Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nedalyvaujant atsakovei P. J., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, trečiojo asmens Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui ( atsakovė ir tretieji asmenys apie posėdį informuoti tinkamai), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei P. J. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvakos nustatymo ir pripažinimo teisę įteisinti savavališkai atliktus rekostravimo darbus be bendraturtės sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas pilnai

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.

Ginčo pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ( b. l. 30-31), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. L. (59/100 dalys) ir atsakovei P. J. ( 41/100 dalių). Namų valda padalyta į du turtinius vienetus, kurių pirmasis pažymėtas ženklu I, antrasis turtinis vienetas pažymėtas ženklu II ( b. l. 33, 34, 35) – pirmuoju turtiniu vienetu naudojasi atsakovė, antruoju turtiniu vienetu naudojasi ieškovė, antrasis turtinis vienetas yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( b. l. 32).

Ieškovei 2013-08-01 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ( b. l. 36, 37-38), kuriame nurodyta, kad „gyvenamojo namo rekonstravimas, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas)-rekonstruota dalis 7,00x7,60, priestatas prie gyvenamojo namo 2,15x5,10 m, sienos h(sienos) -3,15, aukštis iki kraigo 6,45, įrengti mansardoje du kambariai 4,25x2,95, 5,10x4,00, aukštis 2,55, koridorius 1,80x3,25, aukštis 2,55, adresu : (duomenys neskelbtini), rekonstruotas savavališkai“; V. L. įpareigota nevykdyti jokių statinio ( jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ieškovė 2013 m. parengė gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus ir ieškovei priklausančios dalies rekonstravimo techninį projektą ( b. l. 10-42). Ieškovei 2013-09-02 surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius ( b. l. 48-49) – ne vėliau kaip iki 2014-03-02 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013-08-01 surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius : išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Ieškovė prašė atsakovės sutikimo dėl gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus bei ieškovei priklausančios namo dalies rekonstrukcijos arba motyvuoto nesutikimo, tačiau atsakovė siunčiamų dokumentų neatsiėmė pašte arba atsisakė priimti iš antstolio ( b. l. 54-64). Atsakovė vieną ieškovės prašymą dėl sutikimo yra gavusi ( b. l. 70), tačiau iš atsakovės laiškų ieškovei neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovei ir atsakovei, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkėms, nepavyksta konstruktyviai bendradarbiauti ( b. l. 71, 72, 73-74). Atsakovė Kupiškio rajono apylinkės teismui 2014-09-05 pateikė pranešimą ( b. l. 123), kuriame pasakoja apie nesutarimus su ieškove nuo 1978 metų, kai abi tapo (duomenys neskelbtini) esančio namo paveldėtojomis, tačiau dėl ko tie nesutarimai, iš esmės nėra aišku.

Ieškovei terminas, iki kurio privalėjo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (2014-03-02), 2014-02-27 sprendimu pratęstas iki 2014-06-01 ( b. l. 98). Ieškovė jau buvo kreipusis į Kupiškio rajono apylinkės teismą su šiuo ieškiniu dėl ginčo išsprendimo iš esmės, todėl Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą vieneriems metams nuo P. J. sutikimo daryti namo rekonstrukciją davimo ( b. l. 131-133, 134-135). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014-12-02 sprendimu V. L. prašymą patenkino ir pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 24 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2014-06-01 ( b. l. 158-159).

Dėl naudojimosi namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo

Ieškovė ne iš esmės pakeitė ieškinio dalyką, todėl teismas, nenustatydamas termino pasiruošti bylos nagrinėjimui pagal patikslintą ieškinį, nepažeidė dalyvaujančių byloje asmenų teisių. Ieškovė ir jos atstovas patikslino, kad pirmąjį ieškinio reikalavimą grindžia ne CK 4.80 str. nuostatomis, bet CK 4.81 str. nuostatomis.

Paprastai sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas –nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, tai yra nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės nesutarimai trunka apie 20 metų, tačiau neaišku, ar yra ginčas dėl naudojimosi namu, kuris yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovės nuosavybė, tvarkos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką, prašo įteisinti esamą padėtį. Iš namų valdos žemės sklypo ribų plano ( b. l. 33 ) ir ginčo namo patalpų išdėstymo schemos ( b. l. 35) matyti, kad namų valdos sklypas su namu ir ūkiniais pastatais jau prieš 20 metų buvo padalintas į du turtinius vienetus. Ieškovei priklausanti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalis yra tik ieškovei priklausančiame žemės sklype ( b. l. 47), atsakovė savo nuosavybėje turi kitą žemės sklypą.

Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad jos šeima gyvena namo dalyje, patalpų išdėstymo schemoje pažymėtoje indeksu II. Bendras ginčo namo plotas yra 120,33 kv. m ( b. l. 43), pirmam turtiniam vienetui ( indeksas I) priklauso 49,31 kv. m patalpų, antram turtiniam vienetui (indeksas II) priklauso 71,01 kv. m patalpų. Toks turtinių vienetų plotas iš esmės atitinka ieškovės ir atsakovės turimas idealiąsias namo dalis – 49,31 kv. m bendro ploto yra 41/100 gyvenamojo namo dalis (atsakovės dalis), 71,01 kv. m. bendro ploto yra 59/100 gyvenamojo namo dalys (ieškovės dalis). Kadangi ieškovė nurodė nugriovusi priestatą II-7 ( 5,30 kv. m), jai tenkanti bendrojo ploto dalis sumažėja iki 65,71 kv. m.

Teismas pažymi, kad nustato naudojimosi tvarką tik tomis namo patalpomis, kurios yra įregistruotos VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje. Ieškovei priklausančioje namo dalyje yra atlikta nelegali statyba, todėl naujai įrengtų patalpų naudojimosi tvarka nenustatinėjama.

Dėl pripažinimo ieškovei V. L. teisės įteisinti savavališkai atliktus rekonstravimo darbus be bendraturtės P. J. sutikimo

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka iki 2014-01-01 buvo reglamentuota Statybos įstatymo 28 str., o nuo 2014-01-01 tą tvarką reguliuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu (2013-09-02) galiojo Statybos įstatymas, todėl bylos išsprendimui yra aktualios ir Statybos įstatymo, ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos.

Statybos įstatymo 28 str. 2–5 dalyse buvo nustatyta, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pareikalavus iš statytojo (užsakovo) pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinį arba išardant savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, šis turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl tokio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jis turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, įsigaliojusio 2014-01-01, 14 str. savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja iš esmės analogiškai iki 2014-01-01 galiojusio Statybos įstatymo 28 str. nustatytai tvarkai. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. nurodo, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą - 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pastebėtina, kad ieškovė savavališkos statybos padarinius turi pašalinti per 24 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-06-01 ( b. l. 158-159). Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašytas todėl, kad ieškovei priklausančios namo dalies rekonstrukcija atlikta be bendraturtės – atsakovės – sutikimo.

Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 str. 92 d., 23 str. 1 d. 2 p.). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovės valdoma namo dalis yra ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( b. l. 47).

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, vykdydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Minėta, kad tokiam dokumentui būtinas statinio bendraturčių sutikimas, nagrinėjamu atveju – atsakovės P. J. Tačiau atsakovė vengia bendradarbiauti su ieškove, nepriima siunčiamų ieškovės dokumentų, nepriima siunčiamų teismo dokumentų, todėl galima manyti, kad pažeidžia bendradarbiavimo principą ir CK 4.75 str. nuostatas.

Bendrosios nuosavybės teise priklausantis daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pastebėtina, kad neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų.

Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui.

Kaip posėdžio metu nurodė ieškovė, jai priklausančio namo dalis iš esmės buvo baigta rekonstruoti 2004 m. Per tą laiką atsakovė ieškovei jokių pretenzijų nereiškė, dėl rekonstrukcijos neprieštaravo, šioje byloje elgiasi visiškai pasyviai. Iš byloje pateiktų atsakovės laiškų ieškovei ir teismui matyti, kad ieškovė su atsakove nebendradarbiauja kaip bendraturtės, tačiau nebendradarbiavimo priežastis neaiški.

Teismo nuomone, šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atliktos rekonstrukcijos padarinių atsakovės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti iš esmės. Ieškovė rekonstravo jai priklausančią namo dalį, ieškovės ir atsakovės namo dalis jungia tik bendra siena ir stogas, turtiniai vienetai kaip atskiri butai turi atskirus įėjimus ir seniai pritaikyti gyventi dviems savininkams atskirai. Bendrasavininkių nebendradarbiavimas yra daugiau principinis, o ne bandant ginčą išspręsti iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Č. Č., P. B. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Dėl to bendraturčiai savo poziciją, kad nesutinka su numatomais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai, o ne viešosios teisės normos būtų pažeistos atliekant numatomus statybos darbus.

Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovės vykdyta namo dalies rekonstrukcija būtų pažeidusi atsakovės teises ar teisėtus interesus valdant bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip pat nenustatyta, kad būtų pažeisti normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimai.

CK 4.103 str. 3 d. nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą, remiasi Civilinio kodekso, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Iš atsakovės P. J. valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidos, kurios sudaro 48,00 Lt, perskaičiavus į eurus yra 13,90 €.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) ir priklausančiu dalinės nuosavybės teise V. L. ir P. J., tvarką sekančiai:

- ieškovė V. L. naudojasi patalpomis, įregistruotomis VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje ir pažymėtomis indeksais II-1 ( 2,22 kv. m), II-2 ( 4,73 kv. m), II-3 ( ( 12, 15 kv. m), II-4 ( 14,36 kv. m), II-5 ( 14,63 kv. m), II-7 ( 3,78 kv. m), II-8 ( 13,84 kv. m) – visas patalpų plotas 65, 71 kv. m;

-atsakovė P. J. naudojasi patalpomis, įregistruotomis VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje ir pažymėtomis indeksais I-1 ( 9,39 kv. m), I-2 ( 9,72 kv. m), I-3 ( ( 14, 62 kv. m), I-4 (8,87 kv. m), I-5 ( 6,71 kv. m) – visas patalpų plotas 49,31 kv. m.

Pripažinti ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę įteisinti savavališkai atliktus rekonstravimo darbus, nurodytus 2013-08-01 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte Nr. SSA-50-130801-00010 (savavališkai rekonstruota dalis 7,00 x 7,60, priestatas prie gyvenamojo namo 2,15 x 5,10 m, sienos h (sienos) - 3,15 m, aukštis iki kraigo 6,45, įrengti mansardoje du kambariai 4,25 x 2,95, 5,10 x 4,00, aukštis 2,55, koridorius 1,80 x 3,25, aukštis 2,55, adresu (duomenys neskelbtini) esančiame pastate)- gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be bendraturtės P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovės P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 13,90 eurų procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.