Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-29 · Administracinė byla Nr. I-639-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
I-639-764/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
L. Y.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-639-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04625-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant pareiškėjui L. Y. (L. Y.),pareiškėjo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B.,

liudytojams M. B., J. B., A. M., S. L.,vertėjai A. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Y. (L. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pilietis L. Y. (L. Y.) pateikė teismui skundą (I t. b. l. 1–2), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1594(00880), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7373740, galiojantis iki 2017 m. sausio 15 d.

Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, kad jo ir M. B. santuoka buvo fiktyvi, sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, ir nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas neturi tvirtų socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde teigia, kad yra įsigijęs Lietuvoje veikiančios UAB „Eurologika“ akcijų bei toje pačioje įmonėje dirba užsienio reikalų vadovu, o tai, pareiškėjo manymu, patvirtina jo turimus ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Pasisakydamas dėl santuokos, pareiškėjas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, atlikęs keletą patikrinimų, nerado jo gyvenamojoje vietoje, nėra rimtas pagrindas daryti prielaidą, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Pareiškėjo teigimu, šią prielaidą paneigia Migracijos departamento nurodyti M. B. kaimynės paaiškinimai, kad ji turi vyrą, bei konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas nuolat būna Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis daug dirba ir siekia išlaikyti savo šeimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjas, atsakydamas į papildomus klausimus, paaiškino, kad gyvena Šilo g. 7, Vilnius, tačiau registruotas kitu adresu, kurio nenurodė, taip pat kurį laiką gyveno pas brolį Vilniuje. Pareiškėjas, atsakydamas dėl santuokos įregistravimo datas, nurodė, kad ji įregistruota 2012 m., tačiau tikslesnės datos pasakyti negalėjo. Pareiškėjas paaiškino, kad name gyvena kartu su sutuoktine ir anūke, o sutuoktinę pažįstą apie 10 metų, nes ji atvažiuodavo į Baltarusiją, tokiu būdu jie susipažino. Paaiškino, kad sutuoktinė niekur nedirba ir jis ją išlaiko. Pareiškėjas nurodė, kad sutuoktinė turi dukrą, kurios vardas Kristina ir jie gyvena name, kuris buvo jos mamos.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktu atsiliepimu (I t. b. l. 43–46) su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) pareigūnai pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu buvo nuvykę šešis kartus, tačiau nei vienu atveju pareiškėjo nerado namuose, o jo sutuoktinė negalėjo parodyti jo drabužių ar kitų asmeninių daiktų. Atsakovas teigia, kad taip pat buvo apklausta kaimynė, kuri negalėjo patvirtinti, kad sutuoktiniai gyveno kartu ir mano, kad jeigu sutuoktiniai būtų gyvenę kartu nurodytoje vietoje ir būtų vedę bendrą ūkį, patikrinimų metu jiems neturėjo būti sudėtinga paneigti abejones dėl santuokos fiktyvumo.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad apklausti sutuoktiniai į užduotus klausimus atsakė panašiai, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis santuokos tikrumą. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės visi atsakymai į klausimus, susijusius su jų bendra praeitimi, kasdiene veikla, buitimi, ateities planais, vertintini kaip neišsamūs ir formalūs, o kartais ir skirtingi.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas kartais atvyksta į Lietuvą ir praėjus maždaug dviem savaitėms vėl išvyksta. Pareiškėjo sutuoktinė yra patvirtinusi šią informaciją teigdama, kad vyras namuose būna labai retai – tik 1–2 kartus per mėnesį, todėl atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad pagal turimus duomenis, tuo metu, kai buvo atliekami patikrinimai, pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, jis buvo Lietuvoje, tačiau gyvenamojoje vietoje pareigūnai jo nerado, taip pat nebuvo ir jo drabužių ar kitų asmeninių daiktų.

Migracijos departamentas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos išrašą nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus (t. y. jis nebuvo įdarbintas) ir mano, kad pareiškėjo kartu su skundu pateiktos foto nuotraukos nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareiškėjas nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos buvo padarytos. Be to, jos nebuvo pateiktos Migracijos departamentui iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Atsižvelgus į tai, atsakovas mano, kad leidimą laikinai gyventi pareiškėjui panaikino pagrįstai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytoja M. B., pareiškėjo sutuoktinė, nurodė, kad su pareiškėju susipažino 2012 m., kai jis atvažiuodavo į Lietuvą, nes draugavo jų šeimos bei tais pačiais metais susituokė, tačiau nepamena tikslios santuokos įregistravimo datos. Sutuoktinė nurodė, kad nedirba ir teigia, jog pareiškėjas ją išlaiko ir jai padėjo sutvarkyti namą, tačiau M. B. negalėjo tiksliai pasakyti, ką dirba pareiškėjas. Sutuoktinė paklausta apie pareiškėjo šeimą, atsakė, kad jo tėvas mirė ir jis turi vaikų, tačiau negalėjo pasakyti jų tikslaus amžiaus ir skaičiaus.

Liudytoja S. L. paaiškino, kad šiuo metu gyvena Vilniuje ir nedirba. Nurodė, kad pareiškėjas yra jos draugas, jo sutuoktinė yra jos teta. Pareiškėją liudytoja pažįsta nuo jų vedybų, kurios įvyko maždaug prieš 9 metus. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena name ir negalėjo tiksliai pasakyti, ar pareiškėjas prisidėjo prie namo remonto.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad gyvena Vilniuje. Nurodė, kad pareiškėjas yra jai dėdė, o jo sutuoktinė jos teta. Pasisakydama apie bendrą jų gyvenimą, paaiškino, kad kartu yra švenčiamos šventės, dažnai išeinama kartu į kavines. Liudytoja teigia, kad vestuvėse nedalyvavo ir pažymėjo, kad pareiškėjas dažniau būna Vilniuje nei būna išvykęs. Paklausta apie pareiškėjo šeimą, liudytoja nurodė, kad pareiškėjas turi tris ar du vaikus, tačiau pas ją atvažiuodavo tik vienas vaikas. Liudytoja teigia, kad šeimą išlaiko pareiškėjas, tačiau nežino, kuo jis užsiima.

Liudytojas A. M. nurodė, kad Baltarusijos Respublikoje gyvena ir dirba bei yra įmonės, įkurtos Lietuvoje akcininkas ir komercijos direktorius. Pareiškėją jis pažįstą nuo gimimo. Paklaustas apie pareiškėjo šeimą, negalėjo aiškiai atsakyti apie jų santykius su sutuoktine, tačiau teigia, kad lankėsi jų namuose, esančiuose Šilo g., Vilnius, 2 kartus. Liudytojas teigia, kad pareiškėjas dirba jo įmonėje ir taip pat yra akcininkas bei atlieka daug pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1594(00880) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui L. Y., panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip pagrindą nurodydamas, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė M. B. (I t. b. l. 48–55).

Migracijos departamentas 2015 m. liepos 24 d. pranešimu Nr. (15/4-5)10K-39271 (I t. b. l. 82) informavo pareiškėją, kad buvo priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.

2016 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1594(00880) (I t. b. l. 4–6), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jų santuoka yra fiktyvi. Sprendime nurodyta, jog atliktų patikrinimų metu pareiškėjo namuose nebuvo, o jo sutuoktinė negalėjo parodyti esančių jo daiktų (I t. b. l. 64). Be to, buvo įvertinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, jog pareiškėjas nedirbo Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė neturėjo bendros nuosavybės (I t. b. l. 62–63).

Migracijos departamentas teismui pateikė pareiškėjo ir jo sutuoktinės vykdytos apklausos lapus dėl sudarytos santuokos įvertinimo (I t. b. l. 65–73), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2015 m. liepos 16 d. raštą Nr. 5-S-6745, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas buvo šešis kartus baustas už administracinius nusižengimus dėl nustatyto greičio viršyjimo, todėl prašo Migracijos departamentą įspėti užsienietį, kad sistemingas teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje taip pat pateikti Migracijos valdybos pareigūnų atliktų patikrinimų pranešimai 2016 m. liepos 18 d. pranešimas Nr. 10-PR2-34582, 2016 m. rugpjūčio 12 d. pranešimas Nr. 10-PR2-38916, 2016 m. rugsėjo 19 d. pranešimas Nr. 10-PR2-44778 (I t. b. l. 123–125), iš kurių matyti, kad pareigūnai vykdyto patikrinimo metu nei vieno karto nerado pareiškėjo namuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus dokumentus administracinėje byloje Nr. I-1643-629/2017, priėmė 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4573-858/2017 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamą teismo sprendimo ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodydamas, kad nepagrįstai buvo atsisakyta apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus, kurie galėjo paliudyti jo santuokos realumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad teismas, vertindamas ir apibendrindamas aktualias aplinkybes, susijusias su santuokos fiktyvumo nustatymu, negali vadovautis vien formaliu požiūriu. Priimant galutinį sprendimą arba darant išvadas dėl santuokos fiktyvumo nustatymo, negali likti pagrįstų abejonių dėl konkrečios santuokos fiktyvumo, priešingu atveju, būtų padaryta neatstatoma žala žmogaus teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2125/2012).

Konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas pagrindas konstatuoti santuokos fiktyvumą, ir šių kriterijų vertinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 91 punkte nustatyti veiksniai, kurie gali būti rimtu pagrindu manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka: susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu (91.1 papunktis); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio (91.2 papunktis); iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę (91.3 papunktis); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis (91.4 papunktis); sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba (91.5 papunktis); santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas) (91.6 papunktis); yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių (91.7 papunktis); yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę (91.8 papunktis).

Vadovaujantis Aprašo 92 punktu, įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 91 punkte nurodytus veiksnius ir įtaręs, kad santuoka arba registruota partnerystė buvo sudaryta siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Šiuo atveju informacija gaunama: raštu apklausus sutuoktinius arba asmenis, sudariusius registruotos partnerystės sutartį (92.1 papunktis); apklausus kaimynus (92.2 papunktis); apklausus vieno iš sutuoktinių arba vieno iš asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, tėvus, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, arba bendrus sutuoktinių arba asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, draugus bei pažįstamus (92.3 papunktis); kitais teisėtais būdais (92.4 papunktis).

Sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo būtina įvertinti, ar Migracijos departamentas surinko pakankamai nurodytus kriterijus atitinkančių duomenų, galinčių būti pagrindu konstatuoti, kad sudaryta santuoka yra fiktyvi.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad buvo atliktas ne vienas patikrinimas pareiškėjo nurodytoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistė 2015 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-37272 (b. l. 64) informavo, jog minėtu adresu pareiškėjo nepavyko rasti nei vieno karto, o jo sutuoktinė M. B. negalėjo parodyti jo daiktų. Panašūs rezultatai gauti ir vėlesnių patikrinimų metu: 2016 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-34582 (b. l. 85) nurodė, jog minėtu adresu pareiškėjo nebuvo rasta, taip pat buvo nedaug vyriškų drabužių. Pažymėjo, kad minėtu adresu buvo lankytasi kelis kartus, tačiau nei karto pareiškėjo rasti nepavyko. 2016 m. rugpjūčio 11 d. vykusio patikrinimo metu namuose nieko nebuvo, o kaimynė nurodė, kad M. B. turi vyrą, tačiau kaimynė jo nematė (b. l. 86). 2016 m. rugsėjo 19 d. vykusio patikrinimo metu pareiškėjo namuose nebuvo, o M. B. paaiškino, jog vyras namuose lankosi retai (b. l. 87). Taigi matyti, kad Migracijos valdybos tarnautojai pareiškėjo nurodytu adresu lankėsi ne vieną kartą, tačiau jo namuose rasti nepavykdavo. Taip pat namie nebūdavo ir jo asmeninių daiktų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog atsakovui pagrįstai kilo įtarimas dėl pareiškėjo ir M. B. santuokos fiktyvumo.

Pažymėtina, kad siekiant patvirtinti arba paneigti atsiradusius įtarimus, buvo įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Įvertinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais būdavo Lietuvoje, tačiau tais pačiais laikotarpiais jo rasti nurodytu adresu nepavyko. Taip pat atsižvelgta į aplinkybę, jog sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės, nors buvo nurodę, jog yra nusipirkę namą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas atliko detalų ir išsamų tyrimą, kurio metu nustatytos aplinkybės leido pagrįstai manyti, jog pareiškėjo ir M. B. santuoka buvo fiktyvi. Todėl ginčijamame sprendime padaryta išvada, priešingai nei teigia pareiškėjas, nelaikytina vien formalia.

Skunde teismui pareiškėjas argumentavo, kad dalis atsakovo nustatytų aplinkybių paneigia sprendime padarytas išvadas. Pažymėjo, kad atsakovas patvirtino, jog pareiškėjas ir M. B. panašiai atsakė į apklausų metu jiems pateiktus klausimus. Ši aplinkybė patvirtinta 2015 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-37272 (b. l. 64), tačiau kartu paminėta, jog pareiškėjo jo nurodytu adresu nei karto nepavyko rasti, taip pat sutuoktinė negalėjo parodyti vyro daiktų. Dėl to buvo pasiūlyta patikrinimą tęsti, kas ir buvo daroma. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, įvertinta kartu su kitomis nurodytomis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo pabrėžta aplinkybė, kad M. B. kaimynė nurodė, jog M. B. turi vyrą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl santuokos sudarymo fakto, o dėl šios santuokos realumo, tad kaimynės žinios apie M. B. santuoką negali paneigti santuokos fiktyvumo, juo labiau, kad kaimynė M. B. sutuoktinio nurodė nemačiusi. Teismas taip pat pažymi, kad įvertinus 2015 m. liepos 1 d. vykdytos apklausos lapus, matyti, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės atsakymai yra abstraktūs, neišsamūs, skyrėsi atsakymai dėl buto vonios kambario spalvos, žurnalų skaitymo, televizijos laidų žiūrėjimo ir turėtos vakarykštės vakarienės.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas dažnai būna Lietuvoje, nepaneigia jo išvadų, o jas patvirtina. Sprendime Migracijos departamentas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir būna Lietuvoje, tačiau tais pačiais laikotarpiais jo ar jo daiktų rasti nurodytu adresu nepavyko. Taigi aplinkybė, jog pareiškėjas būdamas Lietuvoje nebuvo jo nurodytu adresu, kelia abejonių, jog jis ir jo sutuoktinė vedė bendrą ūkį.

Pareiškėjas skunde teismui taip pat pabrėžė, jog Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, jog jis neturi tvirtų socialinių ar ekonomių ryšių Lietuvos Respublikoje. Nors skundžiamame sprendime nurodyta, jog iš esamų duomenų matyti, jog pareiškėjas neturi tvirtų socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendimas buvo priimtas Įstatymos 50 straispnio 1 dalies 3 punkto įtvirtintu pagrindu – nustačius, rimtą pagrindą manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, taigi argumentai apie socialinius ryšius šiuo atveju nėra reikšmingi. Tvirti socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra svarbūs sprendžiant dėl sprendimo įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vadovaujamasi Įstatymo 50 straipsnio įtvirtintais pagrindais.

Siekdamas pagrįsti savo poziciją pareiškėjas pateikė teismui savo šeimos nuotraukas (b. l. 12–19). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis darytos pareiškėjo pateiktos nuotraukos. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad šios nuotraukos nebuvo pateiktos Migracijos departamentui. Kaip jau buvo minėta, Migracijos valdybos tarnautojai, atlikę patikrinimus pareiškėjo nurodytu adresu nerado paties pareiškėjo, jo daiktų bei bendrų sutuoktinių nuotraukų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šios nuotraukos nebuvo pateiktos Migracijos departamentui bei nebuvo parodytos patikrinimų metu, leidžia pagrįstai abejoti šių įrodymų patikimumu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia Migracijos departamento sprendime padarytų išvadų.

Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo apklausti liudytojai, t. y. M. B., J. B., A. M. ir S. L.. Teismas, įvertinęs liudytojų atsakymus į teismo užduotus klausimus, daro išvadą, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė nežino santuokos sudarymo datos, pasakojimas apie tarpusavio susipažinimą yra abstraktus, nenurodoma konkrečių detalių, nuo 2012 m. būnant santuokoje kartu, pareiškėja negalėjo pasakyti, ką dirba jos vyras, negalėjo papasakoti plačiau apie pareiškėjo vaikus, nežinojo nei tikslaus jų skaičiaus, nei amžiaus. Liudyti atvykę šeimos draugai teigė, kad daugelį metų pažįstą pareiškėją ir jo šeimą, tačiau negalėjo pasakyti jų santuokos sudarymo datos, kuo užsiima pareiškėjas, kiek vaikų ir kokio amžiaus turi, nieko detaliau negalėjo papasakoti apie jų tarpusio šeimyninius santykius, o liudytojas A. M., kuris dirba vienoje įmonėje su pareiškėju, negalėjo paaiškinti tikslių pareiškėjo pareigybių ir atliekamų įmonėje funkcijų. Atžvelgus į tai, teismas vertina, kad teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi, abstraktūs, nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė negalėjo papasakoti konkrečių, su jų bendru gyvenimu susijusių aplinkybių.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryta santuoka laikytina fiktyvia ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1594(00880) nėra. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo L. Y. (L. Y.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėRūta Miliuvienė