- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Bylos Nr.
- 1-22-404/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Vladimiras Tiurinas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. liepos 23 d., apie 12⁴⁵ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, ant laiptų prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kaltinamasis P. J. tyčia kairės rankos alkūne sudavė vieną smūgį A. S. į kairįjį skruostą, nukentėjusiajam padarė sužalojimus: kairiojo skruostikaulio lūžimą su nežymiu poslinkiu kairėje ir nežymiu trišakio nervo vidurinės šakos pažeidimu, taip savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą.
Kaltinamasis P. J. duodamas parodymus teisme kaltės nepripažino, palaikė ikiteisminio tyrimo metu savo iškeltą versiją, kad jam būnant ant laiptų į laiptų aikštelę, kurios plotas yra apie 1x2 metrų, atėjo A. S. . Jis žinojo, kad A. S. buvo jo buvusios sugyventinės V. S. tuometinis sugyventinis, tačiau jam jokių pretenzijų nereiškė. A. S. pats kažką jam sakė, bet jis buvo užsiėmęs skambinimu telefonu ir nekreipė į tai dėmesio, liepė jam eiti pro šalį, nenorėjo su juo bendrauti. Praeidamas pro šalį A. S. jam, stovinčiam nugara į jį, su ranka sudavė smūgį, todėl jis ir „braukė“ su alkūne, taip atsistumdamas A. S. , paklausė A. S. ko jam iš jo reikia, tuo metu išėjo kaimynas S. tuo viskas ir baigėsi. Jo smūgis alkūne nebuvo stiprus, nes nukentėjusysis nenugriuvo, kraujo nebuvo, be to, tyrėjai ir gydytojams nukentėjusysis pasakė, jog susižalojo buityje. Jo kaltė dėl tyčinio nusikaltimo padarymo neįrodyta, prašo jį išteisinti arba jo veiksmus pripažinti būtinąja gintimi ir bylą prieš jį nutraukti. Nukentėjusiojo ir valstybinės ligonių kasos ieškinių nepripažįsta, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. teisme parodė, kad grįždamas į butą nusipirkęs cigarečių, ant laiptų sutiko P. J. , kuris jam pasakė „tu čia nevaikščiosi“ ir po kelių sekundžių alkūne trenkė jam į veidą. Tuo metu jis stovėjo ant laiptų viena pakopa žemiau, vienas priešais kitą. Jų konfliktą galėjo girdėti ir matyti V. S. pro savo buto atidarytą langą antrame aukšte, kitų žmonių aplinkui tuo metu jis nematė, po smūgio sudavimo praėjo kaimynas, bet jam nieko nesakė. Plungės ligoninėje gydytojams pasakė jog nukrito nuo laiptų, nes nežinojo ar jam yra kas nors sužalota. Kai išrašė siuntimą į Klaipėdą ir ligoninėje nustatė žandikaulio lūžį, jis gydytojams pasisakė apie sumušimą. Mano, kad kaltinamasis taip pasielgė iš pavydo, kadangi jis tuo metu gyveno su V. S. , kuri anksčiau buvo kaltinamojo sugyventinė. Jis kaltinamojo buvo sumuštas tyčia, dėl sužalojimo metu patirto skausmo, gydymosi, esamų liekamųjų reiškinių, nes dar veidas tebėra dalinai nejautrus, tvinkčioja lūpa, pilnam atstatymui reikalinga plastinė operacija, patyrė neturtinę žalą, todėl pagal pareikštą ieškinį iš kaltinamojo prašo priteisti 5.000 Eur neturinei žalai atlyginti.
Specialisto išvadoje Nr. G 1819/12 (03) konstatuoti A. S. sužalojimai: kairiojo skruostikaulio lūžimas su nežymiu poslinkiu kairėje ir nežymiu trišakio nervo vidurinės šakos pažeidimu, patirtas ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai). (b.l. 16-17).
Ekspertas Remigijus Petrauskas teisme paaiškino, kad tyrimas dėl A. S. padaryto sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas pagal medicininius dokumentus. Pagal gautą informaciją teisiamojo posėdžio metu, konstatuotas skruostikaulio lūžis kairėje pagal nukentėjusiojo versiją galėjo atsirasti nukentėjusiajam būnant iš priekio šiek tiek iš kairės arba priešprieša. Pagal kaltinamojo versiją nukentėjusysis stovėdamas už nugaros turėjo būti pasisukęs veidu iš šono įstrižai. Jei ginamuoju smūgiu alkūne kliudė skruosto sritį, o vyrai yra vienodo ūgio, yra tikimybė, kad gynybos judesiu tokį sužalojimą galėjo padaryti. Nosies srityje sužalojimo nėra, kraujavimo galėjo ir nebūti, nebuvo žaizdos iš ko kraujuoti. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas taip kaip nurodė A. S. , nes krentant ir atsitrenkiant į plokštumą, būtų buvęs sužalojimas labiausiai atsikišusiose kūno dalyse, tokiu atveju dažniausiai susidaro nubrozdinimai antakiuose, nosyje, kadangi kūnas griuvimo metu slenka į priekį, o šiuo atveju tokie sužalojimai nekonstatuoti. Tiek turėklai, tiek laiptų briaunos turi kampą, jei žmogus virstų lūžtų skruostikaulis, yra dinamiškas slydimas ir būtų nubrozdinimas arba žaizda lūžio vietoje, šiuo atveju to nebuvo fiksuota. Sveikatos sutrikdymo mastas nekinta, lūžis lieka, nebuvo prieštaravimų jo duotai išvadai, savo išvadą tvirtina.
Liudytoja V. S. teisme parodė girdėjusi kaip jie barėsi, J. šaukė „ko čia vaikštai“, ji buvo bute antrame aukšte, langas buvo praviras. Pro langą matėsi kiemas kur jie buvo, iš balsų girdėjo, kad J. sakė S. čia nevaikščioti. Išgirdusi šaukiant iškišo galvą pro langą ir matė, kad J. nepraleido praeiti S., jis stovėjo ant laiptų išsiplėtęs, S. stovėjo ant laiptų įsikibęs į turėklą. J. pradėjo stumdytis, nepraleido eiti, paskui dėjo S. iš alkūnės. S. stovėjo žemiau už jį, jie buvo vienas priešais kitą, S. kažkaip šonu stovėjo. Iš kairės rankos alkūnės J. sudavė S., jis susiėmė už žando po smūgio, nenugriuvo nes buvo įsikibęs. Iš karto po to neskambino į policiją galvodami, kad nebus taip sužalotas. Tada ji buvo blaivi ir viską prisimena.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai. Tuo metu praėjo pro besikalbančius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, jokių konfliktų nebuvo, apie muštynes sužinojo iš kaimynų kalbų.
Liudytojas S. P. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, jo namas yra priešais kaltinamojo namą, gyvena pirmame aukšte, tada sėdėjo ir valgė prie lango, matė kaip parėjo A. S. , o P. J. stovėjo nusisukęs ant laiptų. A. reiškė kažkokį nepasitenkinimą, mosikavo rankomis, A. trenkė jam ranka, P. dengėsi su ranka nuo smūgio, paskui P. nulipo laiptais, numojo ranka ir išėjo. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas parodė, kad abu jie stovėjo laiptų aikštelėje, J. prieš tai kalbėjo telefonu, lyg tai kairėje rankoje laikė telefoną, jam atrodo, kad tada J. jau buvo baigęs kalbėti telefonu, jis dešine ranka statė bloką nuo nukentėjusiojo smūgio, buvo atsisukęs veidu į jo namą. Pirmas trenkė S. J. , ar pataikė – nežino, J. atsigynė nuo S. ir viskas baigėsi. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal A. S. pareiškimą policijai dėl jam padaryto sužalojimo. (b.l. 6, 8).
Medicininiuose duomenyse A. S. asmens sveikatos istorijoje (įdėtinis lapas forma Nr. 025a/LK ir Nr. 025/a) nurodyta, kad 2016-07-23, 13.23 val., A. S. buityje griuvo ant veido, skauda kairė pusė skruosto. (b.l. 11, 12). Teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino kodėl gydytojams pasakė jog nukrito nuo laiptų, nes nežinojo ar jam yra kas nors sužalota. Teismo medicinos ekspertas Remigijus Petrauskas paneigė nugriuvimą buityje, nes krentant ir atsitrenkiant į plokštumą būtų buvęs sužalojimas labiausiai atsikišusiose kūno dalyse - nubrozdinimai antakiuose, nosyje, kadangi kūnas griuvimo metu slenka į priekį, tokie sužalojimai nekonstatuoti, laiptų turėklai ir briaunos turi kampą, griūvant žmogui yra dinamiškas slydimas, būtų nubrozdinimas arba žaizda lūžio vietoje, to nebuvo fiksuota.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
P. J. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje 1 dalyje nurodytų padarinių.
Lietuvos Respublikos BK 14 str. nustatyta, kad asmuo nusikaltimą gali padaryti tik tyčia arba neatsargiai. Pagal BK 15 str. 1 d. nuostatas, tyčia gali būti tiesioginė ar netiesioginė.
Ekspertas Remigijus Petrauskas paneigė kaltinamojo P. J. iškeltą versiją apie nukentėjusiojo jam suduotą smūgį iš nugaros ir jo gynybą ginamuoju smūgiu alkūne, ir patvirtino A. S. sužalojimą pagal nuoseklias nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kurios neprieštarauja medicininiams duomenis ir ankstesnei specialisto išvadai.
Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo parodymai dėl jo sužalojimo aplinkybių yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme, jais netikėti pagrindo nėra. Dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neinformatyvūs yra liudytojo A. S. parodymai, liudytojo S. P. parodymai paneigti eksperto vertinat kaltinamojo iškeltą versiją, liudytojos V. S. parodymai vertintini kritiškai dėl galimų priešiškų asmeniškumų kaltintajam ir palankių parodymų nukentėjusiajam, todėl teismas visų liudytojų parodymais nesiremia.
Iš surinktų, teisme ištirtų, nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), matyti, kad nukentėjusįjį kaltinamasis sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia ir padarė jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti gindamasis nuo paties nukentėjusiojo prieš jį pavartoto smurto, neįrodytas ir nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 5 punkte nurodyta, kad būtinosios ginties atveju pavojingas kėsinimasis turi būti realus, egzistuoti tikrovėje, o ne besiginančio vaizduotėje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalį, būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Nagrinėjant šią bylą nenustatyta, kad buvo būtinosios ginties situacija, priešingai, susirinkti įrodymai patvirtina, jog jokia pavojinga grėsmė kaltinamajam negrėsė, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo paties kaltinamojo iniciatyva.
Kaltinamojo P. J. pasirinkta gynybos taktika kaltę perkeliant nukentėjusiajam, dėl būtinosios ginties, vertintina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Bausmės skyrimas.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas, neteistas.
Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl kaltinamajam skirtina kaltintojo pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Civilinis ieškinys.
Ieškovo A. S. ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, ji atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais, ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 5.000 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo buvo gydomas ambulatoriškai, neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus, skundžiasi liekamaisiais reiškiniais (įdubęs skruostas), tam bus reikalinga operacija. Tačiau ir įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu, prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis. Ieškovas nebuvo gydomas stacionariai, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius, būtina operacijas ateityje. Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą vieningą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-106/2008, 2K-534/2009, 2K-375/2010, 2K-360/2011, 2K-68/2014, 2K-509/2015, 2K-24/2017 ir kt.), kai priteisiamos sumos sudaro nuo 144,81 Eur iki 7.240,50 Eur, atsižvelgiant į sužalojimo aplinkybes ir pasekmes, todėl nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
VGTPT proceso išlaidos.
2016-12-01 VGTPT Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2359-20351 (toliau – Tarnyba) A. S. paskyrė advokatą Alvydą Kvaščevičių teikti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba teismui pateikė keturias pažymas (NTP-7-13928, NTP-7-518, NTP-7-1954, NTP-7-3409), pagal kurias bendrai prašo priteisti 918,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Advokatas Alvydas Kvaščevičius paruošė nukentėjusiajam civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus teisme keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, atvykdavo iš Klaipėdos, todėl išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nuostatomis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus. Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti ar per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, 1 (vienerius) metus dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
A. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. J. priteisti 1.000 Lt (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti A. S. , likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.
Iš P. J. priteisti 918,75 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų 75 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. (Išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.