Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-704-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
2S-704-280/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04466-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
Aukštaitijos
Atsakovas
M. L.
Trečiasis asmuo
E. S.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-704-280/2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04466-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2.5; 3.3.1.14; 3.3.2.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aukštaitijos kredito unijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5598-223/2015 pagal ieškovo Aukštaitijos kredito unijos ieškinį atsakovui M. L., trečiajam asmeniui E. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Aukštaitijos kredito unija kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. L. 298,30 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Aukštaitijos kredito unija su trečiuoju asmeniu E. S. 2009-12-28 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė 11 000 Lt paskolą 59-ių mėnesių laikotarpiui. 2009-12-28 su atsakovu M. L. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 09-00396. E. S. nevykdant paskolos sutarties sąlygų, ieškovas paskolos sutartį nutraukė. 2014-08-12 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovas M. L. įsipareigojo sumokėti ieškovui nurodytą sumą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas šios sutarties tinkamai nevykdė, t. y. nesumokėjo eilinių įmokų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai atsakovui kildinami iš 2014-08-12 reikalavimo perleidimo sutarties, kurioje dėl sutartinio teismingumo nesusitarta, todėl ieškinys turi būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles – pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Kadangi atsakovo M. L. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo 2015-06-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, ieškinys pagrįstai buvo teikiamas pagal sutarties įvykdymo vietą. Šalių sudarytos laidavimo sutarties 14 p. numatyta, kad prievolių pagal sutartį įvykdymo vieta – sutarties 1 p. nurodytas ieškovo adresas. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nenustatė ir nevertino reikalavimo perleidimo sutarties ryšio ir santykio su laidavimo sutartimi, dėl ko padarė klaidingas išvadas, neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 30 str. 9 d., 32 str.).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo aiškintis nepažeisdamas teismingumo taisyklių. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. pagrindu. Vienas jų numatytas paminėto straipsnio 2 d. 2 p. – kai ieškinys neteismingas tam teismui.

Nustatant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju iš ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2014-08-12 reikalavimo perleidimo sutarties. O būtent – Aukštaitijos kredito unija prašo priteisti iš atsakovo M. L. 298,30 Eur skolos tuo pagrindu, kad jis nevykdo 2014-08-12 reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtų skolinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo įmokų už 2015 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Tuo tarpu, pagal šios reikalavimo perleidimo sutarties 4.2 p., iš šios sutarties kylantys ginčai yra sprendžiami abipusiu derybų keliu arba kreipiantis į teismą. Taigi, 2014-08-12 reikalavimo perleidimo sutartimi dėl sutartinio teismingumo nebuvo susitarta, todėl ieškinys turi būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles – pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Visas šias aplinkybes pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Teismas kitus atskirojo skundo argumentus vertina kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 302 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė