Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gauta VGTPT pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydžio, spręstina, kad prašoma šias išlaidas priteisti iš M. V.. Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam teikti teisinę pagalbą buvo paskirta advokatas A. P., dėl ko susidarė 368,75 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Tauragės apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Be to, teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnyje.

Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau kaip jau minėta, BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, įgyvendindamas BPK įtvirtintą nuostatą dėl kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo būtinas.

Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu suimtojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, VGTPT teikimas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš nuteistojo M. V. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo (prašymo) netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.