Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-23 · Administracinė byla Nr. A-444-421-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-23
Bylos Nr.
A-444-421-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Pareiškėjas
A. T., T. R., J. I. M., M. M., A. G., R., R. Ž., M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus
Trečiasis asmuo
Vilniaus Šv, J. K., E. R., J. J., T. R., Vilniaus
Kategorijos
  • 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A444-421/2011Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjams A. T. , T. R. , J. I. M., M. M. , A. G. , pareiškėjų atstovui advokatui A. S. , atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei B. J. , trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos atstovui advokatui D. K. , tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K. , E. R. , J. J. , T. R. ,

vertėjaujant Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. , J. I. M., R. Ž. , A. G. , M. M. , B. R. , T. R. , S. I. , G. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. , J. I. M., R. Ž. , A. G. , M. M. , B. R. , T. R. , S. I. , G. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijai, VšĮ Lazdynų bendruomenės savivaldijai, V. B. , N. J. G., K. G. , F. G. , V. G. , A. R. , J. G. , M. G. , J. G. , A. R. , A. R. , B. R. , Č. S. , E. M. , L. Š. , M. Š. , O. M. , R. R. , A. G. , D. V. , E. R. , M. G. , T. R. , I. V. , E. J. , J. J. , I. J. , J. S. , K. M. , K. R. , M. M. , V. R. , S. R. , S. M. , V. M. , A. K. , B. M. , E. C. , G. L. , G. L. , I. N. , I. C. , J. T. , J. K. , S. M. , K. K. , K. K. , M. T. , R. D. , R. J. , S. M. , S. L. , T. M. , Z. M. , B. R. , I. I. , J. B. , I. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. T. , J. I. M., R. Ž. , A. G. , M. M. , B. R. , T. R. , S. I. , G. J. teismui pateikė skundą (T I, b. l. 5-10), kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51- 20484(2.14.1.12-1498) išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakoma ginčo sklypą priskirti laisvos (neužstatytos) ir grąžintinos žemės kategorijai bei atsisakoma parengti ir perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į Šeškinės rėžinio kaimo žemę; 2) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtoje geltona spalva, suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į Šeškinės rėžinio kaimo žemę bei parengti kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106 punkte numatytus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1.1, 1.2 ir 2 punktus.

Paaiškino, kad jie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Šeškinės rėžiniame kaime. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20-35 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio Šeškinės rėžinio kaimo teritorijoje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama spręsti klausimą dėl galimybės suformuoti papildomus sklypus nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame Šeškinės rėžiniame kaime prie (duomenys neskelbtini) ir teritorijoje prie Televizijos bokšto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. vasario 6 d. raštu Nr. A63-136-(36222H3.6.2.1-PD4) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad nurodytas 2660 kv. m. sklypas skirtas Šv. Jono Bosko parapijai socialinės-rekreacinės paskirties pastatui statyti. Šio sklypo išnuomojimui 99 metams buvo pritarta Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka Vilniaus Šv. Jono Bosko prapijai“ ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 52-1354 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka“. Tačiau 2007 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija protokolu Nr. A16-1151(2.17-TAR-l) pritarė suformuoto laisvo (neužstatyto) žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) grąžinimui natūra. Nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nerengia nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų, motyvuodama tuo, kad komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Nesutikdami su tokia pozicija, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kuris 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (01)-6.15-165-(24.25) atsakė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nėra sudaręs valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties su Šv. Jono Bosko parapija. Taip pat neturi duomenų, ar Šv. Jono Bosko parapija moka nuomos mokestį už minėtą žemės sklypą. Pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Skunde nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka Vilniaus Šv. Jono Bosko prapijai“ ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 52-1354 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka“ nėra pakankamas pagrindas atsisakyti formuoti sklypą nuosavybės grąžinimui, kadangi Šv. Jono Bosko parapija nesilaikė minėtuose sprendimuose prisiimtų įsipareigojimų. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijai“ 2 punkte buvo nustatyta, kad Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijai neįvykdžius 1.2, 1.3, 1.4 punktuose numatytų sąlygų, taip pat nesudarius žemės sklypo nuomos sutarties, 7028 litai nebegrąžinami. 3 punktu Šv. Jono Bosko parapijai buvo pavesta užsisakyti Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriuje tikslų žemės sklypo ribų planą ir sudaryti su Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba žemės sklypo nuomos sutartį. 1996 m. lapkričio 28 d. sutarties 2.5 punkte buvo nustatyta, kad parapijai nepasirašius numatytu terminu šios sutarties, taip pat neįvykdžius 2.2, 2.3, 2.4 p. keliamų reikalavimų, pagal 2.1 p. pervesti pinigai parapijai negrąžinami. Sutartis gali būti nutraukta parapijai neįvykdžius 2.2, 2.3, 2.4, 2.6 p. ar kitų įsipareigojimų. Vertino, kad Šv. Jono Bosko parapija neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neįvykdė pavedimo užsisakyti tikslių žemės sklypo ribų planą nesudarė žemės sklypo nuomos sutarties, nenaudoja sklypo pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo atsisakyti ginčo sklypą formuoti nuosavybės teisių atkūrimui, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) prasme, toks sklypas yra laikomas laisvu (neužstatytu) ir negali būti priskirtas valstybės išperkamam. 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-T-323-643 Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjų skundą pripažino pagrįstu ir pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriui išnagrinėti žemės sklypo priskyrimo laisvai (neužstatytai) ir grąžintinai žemei klausimą bei apie priimtus sprendimus iki 2009 m. rugsėjo 1 d. raštu informuoti Nacionalinę žemės tarnybą. Daugiau kaip 13 metų Šv. Jono Bosko parapija nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos ar kitos sutarties, kuri būtų įteisinusi valstybinės žemės naudojimo parapijos reikmėms santykius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijos posėdžio, įvykusio 2007 m. lapkričio 20 d., metu buvo pritarta suformuoto laisvo (neužstatyto) žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) šalia bažnyčios, grąžinimui natūra. Įvertinusi suformuoto, tačiau nepatvirtinto 2660 kv. m žemės sklypo planą, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad šis žemės sklypas suformuotas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 21-28 punktais nustatytos tvarkos. Vykdydama Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 3B-(7.5)-T-323-643 nurodytus pasiūlymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar kartą išnagrinėjo ginčo sklypo priskyrimo laisvai ir neužstatytai žemei klausimą ir 2009 m. rugsėjo 11 d raštu Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) atsisakė ginčo teritoriją priskirti natūra grąžinamai žemei. Atsakovas nurodė, kad Šv. Jono Bosko parapija neatsisakė ketinimų naudoti jai skirtą valstybinės žemės sklypą pagal paskirtį. Taip pat informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ patikslino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijai“ suformuoto 2660 kv. m valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą bei pobūdį. Šio sklypo dokumentai perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pagal kompetenciją sudaryti panaudos sutartį su Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija. Vertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ginčo sklypas yra valstybės išperkamas ir į jį nuosavybės teisės negali būti atkurtos dėl to, kad jis skirtas Šv. Jono Bosko parapijai socialinio-rekreacinio centro statybai. Vertino, kad žemės sklypas negali būti išperkamas, nes nėra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų. Atsakovas atsisakymo formuoti sklypus nemotyvuoja detaliojo plano buvimu. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 925 „Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“ nuostatomis. Vertino, kad minėtas atsakovo įsakymas neteisėtas ir prieštaraujantis atsakovo nurodytiems norminiams aktams.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (T I, b. l. 70-74) prašė bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti grąžintiną žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punkto panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20-35 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių persiųsdama pareiškėjų 2008 m. gruodžio 22 d. prašymą bei prašydama peržiūrėti galimybę suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. vasario 4 d. raštu Nr. A51-2518(2.14.2.12-MP8) bei 2009 m. vasario 6 d. raštu Nr. A63-136-(36222)-(3.12.1-PD4) informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei pareiškėjus, kad žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Apie Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą formuoti ginčo žemės sklypą pareiškėjai sužinojo 2009 m. vasario 6 d. Pareiškėjų skundas ikiteismine tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo išnagrinėtas 2009 m. liepos 10 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas vieno mėnesio terminas, per kurį pareiškėjai turėjo kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo formuoti žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teisių atkūrimui. Skundą pareiškėjai Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2009 m. rugsėjo 15 d. t. y. praleidę vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 717V buvo patvirtintas Lazdynų gyvenamojo rajono teritorijos tarp kino teatro „Lazdynai“ ir vaikų darželio (duomenys neskelbtini) gatvėje detalusis planas. Iš pateikiamų planų „Žemėvaldų ribos“ bei „Teritorijos funkcinis zonavimas“ matyti, jog ginčo sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją, kurioje planuojama socialinio-rekreacinio centro statyba. Prašoma natūra grąžinti žemė turi visuomeninį poreikį ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė yra išperkama. Šv. Jono Bosko parapija 2008 m. birželio 12 d. raštu išreiškė nesutikimą, kad ginčo žemės sklypas būtų perduotas tretiesiems asmenims ar grąžintas piliečiams natūra, t. y. neatsisakė teisių į šį žemės sklypą. Be to, į Vilniaus miesto merą 2008 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi Lazdynų bendruomenės savivaldija bei pateikė Lazdynų gyventojų pasirašytą nepritarimą dėl ginčo žemės sklypo grąžinimo natūra.

Pažymėjo, kad pareiškėjai prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punktą. Tačiau minėtu punktu tebuvo išreikštas siūlymas Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę Šv. Jono Bosko parapijai naudotis žemės sklypu ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui. Nurodyta įsakymo dalimi nebuvo suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, kuri pareiškėjams ar kitiems asmenims nustatytų atitinkamas teises ar pareigas. Pagal galiojančius teisės aktus apskrities viršininkas sprendžia dėl valstybinių žemės sklypų nuomos, pardavimo, perdavimo neatlygintinai naudotis ir kt., todėl šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punkte išreikštas siūlymas Vilniaus apskrities viršininkui nėra privalomas. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punktas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąvokos, o tuo pačiu tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjų teisių ar įstatymais saugomų interesų, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 2.2 punktą, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms gali būti perduodami neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, neužstatyti statiniais ar įrenginiais. Taisyklių 10, 11 punktų analizė leidžia teigti, jog neatlygintinai perduodamas valstybinės žemės sklypas turi būti suformuotas pagal teritorijų planavimo dokumentą. Lazdynų gyvenamojo rajono teritorijos tarp kino teatro „Lazdynai“ ir vaikų darželio (duomenys neskelbtini) gatvėje detaliajame plane ginčo žemės sklypas priskirtas visuomeninių objektų teritorijai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 1.1 bei 1.2 punktuose nustatytas sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo pobūdis – religinių bendruomenių pastatų statybos, atitinka patvirtintą detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės numato religinių bendruomenių ir bendrijų teisę gauti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punkte buvo išreikštas siūlymas suteikti teisę naudotis žemės sklypu ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui. Skundžiamas 2009 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 30-1354 neprieštarauja galiojančioms teisės normoms, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad skunde minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 925 nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi nurodytas teisės aktas reglamentuoja valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centras klausimus, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punktu siūloma valstybinės žemės sklypą suteikti ne nuosavybėn, bet perduoti juo naudotis pagal panaudą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (T I, b. l. 99-101) bylą prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Šv. Jono Bosko parapija 2009 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu sudaryti 2660 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje panaudos sutartį, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 kopiją ir ištrauką iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano. 2009 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius miesto žemėtvarkos skyriui pateikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai. Jie suderinti 2009 m. rugsėjo 8 d., bet Vilniaus apskrities viršininkas sprendimo dėl šio sklypo suteikimo neatlygintinai naudotis arba nuomai Šv. Jono Bosko parapijai dar nepriėmė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija atsiliepime (T I, b. l. 122-123) pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad jų teisė atkurti nuosavybės teises į žemę Šeškinės rėžiniame kaime egzistuoja. Vertino, kad pareiškėjai patys delsė rūpintis savo teisėmis.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. G. , T. R. , D. V. , E. R. , Z. M. , S. M. , B. M. , R. D. , G. L. , S. L. , V. B. , P. G. , Z. G. , I. C. , J. K. , R. J. , K. K. , E. C. , K. K. , J. G. , A. R. , M. G. , J. G. , K. G. , O. M. , B. R. , A. R. , A. R. , Č. S. , E. M. , L. Š. , M. Š. , R. R. , J. T. , I. N. , M. T. atsiliepimuose (T I, b.l. 156, 160-166, 170-175, 179-201) su pareiškėjų skundu sutiko, vertino, kad žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, turėtų būti grąžintas pretendentams į Šeškinės kaimo žemę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. sprendimu (T II, b. l. 29-37) bylos dalį dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A51- 20484(2.14.1.12-1498) panaikinimo ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 2 punkto panaikinimo nutraukė, kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundžiamą 2009 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498), sprendė, kad jis yra informacinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjų keliamo klausimo atsakovas priėmė 2009 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. A63-136-(36222)-(3.62.1-PD4). Jame pareiškėjams neigiamai atsakyta, nurodant, kad 2660 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra priskirtas valstybės išperkamam ir natūra negrąžinamas. Dėl atsakovo 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) informacinio pobūdžio teiginių pareiškėjų teisių apimtis nesusiaurėjo, jiems neatsirado kokių nors papildomų pareigų. Teismas sprendė, kad teisminis nagrinėjimas dėl tokio dokumento yra teisiškai neprasmingas, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus. Pažymėjo, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl viešojo administravimo sistemos subjekto dokumento panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. 2009 m. vasario 6 d atsakovo sprendimo Nr. A63-136-(36222)-(3.62.1-PD4), nustatančio pareiškėjų teisių apimtį, pareiškėjai neskundžia. Todėl teismas šią bylos dalį nutraukė.

Remdamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi, teismas nutraukė ir bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punktą. Teismas pažymėjo, kad juo atsakovas pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę Šv. Jono Bosko parapijai ginčo žemės sklypu naudotis ne ilgesniam kaip 99 metų terminui, pagal šį skundžiamo įsakymo punktą pareiškėjams jokių teisių ir pareigų neatsirado. Jų neatsirado ir Vilniaus apskrities viršininkui. Toks atsakovo siūlymas minėto subjekto neįpareigoja. Bet kuriuo atveju Vilniaus apskrities viršininkas sprendimą šiuo klausimų turėtų priimti išanalizavęs dokumentus ir remdamasis norminiais aktais. Teismas sprendė, kad minėtas skundžiamas įsakymo punktas pareiškėjų teisių ar įstatymais saugomų interesų nepažeidžia.

Skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovo per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtoje geltona spalva, suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į Šeškinės rėžinio kaimo žemę bei parengti kitus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir dėl panaikinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1.1, 1.2 punktų teismas atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 717V buvo patvirtintas Lazdynų gyvenamojo rajono teritorijos tarp kino teatro „Lazdynai“ ir vaikų darželio (duomenys neskelbtini) gatvėje detalusis planas. Teritorija, į kurios žemę pretenduoja pareiškėjai, yra suplanuota detaliuoju planu. Planai „Žemėvaldų ribos“ bei „Teritorijos funkcinis zonavimas“ patvirtina, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, turi visuomeninį poreikį, ginčo sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją, kurioje planuojama socialinio-rekreacinio centro statyba. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė yra išperkama. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neskundžia minėto Vilniaus miesto valdybos sprendimo. Dėl pareiškėjų atstovo argumentų, kad juo patvirtintas planas negali būti laikomas detaliuoju planu dėl neatitikimo norminiams aktams ir dėl to, kad nėra paskelbtas savivaldybės internetiniame tinklalapyje, teismas nepasisakė, pažymėdamas, kad detalusis planas nėra ginčijamas šioje byloje. Jis nepanaikintas, nepakeistas, vadinasi galioja ir yra privalomas visiems subjektams, įskaitant ir atsakovą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija protokolu Nr. A16-1151(2.17-TAR-l) pritarė suformuoto laisvo (neužstatyto) žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) (šalia bažnyčios) grąžinimui natūra. Tačiau toks sprendimas prieštarauja minėto teritorijos detaliojo plano sprendiniams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1.1, 1.2 punktais nustatytas sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – visuomeninės paskirties teritorijos, religinių bendruomenių pastatų statybos. Tai atitinka minėto detaliojo plano sprendinius.

III.

Pareiškėjai A. T. , J. I. M., R. Ž. , A. G. , M. M. , B. R. , T. R. , S. I. , G. J. apeliaciniu skundu (T II, b. l. 45-50) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti pilnai.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) reikšmę ir nepagrįstai jį priskyrė prie informacinių raštų, teigdamas, kad ne minėtu raštu, o 2009 m. vasario 6 d atsakovo sprendimo Nr. A63-136-(36222)-(3.62.1-PD4) buvo atsisakyta formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir pareiškėjai turėjo ginčyti būtent jį. Tokia pozicija nepagrįsta ir nenuosekli – abu raštai tiek formos, tiek turinio požiūriu yra lygiaverčiai, nei viename iš jų nėra aiškiai išreikšto ir suformuluoto sprendimo atsisakyti formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, abu raštai pradedami žodžiu „Informuojame“. Be to, juose nurodomi skirtingi sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei motyvai. Taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punktą. Teigia, jog minėtas punktas yra pagrindas apskrities viršininkui priimti įsakymą dėl panaudos sutarties sudarymo su Šv. Jono Bosko parapija, t. y. ginčijamas punktas sukelia teisines pasekmes, o jo realizavimas užkerta kelią sklypo nuosavybės teisių atkūrimui Šeškinės kaimo pretendentams formavimui. Teigia, kad tokios nuomonės laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teigia, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 717V yra patvirtintas detalusis planas, nėra ir negali būti sprendimo atsisakyti formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui motyvu, kadangi ji nenurodyta pačiame sprendime. Todėl teismas šio motyvo neturėjo vertinti. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. A5-990/2007, A4-378/2004 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą. Nurodo, kad teismas nevertino jų argumentų, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 717V priimtas viršijant jai suteiktą kompetenciją, todėl neteisėtas. Teismas turėjo sustabdyti bylą ir pradėti tyrimą dėl sprendimo Nr. 717V teisėtumo. Teismas taip pat privalėjo įvertinti abejones dėl sprendimu Nr. 717V patvirtinto detaliojo plano galiojimo. Mano, kad nei sprendimas Nr. 717V, nei juo patvirtintas detalusis planas negalioja. Todėl teismo motyvai paremti neteisėtu ir negaliojančiu detaliuoju planu. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ir įvertino aplinkybes dar ir dėl to, kad neįvertino Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 717V Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 60-65) atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytų aplinkybių, nurodo, kad nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog abu raštai tiek formos, tiek turinio atžvilgiu yra lygiaverčiai ir abu laikytini sprendimais, kuriais atsisakyta atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymi, jog patys pareiškėjai Nacionalinei žemės tarnybai, kaip išankstinei ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka institucijai, skundė būtent 2009 m. vasario 6 d raštą Nr. A63-136-(36222)-(3.62.1-PD4).

Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 2 punktu tebuvo išreikštas siūlymas Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę Šv. Jono Bosko parapijai naudotis žemės sklypu, nurodyta įsakymo dalimi nebuvo suformuluota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, kuri pareiškėjams ar kitiems asmenims nustatytų atitinkamas teises ir pareigas. Pažymi, kad pareiškėjai siekia, kad Vilniaus apskrities viršininkas nepriimtų atitinkamo sprendimo, kuris, anot pareiškėjų, ir pažeis jų teises, taigi pareiškėjai siekia prevencinio teismo sprendimo. ABTĮ nenumato asmens teisės kreiptis į teismą siekiant apginti savo teise ar įstatymų saugomus interesus nuo galimų pažeidimų ateityje.

Mano, kad yra visos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant žemė priskiriama valstybės išperkamai.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skunde suformuluotas konkretus reikalavimas. Reikalavimas dėl Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 717V, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, panaikinimo pareikštas nebuvo, todėl visi apeliantų teiginiai dėl detaliojo plano neteisėtumo nėra susiję su šios bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino. Nepagrįstas ir pareiškėjų teiginys, kad teismas turėjo sustabdyti bylą bei pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 717V teisėtumo. Apeliantai rėmėsi teisės norma, kuri nagrinėjamu atveju netaikytina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 66-69) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje ginčas kyla dėl pareiškėjų teisės atkurti natūra nuosavybės teises į žemę buvusiame Šeškinės rėžiniame kaime. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51- 20484(2.14.1.12-1498) išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakoma ginčo sklypą priskirti laisvos (neužstatytos) ir grąžintinos žemės kategorijai bei atsisakoma parengti ir perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į Šeškinės rėžinio kaimo žemę; 2) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtoje geltona spalva, suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į Šeškinės rėžinio kaimo žemę bei parengti kitus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1.1, 1.2 ir 2 punktus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte inter alia numatyta, kad grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kuomet žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nurodyta, kad „aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje A11-263/03, 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-151/2011).

Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 717V (T I, b. l. 83) buvo patvirtintas Lazdynų gyvenamojo rajono teritorijos tarp kino teatro „Lazdynai“ ir vaikų darželio (duomenys neskelbtini) gatvėje detalusis planas. Planai „Žemėvaldų ribos“ bei „Teritorijos funkcinis zonavimas“ patvirtina, kad žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjai, turi visuomeninį poreikį, ginčo sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka Vilniaus Šv. Jono Bosko prapijai“ (T I, b. l. 24-25) nusprendė pritarti Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos prašymui išnuomoti 99 metams 2660 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, socialinės – rekreacinės paskirties pastato statybai, Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 52-1354 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka“ (T I, b. l. 31) pritarė šio žemės sklypo nuomai socialinės – rekreacinės paskirties pastato statybai. Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija Vilniaus miesto savivaldybei 1996 m. lapkričio 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. 20 pervedė 7028 Lt, 1996 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 24 pervedė 63 255 Lt, 1996 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 25 pervedė 70 282 Lt (T I, b. l. 87-88). Taigi ginčo teritorijoje yra patvirtintas detalusis planas, ši teritorija turi visuomeninį poreikį, ginčo sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją, kurioje planuojama socialinio – rekreacinio centro statyba. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Vilniaus miesto valdybos sprendimu ir juo patvirtintu detaliuoju planu, nenagrinėjami, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jis nepanaikintas, nepakeistas, vadinasi galioja ir yra privalomas visiems subjektams, įskaitant ir atsakovą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog detalusis planas yra individualus teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-5-63/2003; 2008 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-870/2008), todėl atmestini ir pareiškėjų argumentai, kad teismas turėjo pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 717V, teisėtumo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, pirmiau nurodytą suformuotą teismų praktiką ir faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą ginčo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtoje geltona spalva, suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į Šeškinės rėžinio kaimo žemę bei parengti kitus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

Bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A51- 20484(2.14.1.12-1498) panaikinimo Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė, konstatavęs, kad jis yra informacinio pobūdžio, tuo tarpu pareiškėjų teisių ir pareigų apimtį nustato atsakovo 2009 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. A63-136-(36222)-(3.6.2.1-PD4). Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teisių į žemę buvusiame Šeškinės rėžiniame kaime atstatymo klausimu 2008 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydami pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto administracijos direktorių dėl sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo grąžinimui natūra (T I, b. l. 120). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20-35 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio Šeškinės rėžinio kaimo teritorijoje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydama peržiūrėti galimybę suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame Šeškinės rėžiniame kaime prie (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. vasario 6 d. raštu Nr. A63-136-(36222)-(3.6.2.1-PD4) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėjus, kad ginčo žemė priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama. Rašte nurodoma, kad 2660 kv. m sklypas prie (duomenys neskelbtini) buvo skirtas Šv. Jono Bosko parapijai socialinės-rekreacinės paskirties pastatui statyti. Šio sklypo išnuomojimui 99 metams buvo pritarta Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka Vilniaus Šv. Jono Bosko prapijai“ ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 52-1354 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka“. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 10 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-T-323-643 (T I, b. l. 32-35) atsakydama į pareiškėjų skundą pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriui išnagrinėti žemės sklypo priskyrimo laisvai (neužstatytai) ir grąžintinai žemei klausimą bei apie priimtus sprendimus iki 2009 m. rugsėjo 1 d. raštu informuoti Nacionalinę žemės tarnybą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) (T I, b. l. 36-37), atsižvelgdama į minėtame Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. liepos 10 d. rašte išdėstytą siūlymą, pakartotinai išnagrinėjo 2660 kv. m. valstybinės žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) priskyrimo laisvai (neužstatytai) grąžintinai natūra žemei klausimą. Atsakovas minėtame rašte dar kartą nurodė, kad 2660 kv. m valstybinės žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas. Taip pat informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ patikslino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 633V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo ne aukciono tvarka Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijai“ suformuoto 2660 kv. m valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą bei pobūdį, o šio sklypo dokumentai perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pagal kompetenciją sudaryti panaudos sutartį su Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjai atsakovo 2009 m. vasario 6 d. raštą Nr. A63-136-(36222)-(3.6.2.1-PD4) ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka skundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriui išnagrinėti žemės sklypo priskyrimo laisvai (neužstatytai) ir grąžintinai žemei klausimą, o atsakovas nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498), atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. liepos 10 d. rašte išdėstytą siūlymą, pakartotinai išnagrinėjo 2660 kv. m. valstybinės žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) priskyrimo laisvai (neužstatytai) grąžintinai natūra žemei klausimą. Kaip minėta, šiuo raštu atsakovas dar kartą nurodė, kad 2660 kv. m valstybinės žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas.

Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl atsakovo 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) nutraukė, taigi nepasisakė dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad nėra būtinybės rinkti naujus įrodymus, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kitą skundo reikalavimą, iš esmės įvertino ir ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes (ginčo valstybinės žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas), vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, iš esmės įvertins ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip minėta, skundžiamu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498), atsakovas pakartotinai išnagrinėjo 2660 kv. m. valstybinės žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) priskyrimo laisvai (neužstatytai) grąžintinai natūra žemei klausimą bei nurodė, kad 2660 kv. m valstybinės žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas. Šioje byloje nagrinėjant pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą ginčo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtoje geltona spalva, suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams į Šeškinės rėžinio kaimo žemę bei parengti kitus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, konstatuota, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dėl tų pačių argumentų konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas 2009 m. rugsėjo 11 d., kuriame būtent ir nurodyta, kad ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas, pripažintinas taip pat pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad ginčijamas atsakovo sprendimas 2009 m. rugsėjo 11 d. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti bendrieji individualaus administracinio akto reikalavimai. Įvertinusi ginčijamą sprendimą, teisėjų kolegija, sprendžia, kad ginčijamame sprendime išdėstyti esminiai faktiniai duomenys, nurodytas įstatyminis pagrindas, sprendimas motyvuotas. Kaip matyti ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai, inter alia Atkūrimo įstatymas, pagal kurio 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ginčo žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas, jame taip pat pateikiama papildoma informacija. Todėl darytina išvada, kad ginčijamas atsakovo sprendimas 2009 m. rugsėjo 11 d. iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, kad ginčijamas atsakovo 2009 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. A51-20484(2.14.1.12-1498) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmetamas.

Pareiškėjai taip pat ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (T I, b. l. 97) 1.1, 1.2, 2 punktus, kuriuose nurodyti ginčo žemės duomenys: naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (1.1 punktas), naudojimo pobūdis – religinių bendruomenių pastatų statybos (1.2 punktas), bei pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę naudotis žemės sklypu ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui (2 punktas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 2 punkto panaikinimo, konstatavęs, kad šiuo punktu yra išdėstytas siūlymas, kuris nesukuria nei pareiškėjams, nei Vilniaus apskrities viršininkui teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei išdėstytais argumentais ir sprendžia, kad bylos dalis dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 2 punkto panaikinimo nutraukta pagrįstai. Pareiškėjų argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių laikėsi pozicijos, kad ginčijamas punktas sukelia teisines pasekmes, laikytinas nepagrįstu. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartyje buvo sprendžiamas atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1.1, 1.2 punktų pagrįstumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuose punktuose nustatyti sklypo naudojimo būdas ir pobūdis detaliojo plano sprendiniams neprieštarauja, jų naikinti nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A51- 20484(2.14.1.12-1498) panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šioje dalyje keistina, pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas. Likusi teismo sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. T. , J. I. M., R. Ž. , A. G. , M. M. , B. R. , T. R. , S. I. , G. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti, išdėstant ją taip: „Bylos dalį dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 30-1354 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 2 punkto panaikinimo nutraukti. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius