- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-575-875-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius 2007 m. rugsėjo 13 d. R. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad R. Č. R. Č. įmonės savininkas-darbdavys neužtikrino, kad E. Š. laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 5 d. 8⁰⁰ val. iki 2007 m. rugsėjo 5 d. 13³⁰ val. būtų leidžiama dirbti – remontuoti šiai įmonei priklausantį automobilį R. Č. įmonės automobilių garaže tik sudarius rašytinę darbo sutartį, išdavus antrąjį darbo sutarties egzempliorių, ją įregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, išdavus darbuotojo darbo pažymėjimą, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui duomenis apie priimtą dirbti asmenį. Už šį darbą E. Š. buvo žadėta duoti padangas nuosavam automobiliui. Tuo R. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nustatyta, kad R. Č. dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino R. Č. kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį paskyrė jam 1000 litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad apklaustas R. Č. paaiškino, jog gailisi dėl padaryto prasižengimo ir prašo jį bausti švelniau, nurodė, jog yra savo įmonės savininkas ir užsiima krovinių pervežimais, kad jo įmonės darbuotojas V. Š. paprašė leisti padirbėti jo sūnui E., nes norėjo greičiau padaryti darbą. R. Č. sutiko ir leido dirbti, o už darbą pažadėjo duoti automobilines padangas. E. Š. tvarkė jo įmonės automobilį, darbas vyko jam priklausančiose patalpose. Darbo sutartis raštu nebuvo sudaryta ir neįforminta. Anksčiau R. Č. nėra baustas.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas D. P. P. paaiškino, kad tikrino, ar R. Č. įmonėje dirbama legaliai ir nustatė, jog su E. Š. nebuvo sudaryta darbo sutartis, ji neįregistruota į darbo sutarčių žurnalą, neišduotas antrasis sutarties egzempliorius, darbo pažymėjimas, nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtą dirbti asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad R. Č. paaiškinimu, E. Š. paaiškinimais (b. l. 4-5) nustatyta, kad pastarasis dirbo R. Č. įmonėje tą patį darbą, kurį atliko ir kai kurie kiti darbuotojai pagal darbo sutartį – remontavo R. Č. įmonės automobilį. Už atliktus darbus turėjo gauti atlyginimą daiktais. Pažymėjo, jog iš darbo sutarčių registravimo žurnalo ir darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalo kopijų matosi, jog darbo sutartis su E. Š. nebuvo sudaryta, darbo pažymėjimas jam neišduotas (b. l. 7-25).
Teismas įvertino R. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, taip pat, kad jis anksčiau nebuvo baustas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. spalio 22 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimą dėl 1000 litų baudos paskyrimo R. Č. ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Apeliantas nurodo, kad už nelegaliai dirbantį asmenį paskyrus 1000 litų baudą, kuri yra tris kartus mažesnė nei numatyta įstatyme, nebuvo vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, nes nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį. E. Š. nebuvo garantuotos socialinės garantijos, kurios jam būtų garantuojamos dirbant pagal darbo sutartį. Nurodo, jog darbdavys R. Č. nepaneigė, kad žinojo, jog darbuotojai negali dirbti neįforminti, žinojo, kokia atsakomybė numatyta už darbuotojų neįforminimą, tačiau sąmoningai jiems leido dirbti nelegaliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, nurodyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje nustatyta, kad atvykus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams R. Č. įmonėje E. Š. dirbo-remontavo šiai įmonei priklausantį automobilį (b. l. 2). Nustatyta, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui R. Č. ir E. Š. susitarus, už šį darbą buvo žadėtas atlygis (b. l. 6), nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes R. Č. teigimu, nebuvo spėta tai padaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visas aplinkybes ir padarė išvadą, kad buvo dirbamas nelegalus darbas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, ginčija paskirtosios nuobaudos pagrįstumą, teigdama, kad administracinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė tokio dydžio baudą, būtina atsižvelgti į įstatymo nustatytus švelnesnės nuobaudos skyrimo kriterijus, t. y. pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes (ATPK 30¹ str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad R. Č. neneigė padaryto pažeidimo, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to, atkreipė dėmesį, jog anksčiau R. Č. nebuvo baustas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios praktikos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.).
Vertinant pažeidimo pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, o tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, pažeidėjui negalėjo skirti mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir ištaisyti teisės taikymo klaidos šioje byloje, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla gražinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundą patenkinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.