- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1888-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07411-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens – sutuoktinio E. B., pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo.
2. Nurodė, kad jos vyras galimai nesupranta savo veiksmų esmės ir prasmės ir vienas negalėtų tvarkytis buityje. Sutuoktiniui jau senai šeimos gydytoja turėjo siūlyti kreiptis į komisiją dėl neįgalumo nustatymo. E. B. 2024 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo ir teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-3177-545/2025. Pareiškėjos manymu, jos vyras, sirgdamas rimtomis ligomis, vienas po skyrybų negalės tvarkytis buityje. Siekiant, jog byloje dėl santuokos nutraukimo būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, E. B. turi būti atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios metu būtų nustatyta ar jis serga kokia nors liga ir įvertinta ar jis supranta savo veiksmų esmę ir sugeba juos valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos V. B. pareiškimą. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pateiktas pareiškimas neatitinka nei jo formai, nei turiniui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 465, 509 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Be to, nepateikti pareiškime nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai – pareiškėjos sutuoktinio sutrikusią psichinę sveikatą pagrindžiantys medicininiai dokumentai; socialinio darbuotojo išvada dėl fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo išvada; apsilankymų ir/ar gydymo priklausomybių ligų centre ir kt. duomenys.
3.2. Šiuo atveju yra netikslinga taikyti trūkumų šalinimo instituto, nes pareiškimas pateiktas be jokių objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos sutuoktinio tariamos prastos psichinės sveikatos ir, galimai, tik todėl, kad sutuoktinio iniciatyva pradėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.
3.3. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir ištirti E. B. sveikatą jam paskiriant teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė kad:
4.1. Net kelis kartus pareiškėjai buvo kilęs įtarimas, kad jos sutuoktinis E. B. galimai serga psichine liga. Tiksliai nenurodytu laiku pareiškėjos sutuoktinis Vilniuje Žvėryno klinikoje lankėsi pas psichologą. Žvėryno klinikoje yra jo medicininė kortelė dėl lankymosi pas psichologą, kurios pareiškėja pati gauti negali, bet teismas galėtų šią ligos istoriją išreikalauti.
4.2. Teikdama priešieškinį santuokos nutraukimo byloje, pareiškėja prašė jos vyrui atlikti teismo psichiatrinę-psichologinę, ekspertizę, bet šis prašymas buvo atmestas 2025 m. kovo 14 d. parengiamajame posėdyje, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą atskiru pareiškimu.
4.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja nepateikė medicininių dokumentų, jog jos vyras serga psichine liga. Tokių dokumentų pareiškėja negali pateikti, nes jai niekas jų neišduoda ir tik teismas juos gali išreikalauti. Prašymas dėl pažymos socialinei tarnybai yra pateiktas ir tokią išvadą socialinė tarnyba pateiks.
4.4. Pareiškėjos nuomone, jos vyras ribotai veiksnus juridinių reikalų tvarkyme, pats nesugeba tvarkytis buityje dėl jo nugaros išvaržų, nuolat užsidaręs savyje, nenorintis bendrauti ir gyvena savame pasaulyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti trūkumų pašalinimo institutą ir iš karto atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06).
9. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).
10. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva S. S. v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011).
11. CPK 111-114 straipsniuose nustatyti bendrieji reikalavimai, keliami procesiniams dokumentams. CPK 465 straipsnyje yra nurodyta, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse.
12. CPK 115 straipsnyje yra nurodyta, kad Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
13. Taigi CPK normos, nustatančios procesinių dokumentų trūkumų šalinimo procedūrą, yra viena iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų priemonių, užtikrinančių asmens teisės ginti savo pažeistas teises, tinkamą įgyvendinimą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra tinkamai suformuluotas jo dalykas ar pagrindas, taip pat kai kartu su juo nepateikti visi CPK reikalaujami dokumentai, teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, turi pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir tik nepašalinus trūkumų atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Priešingu atveju – teismui matant, kad procesinis dokumentas ar jo priedai yra su trūkumais, tačiau nesudarius galimybės, kad asmuo tuos trūkumus pašalintų, o iš karto atsisakius priimti procesinį dokumentą, asmeniui yra užkertamas kelias ginti pažeistas teises teisme ir taip pažeidžiama viena iš esminių jo teisių, įtvirtintų tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
14. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pateiktas pareiškimas neatitinka nei jo formai, nei turiniui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 465, 509 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų bei nepateikti pareiškime nurodomas aplinkybes pagrindžiantys leistini įrodymai. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, privalėjo pareiškėjai sudaryti galimybę juos pašalinti, t. y. priimti nutartį, kurioje būtų aiškiai nurodyti pareiškimo bei jo priedų trūkumai ir nustatytas terminas per kurį pareiškėja pateiktų CPK reikalavimus atitinkantį pareiškimą bei jo priedus. Kadangi to padaryta nebuvo, pareiškėjai nepagrįstai iš karto buvo užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises teisme.
15. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų turinį, siūlo pareiškėjai pasirūpinti tinkamu atstovavimu – kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus, tam, kad būtų surašyti įstatymo reikalavimus atitinkantys procesiniai dokumentai ir jų priedai (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Jeigu pareiškėja dėl savo turtinės padėties negali pasisamdyti advokato, ji turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl tokios pagalbos suteikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos V. B. pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.