- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2YT-6033-939/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00865-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. T., Onos I, Onai I, VĮ Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Onai I. B., J. V. B, L. D., N. B., suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Onai I. B., J. V. B, D. T., L. D., N. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., tuoj po savo motinos M. B. mirties, priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, taip pat, nustatyti juridinį faktą, kad D. B. tuoj po savo sutuoktinio M. B. mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jos sutuoktinis M. B.. Nekilnojamojo turto registro domenų bazės duomenimis, M. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, tačiau jis savo mirties dieną turėjo nekilnojamojo turto, kurį faktiškai pradėjo valdyti po savo motinos M. B. mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis M. B. nuosavybės teisės įregistruotos į 300/1367 dalį 13.6700 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini). Taip pat jos vardu, Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos namų ūkio knygos Nr. 11, namų ūkio Nr. 1366, įrašą registruoti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis ši sodyba buvo M. B. tėviškė, ji randasi valstybinėje žemėje. M. B. testamento nepaliko, dėl jo palikimo priėmimo į notarą kreiptasi nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta. Mirus M. B. dėl jos turto paveldėjimo į notarą pareiškėjos sutuoktinis M. B. nesikreipė, tačiau tuoj po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. 1982 m. lapkričio 21 d. įregistravus pareiškėjos ir M. B. santuoką, pareiškėja ir sutuoktinis apsigyveno kartu su M. B. tėvais. Pareiškėjos teigimu, iš tos sodybos jie nebuvo išsikėlę, kito gyvenamojo būsto niekuomet neturėjo, todėl mirus M. B. liko gyventi jos sodyboje, kurią iki pat savo mirties pareiškėjos sutuoktinis valdė bei prižiūrėjo kaip savo turtą. Jam liko visi jo motinos turėti asmeniniai daiktai, baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. savo motinos palikimą pareiškėjos sutuoktinis pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėjos sutuoktinis jo mirusios motinos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais pradėjo valdyti kaip savo. Po pareiškėjos sutuoktinio M. B. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Be šio nekilnojamojo turto, santuokos metu pareiškėja ir sutuoktinis buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, įvairius ūkio padargus bei kitą šeimos turtą. Iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo jo turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdama ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu.
Pareiškėja D. B. m. spalio 19 d. teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškimą, remdamasi jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo ji su vyru M. B. apsigyveno vyro motinos M. B. namuose (duomenys neskelbtini). Po M. B. mirties ji su vyru bei vaikais ir toliau gyveno tuose namuose. Po M. B. mirties sodybą prižiūrėjo jos vyras, mokėjo mokesčius. O po vyro M. B. mirties toliau tuose pačiuose namuose liko gyventi ji, tvarkė ir remontavo namus.
Pareiškėjos atstovė advokatė R. M. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, remdamasi jame nurodytais argumentais.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus, jei, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Aplinkos Ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus, jei, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su VMI prie FM interesais, todėl tolimesnį dalyvavimą nagrinėjamoje byloje laiko netikslingu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. D., D. T. pateikė atsiliepimus ir kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Suinteresuoti asmenys Ona I. B., J. V. B, N. B. atsiliepimų nepateikė.
Suinteresuoti asmenys Ona I. B., J. V. B, N. B., L. D. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyviai informuoti tinkamai, Ona I. B., atstovaujama atstovo, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. T. 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti bei paaiškino, kad ji pareiškėjos ir M. B. dukra, kad nuo gimimo kartu su tėvais gyveno močiutės M. B. namuose. Po močiutės mirties tėvas namų neremontavo, o po tėvo mirties namus suremontavo motina D. B..
Suinteresuoto asmens Onos I. B. atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamoji pretenzijų nereiškė, su pareiškimu sutinka.
Liudytoja A. A. 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad yra pareiškėjos kaimynė. Patvirtino, kad pareiškėja su vyru M. B. maždaug nuo 1981 metų visada gyveno pas B. Po M. B. mirties liko gyventi jos sūnus M su šeima, tvarkė namus. Namas suremontuotas, įdėti nauji langai, pastatyta nauja krosnis.
Liudytojas A. K. 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad pareiškėja jo pažįstama. Jam žinoma, kad M. B. namuose, po jos mirties, liko gyventi M. B. su šeima, o po M. B. mirties toliau liko gyventi pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. B. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini)., todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palikėjos M. B. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. M. B. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiminti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdarbinimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004, Nr. 3K-3-649/2004, Nr. 3K-3-251/2012).
M. B. palikimas atsirado 2005 m. lapkričio 20 d., todėl pareiškėjos reikalavimas dėl palikėjo M. B. palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, pagal kurias įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjos D. B., jos atstovės, suinteresuoto asmens Onos I. B. atstovo, suinteresuoto asmens D. T. paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinio M. B. motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini)., būdama našle, duomenų apie sutuoktinį nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, ji savo gyvenamąją vietą nuo 1970 m. birželio 29 d. iki 1998 m. birželio 19 d. deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). M. B. tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, šeimyninė padėtis – nevedęs. Pareiškėjos sutuoktinis M. B. mirė (duomenys neskelbtini)., mirties vieta – (duomenys neskelbtini)
Paveldėjimo bylos nei dėl M. B. nei dėl M. B. tėvo J. B. palikimo priėmimo nepradėtos. VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad palikėjos M. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 300/1367 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)., įgytas 2001 m. kovo 29 d. Apskrities viršininko sprendimu. Be to, Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos pažyma patvirtina, kad pagal namų ūkio knygos Nr.11, namų ūkio Nr.1366 įrašą, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įrašyti M. B. vardu. Apie J. B. vardu, gyvenamuosius ir ūkinius pastatus ūkio knygose įrašų nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, J. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nėra. Paveldėjimo bylos taip pat nepradėtos ir dėl pareiškėjos D. B. vyro, M. B. sūnaus M. B., mirusio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, M. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nėra.
VĮ Registrų centro duomenimis M. B. vaikai: E A. N. gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini)., (vaikų susilaukusi nebuvo), O I. B. gimusi (duomenys neskelbtini) J. V. B gimęs (duomenys neskelbtini)., S G. B. gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini)., P. B. gimė (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) d., M. B. gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini)
Iš pareiškėjos pareiškimo ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos D. B., jos atstovės, suinteresuoto asmens O I. B. atstovo, suinteresuoto asmens D. T., liudytojų A. A., A. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad notaro biure paveldėjimo bylos į M. B. bei jos sūnaus M. B. palikimą nepadėtos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie M. B. ir M. B. testamentą nėra. Po M. B. mirties, pirmos eilės įpėdinis, jos sūnus M. B. su šeima ir toliau gyveno jai priklausančiame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini) naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, iš šios sodybos niekur nebuvo išsikėlę, kito gyvenamojo būsto neturėjo, priėmė visus palikėjai mirties metu priklausančius daiktus, jais naudojosi, ūkiniame pastate laike gyvulius ir paukščius, mokėjo mokesčius už elektrą, taip pradėdamas turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjos M. B. mirties, tokius būdu faktiškai priimdamas palikimą. M. B. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpintis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nors M. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad M. B. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. B. palikimą.
Iš pareiškėjos pareiškimo ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos D. B., jos atstovės, suinteresuoto asmens O I. B. atstovo, suinteresuoto asmens D. T., liudytojų A. A., A. K. paaiškinimų, matyti, kad D. B. tuoj po (duomenys neskelbtini). mirusio savo sutuoktinio M. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: D. B. naudojosi ir naudojasi turtu, jį prižiūri, tvarko, suremontavo namus, moka mokesčius. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos paaiškinimus dėl jos naudojimosi palikimu, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šios aplinkybės ginčo nekilo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėja save laikė mirusiajam sutuoktiniui M. B. iki šio mirties priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.
Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Byloje nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad M. B. po savo motinos M. B. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradedamas paveldimą turtą valdyti, ir D. B. po savo sutuoktinio M. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti po savo sutuoktinio M. B. mirties likusį nepaveldėtą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjai civilinėje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad M. B., gimęs 1 (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. B. gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.