Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

gynėjams advokatams Mansurui Muksinovui, Liudmilai Karvelienei, Leonorai Vasiliauskienei, Lolitai Narmontienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. (S. S.), E. S., R. I., V. Č. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo R. I.) – laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiais paskirtų ir neatliktų bausmių dalimis ir R. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (trys nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų platinimo D. N.) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo NVIM dalyviui) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų įgijimo iš V. U. turint tikslą platinti) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu penkiolikai parų;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš E. S. konfiskuota 450 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. Č., P. K. ir V. U., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. ir R. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis:

V. Č. nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 7,663 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,5525 gramo narkotinės medžiagos – heroino.

2010 m. lapkričio 5 d. V. Č. dalį namuose laikytos narkotinės medžiagos – vieną permatomą užspaudžiamą polietileninį maišelį su 0,489 gramo nevienalytės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,039 gramo narkotinės medžiagos – heroino, apie 13.20 val., prie Statybininkų pr. 23 namo, Klaipėdos m., pardavė R. I., kuris šią medžiagą tą pačią dieną, apie 13.30 val., prie Reikjaviko gatvės 11 namo, Klaipėdos m., už 200 litų neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio dalyviui Nr. 510.

2010 m. lapkričio 9 d. V. Č. dalį namuose laikytos narkotinės medžiagos – užspaudžiamą polietileninį maišelį su 0,665 gramo nevienalytės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,052 gramo narkotinės medžiagos – heroino, apie 11.00 val. prie Reikjaviko gatvės 15 namo, Klaipėdos m., pardavė R. I., kuris ją tą pačią dieną, apie 11.10 val., prie Reikjaviko gatvės 11 namo, Klaipėdos m., už 200 litų neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio dalyviui Nr. 510.

2010 m. gruodžio 6 d. V. Č. dalį namuose laikytos medžiagos – užspaudžiamą polietileninį maišelį su 0,864 gramo rusvos spalvos miltelių, sukritusių į gabalus, kurių sudėtyje buvo 0,060 gramo narkotinės medžiagos – heroino, apie 18.00 val., prie Statybininkų pr. 23 namo, Klaipėdos m., pasikėsino parduoti R. I., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o pamatęs policijos pareigūnus, minėtą medžiagą numetė prie Statybininkų pr. 23 namo, Klaipėdos m., antros laiptinės.

E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis:

E. S., veikdamas bendrininkų grupe su V. U., 2010 m. rugsėjo 28 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš D. N. už 100 litų, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,318 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,052 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurią jis tą pačią dieną, apie 17.40 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), atgal už 100 litų tolimesniam platinimui pardavė D. N..

E. S. 2010 m. rugsėjo 30 d., prie vaikų lopšelio-darželio „Alksniukas“, esančio Alksnynės gatvėje 23, Klaipėdos m., iš V. Č., turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,072 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,015 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. rugsėjo 30 d., apie 12.20 val., minėtą medžiagą atgabeno prie Minijos gatvės 129 namo, Klaipėdos m., kur ją už 30 litų neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio dalyviui Nr. 507. 2010 m. spalio 6 d., apie 15.45 val., prie vaikų lopšelio- darželio „Alksniukas“, esančio Alksnynės gatvėje 23, Klaipėdos m., iš V. Č., turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,146 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. spalio 7 d., apie 12.55 val., minėtą medžiagą atgabeno prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Taikos pr. 61, Klaipėdos m., automobilių stovėjimo aikštelės, kur ją nenustatytame automobilyje už 40 litų neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio dalyviui Nr. 507. 2010 m. spalio 11 d., apie 19.40 val., prie vaikų lopšelio-darželio „Alksniukas“, esančio Alksnynės gatvėje 23, Klaipėdos m., iš V. Č., turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,664 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,1085 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 12 d., apie 16.10 val., dalį šios medžiagos, t. y. vieną popierinį lankstinuką, kuriame buvo 0,059 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 gramo narkotinės medžiagos – heroino, atgabeno prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Taikos pr. 61, Klaipėdos m., automobilių stovėjimo aikštelę, kur ją už 20 litų neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imituojančio elgesio dalyviui Nr. 507, o likusią dalį heroino, t. y. ne mažiau kaip 1,605 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0895 gramo narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai parsigabenęs laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

E. S. 2010 m. gruodžio 2 d., laikotarpiu tarp 12.00–13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. U., turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,605 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0895 gramo narkotinės medžiagos – heroino, po to paminėtą kiekį heroino sumaišė su kiekiu, likusiu iš 2011-10-11, t. y. ne mažiau kaip 1,605 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,0895 gramo narkotinės medžiagos – heroino, ir laikė bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kol šią medžiagą, iš viso 3,21 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,179 gramo narkotinės medžiagos – heroino, 2010 m. gruodžio 6 d., apie 22 val., minėtame bute kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. S., veikdamas bendrininkų grupe su P. K. ir asmeniu, dėl kurio tyrimas atskirtas, 2010 m. gruodžio 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš V. U. po 22 litus už vieną gramą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 7,34 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią parsigabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 6 d. paminėtame bute, dalį šių medžiagų, t. y. 0,31 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, pasiėmė, gabeno ir laikė P. K., o likusią dalį, t. y. 7,03 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), E. S. laikė bute, kol 2010 m. gruodžio 6 d., apie 22.00 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. S. iki 2010 m. gruodžio 6 d. neturėdamas tikslo parduoti parsigabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,002 gramo psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 2010 m. gruodžio 6 d., apie 22 val., kratos metu paminėtą tabletę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, E. S. iki 2010 m. gruodžio 6 d. nenustatytoje vietoje iš D. B., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo pastarojo LR piliečio pasą Nr. 22041251, kurį neteisėtai atsigabeno ir laikė. 2010 m. gruodžio 6 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą pasą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. S. inkriminuota nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis:

S. S. iki 2010 m. gruodžio 6 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytoje vietoje laikė ne mažiau kaip 2 (du) folijos lankstinukus su 0,208 gramo gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino. 2010 m. gruodžio 6 d., apie 20.15 val., automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno iki prekybos centro IKI, adresu Taikos pr. 115, Klaipėdos m., ir laikė 2 (du) folijos lankstinukus su 0,208 gramo gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, iki tą pačią dieną jis prie paminėto prekybos centro buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir kartu su paminėtu automobiliu pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m. Apie 20.25 val. automobilio apžiūros metu paminėtą heroiną rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl V. Č. ir R. I. apeliacinių skundų.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumą duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant liudytojus R. S., R. J., S. O., A. J., A. B., įslaptintą liudytoją Nr. 510, ištyrus bylos duomenis užfiksuotus vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taip pat specialistų išvadose Nr. 140-(9081)-IS1-9202; Nr. 140-(9086)-IS1-9164; Nr. 140-(9085)-IS1-9376, daiktų pateikimo protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole.

Motyvuojamoji dalis

Priešingai nei teigiama nuteistųjų V. Č. ir R. I. apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas šiuos įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis pagrįstai pripažino nuteistųjų kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patvirtinančiais įrodymais.

Šioje byloje liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) R. S. parodė, kad jis bei jo vadovaujami pareigūnai stebėdami V. Č. nusikalstamą veiką susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, išsiaiškino, jog narkotines medžiagas taip pat platina V. Č.. Buvo nustatyta, kad tarp kitų asmenų, perkančių narkotines medžiagas iš V. Č. yra ir R. I.. Žinodami tokią informaciją policijos pareigūnai ėmėsi priemonių dėl sankcionuotos R. I. mobilaus ryšio telefonu perduodamos informacijos kontrolės bei jo sekimo. Sukaupus dar daugiau duomenų apie narkotikų platinimo schemą bei platinime dalyvaujančius asmenis, buvo nutarta R. I. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tuo tarpu organizuoti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir įsigyti narkotinių medžiagų tiesiogiai iš paties V. Č. nebuvo operatyvinių galimybių. Atlikdamas sankcionuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įslaptintas liudytojas Nr. 510 dėl narkotinių medžiagų įsigijimo susitiko su R. I. ir iš jo du kartus įsigijo narkotinės medžiagos – heroino. Įslaptinto liudytojo ir R. I. susitikimai dėl sutarto narkotinių medžiagų pirkimo vyko netoli V. Č. namų. Pirmiausia R. I. skambindavo V. Č., su juo susitikdavo ir nusipirkdavo narkotinių medžiagų, o po to susitikdavo su įslaptintu liudytoju ir narkotikus parduodavo jam. Vykdant telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 6 d. R. I. ketina įsigyti narkotinių medžiagų iš V. Č.. Buvo nutarta susitikimui sutrukdyti ir juos abu sulaikyti. V. Č. sulaikymo metu išmetė paketėlį su narkotine medžiaga, kuris buvo surastas ir paimtas įvykio vietoje.

Nesutikdami su teismo nuosprendžiu apeliantai teigia, kad policijos pareigūnų parodymai apie jiems inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybes prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl teismas negalėjo jais remtis. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįstai, todėl atmetami. Liudytojų R. S. ir R. J. parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste vertintini kaip patikimas įrodymų šaltinis. Šiuo požiūriu itin reikšmingi tyrimui vadovavusio R. S. parodymai. Jais nustatyti reikšmingi bylai duomenys ne tik apie konkrečius V. Č. ir R. I. veiksmus padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas 2010 m. lapkričio 5, 9 d., gruodžio 6 d. Juose taip pat atskleidžiama bylos tyrimo eiga bei policijos pareigūnų atliktų procesinių veiksmų nuoseklumas bei loginės sąsajos, priklausomai nuo bylos tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Apeliacinių skundų argumentus, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad V. Č. pardavė narkotines medžiagas R. I. paneigia ne tik pirmiau aptarti liudytojų R. S. ir R. J. parodymai. Iš byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos suvestinių matyti, kad 2010 m. lapkričio 5 d. R. I. SMS žinute kreipiasi į V. Č., kad šis parašytų R. I. kai atsibus. Vėliau – 10 val. 45 min. R. I. vėl rašo V. Č. ir pasiūlo susitikti: „aš atlekiu, gerai“. Dar po dvidešimties minučių – 11 val. 07 min. R. I. rašo V. Č. nurodydamas, kokios prekės pageidauja, nurodo susitikimo vietą: „aš palauksiu prie vandens, porą litrų geresnių noriu, draugai atvažiavo“. V. Č. su pasiūlymu sutinka, rašo: „OK“. Vėliau R. I. nekantraudamas parašo dar kelias žinutes V. Č. ragindamas jį paskubėti. Atsakydamas V. Č. klausia R. I., kaip narkotines medžiagas supakuoti: „į vieną bonkę pilti ar atskirai“. R. I. nurodo: „atskirai“. Susirašinėjimas SMS žinutėmis baigiasi V. Č. 12.49 val. išsiųsta žinute, kurioje jis praneša, kad atvyks po dviejų minučių (t. 2, b. l. 42, 90). Įslaptinto liudijimo Nr. 510 parodymais ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolo duomenimis nustatyta, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, iš anksto susitaręs su R. I. susitiko ir iš jo narkotinę medžiagą nusipirko 2010 m. lapkričio 5 d. apie 13.30 val. (t. 5, b. l. 52, t. 11, b. l. 20). Taigi R. I. bei V. Č. vienas kitam išsiųstų žinučių turinio bei išklotinėje užfiksuoto jų išsiuntimo laiko analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog R. I., dar prieš susitikdamas su liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas, t. y. apie 13.00 val. narkotines medžiagas nupirko iš V. Č., o po to (apie 13.30 val.) jas pardavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 510.

2010 m. lapkričio 9 d. R. I. rašo SMS žinutę V. Č. klausdamas, ar šis jau atsibudo, ir gavęs teigiamą atsakymą iš karto rašo: „gerai, tuoj atlėksiu“. V. Č., į tai atsakydamas, iš karto nurodo susitikimo vietą ir klausia, kiek ir kokių narkotikų R. I. reikia: „prie vandens, kiek ir kokio“. R. I. atsako: „litrą geros aš vietoj“. V. Č. žinute, išsiųsta 10.47 val., praneša, kad bus po dešimties minučių – „OK 10 min“ (t. 2, b. l. 45, 93). Iš slapto sekimo metu surinktos ir pažymoje Nr. 30-15-1-3231 išdėstytos informacijos matyti, kad V. Č. iš tikrųjų, praėjus dešimčiai minučių po paskutinės žinutės išsiuntimo – 10.59 val. atvažiavo į Reikjaviko gatvę ir įėjo į namo Nr. 15 kiemą, kur susitiko su R. I.. Vėliau, abu užėjo už transformatorinės ir vienas kitam kažką perdavė (t. 3, b. l. 34–35). Duomenys, gauti slapto sekimo metu, užfiksuoti V. Č. ir R. I. siunčiamų SMS žinučių suvestinėje, sutampa su liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 510 parodymais bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, iš kurių neabejotinai seka, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, iš R. I. Reikjaviko gatvėje narkotines medžiagas nupirko netrukus po V. Č. ir R. I. susitikimo, kurio metu R. I. narkotines medžiagas įgijo iš V. Č..

Pagrįstai V. Č. pripažintas kaltu ir dėl pasikėsinimo 2010 m. gruodžio 6 d. parduoti narkotinę medžiagą – 0,060 g heroino R. I.. Apeliaciniame skunde vėlgi teigiama, kad jo kaltė grindžiama nepatikimais policijos pareigūnų R. S. ir A. B., kurie patys galbūt narkotines medžiagas jam „pakišo“, parodymais. Apžiūrint įvykio vietą turėjo dalyvauti ir apeliantas, tačiau neaišku, kodėl jo dalyvavimas apžiūroje užtikrintas nebuvo.

Pirmiau aptartas liudytojo R. S. parodymais nustatyta, kad tiek V. Č., tiek R. I. veiksmai buvo kontroliuojami bei fiksuojami vykdant sankcionuotas procesines prievartos priemones. Gavus informaciją, kad R. I. eilinį kartą ketina iš V. Č. įsigyti narkotinių medžiagų, buvo nutarta juos sulaikyti. Sulaikymo metu V. Č. prie laiptinės išmetė paketėlį su narkotinėmis medžiagomis, kuris buvo rastas ir paimtas apžiūrint įvykio vietą. Liudytojas A. B. nurodė, kad tiesiogiai V. Č. sulaikyme nedalyvavo, kokiomis aplinkybėmis jis išmetė paketėlį su narkotikais, nematė. Jį surado ir liudytojui A. B. parodė R. S.. Jis iš automobilio, kuriame jie prieš tai kartu sėdėjo, išlipo anksčiau. Paketėlio su narkotikais suradimo faktas įformintas įvykio vietos apžiūros protokolu. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojų R. S. ir A. B. parodymai vieni kitiems nei kiek neprieštarauja. Abu liudytojai apklausose nurodė tas bylai svarbias V. Č. sulaikymo bei narkotikų suradimo aplinkybes, kurios jiems tapo žinomos patiems stebint ar atliekant tyrimo veiksmus. Visiškai nepagrįstai apeliantas teigia, kad duodami parodymus policijos pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl apžiūrint įvykio vietą nebuvo panaudotos techninės priemonės ir nebuvo užtikrintas jo paties dalyvavimas.

Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojų R. S. ir A. B. parodymų matyti, kad jie, duodami parodymus apygardos teisme, į apelianto keliamus klausimus atsakė pakankamai išsamiai. Liudytojai nurodė, kad V. Č. jį sulaikantiems „Aro“ pareigūnams labai aktyviai priešinosi. Sukeltas triukšmas ir šurmulys atkreipė pašalinių asmenų dėmesį, todėl V. Č. iš įvykio vietos buvo išgabentas; apžiūrint įvykio vietą techninės priemonės nepanaudotos dėl tam netinkamų meteorologinių sąlygų – buvo apsiniaukę, tamsu, krito šlapdriba. Šių bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą sulaikytam įtariamajam negarantuojama teisė dalyvauti apžiūrint daiktus ar objektus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Atmestini apelianto nurodyti argumentai, kad neapklausus visų jo sulaikyme dalyvavusių policijos pareigūnų negalima atmesti versijos, jog narkotinės medžiagos jam buvo „pakištos“; kad jo kaltė dėl šios veikos negali būti grindžiama trumpųjų SMS žinučių išklotinėmis.

Bylos duomenys rodo, kad V. Č. sulaikyme dalyvavo pareigūnai iš greitojo reagavimo būrio „Aras“, kurių tiesioginė užduotis buvo sulaikyti V. Č. ir saugiai bei greitai pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK patalpas. Nei įvykio vietos apžiūroje, nei kituose tyrimo veiksmuose jie tiesiogiai nedalyvavo, todėl suklastoti įrodymus byloje neturėjo net ir fizinės galimybės. Iš įvykio vietos apžiūros bei V. Č. asmens kratos protokolų matyti, kad apžiūra prasidėjo 18.05 val. ir baigėsi 18.20 val., tuo tarpu V. Č. buvo sulaikytas apie 18.00 val. ir po 15 minučių, t. y. dar nepasibaigus apžiūrai (18.15 val.) „Aro“ pareigūnų buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog apelianto argumentai dėl „Aro“ pareigūnų apklausos būtinumo atmestini.

Atmestini V. Č. apeliacinio skundo teiginiai, kad jo kaltė dėl pasikėsinimo parduoti narkotines medžiagas R. I. negali būti grindžiama ir trumpųjų SMS žinučių išklotinėmis, nes telefoną su naujuoju numeriu įsigijo 30 minučių iki sulaikymo. Iš byloje esančių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties ir 2010 m. gruodžio 3–6 d. V. Č. išsiųstų bei gautų trumpųjų SMS žinučių suvestinės matyti, kad 2010 m. gruodžio 3 d. buvo sankcionuotas V. Č. telefoninių pokalbių klausymasis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo telefono numeriu V. Č., bendraudamas su R. I., naudojosi iki pat sulaikymo 2010 m. gruodžio 6 d. (t. 3, b. l. 15, 18–22). Duomenys, užfiksuoti trumpųjų SMS žinučių išklotinėse visiškai patvirtina liudytojų R. S. ir A. B. parodymus apie tikslingai pasirinktą V. Č. sulaikymo momentą. 2010 m. gruodžio 6 d. 16.22 val. V. Č. iš R. I., kuris tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 1–2), gavo SMS žinutę „a įmanoma litriuką sugerti“ ir 17.21 val. atsakė „už 10 min., kur ryte“. Po dvylikos minučių (17.38 val.) R. I. praneša, kad jau vietoje, o V. Č. atsako: „Ok“. Vėliau R. I., nesulaukęs V. Č., atsiuntė dar dvi žinutes (t. 3, b. l. 21–22). Taigi trumpųjų SMS žinučių turinys rodo, kad prieš sulaikymą V. Č. susitarė su R. I. dėl narkotinių medžiagų pirkimo, tuo tikslu jis buvo beeinąs į sutartą vietą, tačiau „Aro“ pareigūnų buvo sulaikytas. Akivaizdu, jog V. Č. buvo suinteresuotas bet kokiu būdu kuo greičiau atsikratyti įkalčių – R. I. skirtų narkotikų. Pasinaudodamas sulaikymo metu kilusia sumaištimi V. Č. paketėlį su narkotinėmis medžiagomis išmetė prie namo laiptinės, kur jos apžiūros metu ir buvo surastos bei paimtos.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas nuosprendyje neteisingai nustatė V. Č. neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. laikomos narkotinės medžiagos – heroino – kiekį – 0,5525 g. Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad V. Č. nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė 7,663 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,5525 g narkotinės medžiagos – heroino. Teismas nuosprendyje nurodė ir tai, kad dalį neteisėtai namuose laikytos narkotinės medžiagos V. Č. 2010 m. lapkričio 5 ir 9 d. pardavė R. I.. Tokia išvada akivaizdžiai prieštaringa. Pripažinus, kad V. Č. dalį namuose laikytos medžiagos pardavė, negali būti konstatuojama ir tai, kad jis visą narkotinę medžiagą (0,5525 g), net ir tą kurią pardavė, dar laikė savo namuose iki 2010 m. gruodžio 6 d. Tuo pačiu pažymėtina, kad apygardos teismas neteisingai nurodė ir bendrą mišinio kiekį – 7,663 g, kurio sudėtyje buvo 0,5525 g narkotinės medžiagos – heroino. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Č. namuose nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. neteisėtai laikyta narkotinė medžiaga – heroinas (0,5525 g) buvo ne 7,663 g, o 7,851 g miltelių sudėtyje. Dėl šių aplinkybių apygardos teismo nuosprendis pakeistinas nurodant, kad V. Č. nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 7,851 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,5525 g narkotinės medžiagos – heroino, nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. ten pat laikė 7,362 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,5135 g narkotinės medžiagos – heroino, nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. ten pat laikė 6,697 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,4615 g heroino.

Nesutikdamas su nustatytu neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos – heroino – kiekiu V. Č. teigia, kad teismas negalėjo aritmetiškai sudėti ir jam inkriminuoti V. Č. išplatintos narkotinės medžiagos kiekio. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinktų įrodymų visuma patikimai nustatyta, kad V. Č. išplatintos narkotinės medžiagos priklausė būtent V. Č., kuris jas laikė paslėpęs savo namuose. Byloje tiksliai nustatyta, kiek ir kam V. Č. namuose neteisėtai laikomų narkotinių medžiagų pardavė jo sūnus V. Č.. Taigi pagrįstai apygardos teismas bendrą V. Č. neteisėtai laikomų narkotinių medžiagų kiekį nustatė sudėdamas ne tik jo paties, bet ir sūnaus V. Č. išplatintą (V. Č. laikytą) narkotinės medžiagos kiekį.

Dėl S. S. apeliacinio skundo.

Apeliantas pripažįsta teismo nuosprendžiu nustatytą faktą, kad jis automobilyje laikė du folijos lankstinukus su 0,208 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – heroino, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis šias narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą parduoti, todėl mano, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir apelianto veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

(duomenys neskelbtini) A. J., duodamas parodymus, patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą kitoje byloje buvo sankcionuotas S. S. telefoninių pokalbių klausymasis, jų įrašų darymas. Kontroliuojant S. S. telefoniniu pokalbius bei trumpąsias SMS žinutes buvo gauta patikima informacija, kad S. S. užsiima narkotinių medžiagų prekyba. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, iš kur S. S. gauna narkotines medžiagas, todėl taktiniais sumetimais jį sulaikyti buvo neskubama. Liudytojo A. J. parodymai, kad apelianto naudojamu mobiliojo ryšio telefonu perduodama informacija buvo kontroliuojama teisėtai, patvirtinami byloje esančia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi (t. 6, b. l. 107–108). 2010 m. gruodžio 2–6 d. S. S. gautų ir išsiųstų SMS žinučių turinio analizė duoda pakankamą pagrindą prielaidai, jog jose užfiksuota, kaip S. S. su kitais asmenimis tariasi dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Apygardos teismo nuosprendyje kiek detaliau aptartas S. S. bendravimas su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atskleisdamas S. S. gautų ir išsiųstų SMS žinučių turinį apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. S. su šiuo asmeniu galimai tariasi dėl narkotinių medžiagų pardavimo jas konspiraciniais sumetimais įvardindamas alaus buteliais. Bylos kontekste pažymėtina, kad panašiu būdu, t. y. šifruodamas tikrąją reikšmę S. S. SMS žinutėmis bendravo ir su kitais asmenimis, kurie naudojosi mobilaus ryšio telefonų numeriais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. su jam rašančiais SMS žinutes asmenimis bendravo iš esmės pagal vienodą schemą: asmuo klausia S. S., ar galėtų susitikti su juo, jei taip, tai kur ir kada, tada S. S. klausia, ko ir kiek atvežti, paskui suderinama susitikimo vieta (t. 6, b. l. 110–131).

S. S., nesutikdamas su teismo nuosprendžiu, savo skundą argumentuoja tuo, kad byloje nebuvo nustatytas asmuo, kuriam S. S. turėjo tikslą išplatinti pas jį rastas narkotines medžiagas. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti nėra būtina nustatyti asmens, kuriam šias narkotines medžiagas kaltininkas ketino išplatinti. Nustačius konkrečius susitarimo išplatinti narkotines medžiagas kitam asmeniui požymius, atsižvelgiant į tokio susitarimo realizavimo laipsnį, tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip neteisėtas narkotinių medžiagų platinimas ar pasikėsinimas jas platinti. Šiuo atveju pakanka nustatyti, kad kaltininkas narkotines medžiagas laiko ne sau, o turi tikslą ateityje jas kam nors parduoti ar kitaip išplatinti. Narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo tikslas nustatomas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad iš S. S. paimtos narkotinės medžiagos buvo paskirstytos dozėmis, supakuotos į du atskirus paketėlius, narkotines medžiagas S. S. laikė ne namuose, o automobilyje atviroje vietoje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog S. S. jo automobilyje rastas ir paimtas narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip išplatinti. Tokią išvadą patvirtina ir pirmiau aptarti duomenys, nustatyti kontroliuojant bei fiksuojant S. S. mobilaus ryšio telefonu perduodamą informaciją. Apelianto išsiųstų ir gautų SMS žinučių išklotinėje užfiksuoti duomenys tiesiogiai jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepatvirtina, tačiau neabejotinai svarbūs teisėjų vidiniam įsitikinimui pagrįsti.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad automobilyje krata buvo padaryta jam pačiam nedalyvaujant. Iš apžiūros protokolo matyti, kad S. S. automobilio apžiūroje dalyvavo, tačiau protokolą pasirašyti atsisakė (t. 6, b. l. 133–135). Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino apžiūroje dalyvavęs liudytojas A. J.. Kita vertus, S. S. visuose savo parodymuose pripažino, kad jo automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, taip pripažindamas, kad apžiūros protokole užfiksuoti duomenys yra teisingi.

Dėl E. S. apeliacinio skundo.

Apeliantas prašo jo nusikalstamą veiką dėl narkotinių medžiagų – heroino – įsigijimo 2010 m. gruodžio 2 d. iš V. U. perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir nurodo, jog šias narkotines medžiagas įsigijo išimtinai savo reikmėms. Be to, E. S. teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė nusikaltimo, nurodyto šiame straipsnyje. Nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Apelianto tvirtinimą, jog 2010 m. gruodžio 6 d. kratos metu bute rasta ir paimta narkotinė medžiaga – 0,0895 g heroino – buvo įsigyta ir laikoma savo reikmėms, paneigiama byloje surinktais objektyviais duomenimis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. S. prekiavo narkotinėmis medžiagomis – heroinu. Šiuo tikslu jis heroiną įsigydavo iš V. Č., D. N., V. U.. Įsigijęs laikydavo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o vėliau ją išplatindavo. Taigi bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad E. S. įsigytas ir platinimui skirtas narkotines medžiagas laikydavo savo gyvenamojoje vietoje, t. y. ten, kur kratos metu buvo surasta ir paimta narkotinė medžiaga – heroinas, kurią, kaip teigia apeliantas, įsigijo ir laikė savo reikmėms. Tai, kad ši narkotinė medžiaga buvo skirta platinimui netiesiogiai patvirtina tai, kad ji buvo supilstyta į keturis atskirus paketėlius (t. 4, b. l. 192–195). Pažymėtina, kad kratos metu iš E. S. buvo paimtas ne tik heroinas, bet ir narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios taip pat buvo supakuotos į atskirus folijos lankstinukus. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, duoda pakankamą pagrindą atmesti E. S. argumentus, kad jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastą ir paimtą heroiną jis įsigijo ir laikė savo reikmėms.

Be to, apelianto argumentai paneigiami nuteistojo P. K. parodymais. E. S. teigia, kad heroiną įsigijo iš bendrų jo paties, P. K. ir N. J. pinigų, todėl jis buvo skirtas jų trijų bendram naudojimui. Iš P. K. teisme duotų parodymų matyti, kad tokiu būdu buvo įsigyta ir bendrai suvartota kita narkotinė medžiaga – kanapės, bet ne heroinas.

Pagal BK 302 straipsnį E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. E. S. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė D. B. asmens pasą, tačiau neigia, kad jis šį pasą įgijo ir laikė neteisėtai, taip pat nurodo, kad D. B. savo asmens pasą paliko atsitiktinai, nes išeidamas pamiršo pasiimti. Toks apeliacinio skundo teiginys prieštarauja jo paties nuosekliems ir kategoriškiems parodymams, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje. Šiuose parodymuose E. S. vienareikšmiškai tvirtino, kad iš D. B. asmens pasą paėmė ir laikė kaip užstatą už gautas ir neapmokėtas narkotines medžiagas.

Pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę bei pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad asmens pasą teisėtai laikyti ir juo naudotis gali tik tas asmuo, kurio vardu jis išduotas. Lietuvos Respublikos paso įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimti iš piliečio pasą draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. Šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Iš pirmiau aptartų apelianto parodymų matyti, kad jis D. B. pasą laikė kaip užstatą už jam parduotas narkotines medžiagas. Tokie E. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę E. S. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taip pat į tai, kad jis padarė ne vieną sunkų nusikaltimą, būdamas jaunas nedirbo, nesimokė. Nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę apygardos teismas už sunkius nusikaltimus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė bausmes, švelnesnes už pritaikyto įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Už šešias nusikalstamas veikas E. S. paskirta subendrinta bausmė tik šešiais mėnesiais didesnė už trijų inkriminuotų nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis) sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. S. paskirta penkerių metų ir šešių mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė, net ir atsižvelgus į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinta aiškiai per griežta ir todėl neteisinga. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu jokių naujų nusikaltimų nepadarė, turi sutuoktinę, planuoja kurti šeimą, tęsia mokslus. Šios aplinkybės iš tikrųjų teigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau savo reikšmingumu negali nusverti bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl V. Č. paskirtos bausmės motyvuodamas tuo, jog teismas, pats sau prieštaraudamas, nuteistajam paskyrė pernelyg švelnią bausmę tinkamai neįvertinęs jo asmenybės, piktybiškumo darant nusikaltimus, neatsižvelgęs į tai, kad V. Č. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnio teistumo, nesigaili dėl pripažintų įrodytais sunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistojo atžvilgiu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. Č. įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (teistas, paskutinį kartą už nusikaltimą, susijusį su narkotikais, nusikaltimą padarė neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas V. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrintą laisvės atėmimo bausmę, didesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Prokuroras, prašydamas sugriežtinti V. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, sau prieštaraudamas, motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad V. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė už sankcijos vidurkį, tačiau rezoliucinėje dalyje už vieną iš nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, skyrė bausmę, lygią sankcijos vidurkiui, o už antrą paskyrė tik šešiais mėnesiais didesnę už bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Prokuroro minima apygardos teismo motyvuojamoji dalis nėra visiškai aiški, nes iš tokios sakinio konstrukcijos gali susidaryti įspūdis, kad teismas už kiekvieną nusikaltimą atskirai skirs laisvės atėmimo bausmę, didesnę už sankcijos vidurkį. Kita vertus, iš rezoliucinės teismo nuosprendžio dalies matyti, kad pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė už sankcijos vidurkį, todėl tokį teismo išsireiškimą galima vertinti kaip pasisakymą apie V. Č. skirtiną jau subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Taigi ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 302–307 straipsniuose įtvirtintus teismo nuosprendžiams keliamus reikalavimus, ir keisti skundžiamą teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo V. Č..

Teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. Č. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (2 metai 10 mėnesių) buvo subendrinta vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis (dalinis sudėjimas). Taigi nepagrįstas prokuroro argumentas, kad iš aštuonerių V. Č. paskirtų laisvės atėmimo metų jis dar nebuvo atlikęs už prieš tai padarytą nusikaltimą dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl už naujai padarytus nusikaltimus jam realiai paskirta tik penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taigi apygardos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad jį priėmęs teismas, nors ir lakoniškai, tačiau atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybės, kurias įvertinęs sprendė, kad V. Č. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) skirtina laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl V. Č. skirtinos bausmės, pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas ir neatsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad V. Č. nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 7,851 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,5525 g narkotinės medžiagos – heroino, nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. ten pat laikė 7,362 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,5135 g narkotinės medžiagos – heroino, nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. ten pat laikė 6,697 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,4615 g heroino.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų S. S., E. S., R. I. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.