Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos L. K. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2011 m. lapkričio 14 d. buvo gautas L. K. skundas, kuriame ji nurodė, jog (duomenys neskelbtini) LNK prodiuserio V. G. laidos „(duomenys neskelbtini)“ metu L. S. ir asmuo, pareiškėjos prašyme įvardintas kaip „slaptasis informatorius“, kalbėjo, kad pareiškėjos sūnus D. K. buvo narkomanas, tuo tarpu, pareiškėjos teigimu, jos sūnus niekada nevartojo narkotikų ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo dėl D. K. mirties priežasties nustatymo duomenys, t. y. tyrimo, atlikto Teismo medicinos toksikologijos centre Miunchene, išvados. Pareiškėja prašyme teigė, kad minėti V. G., „slaptojo informatoriaus" ir L. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 313 straipsnio 2 dalies požymius, todėl prašė prokuratūros pradėti jų atžvilgių ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė (toliau tekste - prokurorė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 168, 407 ir 409 straipsniais, 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. K. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 313 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesant veikos visuomeninės reikšmės ir svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėja pati ar per savo teisėtą atstovą negali ginti savo teisėtų interesų, kadangi tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu prokurorės 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teisėjas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Taip pat prokurorei nebuvo pagrindo laikyti, kad pareiškėjos nurodyta galimai padaryta nusikalstama veika, kurią pareiškėja vertina kaip numatytą BK 313 straipsnio 2 dalyje, turi visuomeninę reikšmę, taip pat nebuvo nustatyta duomenų, jog galimai padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pareiškėjos skundo teismui teiginiai, kad jos paminėta veika turi visuomeninę reikšmę, yra pareiškėjos nuomonė, tačiau pareiškėjos nuomonė nėra pakankamas pagrindas pripažinti jos teiginius teisingais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prokurorė skundžiamame nutarime nurodė pagrįstus motyvus ir dėl BPK 409 straipsnio 3 dalies taikymo.

Skunde aukštesniajam teismui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 16 d. nutarties pareiškėja nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl privalo būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės: turi būti panaikintas Generalinės prokuratūros prokurorės 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą ir klausimas perduotas Generalinei prokuratūrai spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. G., L. S. bei „slaptajam informatoriui“ M. Ž..

Pareiškėjos manymu, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jos pareiškimą, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis, draudžiantis diskriminaciją, nes dėl V. M. šmeižto ir kaltinamojo pedofilija A. Ū. neva šmeižto buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šiais dviem paminėtais atvejais prokuratūra pripažino, kad nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, o pareiškėjos šmeižimas kažkodėl visuomeninės reikšmės jau nebeturi. Pareiškėja mano esanti diskriminuojama dėl to, kad yra D. K. ir N. V. mama. Pareiškėjos vertinimu, melagingi prasimanymai apie jos mirusįjį sūnų neabejotinai turi visuomeninę reikšmę, o iš esmės visiškai analogiškose situacijoje priimami skirtingi sprendimai, iš tiesų patvirtina diskriminacijos buvimą jos atžvilgiu. Be to, dėl šio motyvo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. sausio 16 d. nutartyje net nepasisakė.

Skunde teigiama, jog yra akivaizdu, kad V. G., L. S., „slaptasis informatorius“ M. Ž. viešai paskleidė apie pareiškėjos mirusįjį sūnų melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, todėl jiems privalo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numato baudžiamosios bylos iškėlimo tik dėl nukentėjusiojo skundo pagrindus, t. y. nurodoma, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio kodekso 409 straipsnyje numatytus pagrindus.

Nusikalstama veika, numatyta BK 313 straipsnio 2 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ konstatuojamosios dalies III skyriaus 15.2 punkte nurodyta, kad BPK 409 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra labai talpi. Ji yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta tyrimo medžiaga, L. K. 2011 m. lapkričio 10 d. skundu Generaliniam prokurorui, aukščiau paminėtų aplinkybių nenustatė. Juo labiau, kad ir pati L. K. savo 2011 m. lapkričio 10 d. skunde prokurorui bei vėlesniuose skunduose teismams jų nenurodė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos minima informacija buvo pateikta televizijos laidos metu, neduoda pagrindo teigti, jog pareiškėjos skunde prokuratūrai nurodyta nusikalstama veika, sukėlė kokius nors padarinius visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai. Aukščiau paminėtuose skunduose pareiškėja taip pat nenurodė, kad ta informacija būtų kaip nors susijusi su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, ar būtų sukėlusi didelį atgarsį visuomenėje. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pilnai sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 16 d. nutartyje išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos galimybės pačiai ginti teisėtus interesus, kadangi, kaip minima ir 2011 m. gruodžio 29 d. prokurorės nutarime, pareiškėjai L. K. yra žinomi asmenys, kurie, jos nuomone, galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką.

Nepagrįstas pareiškėjos L. K. teiginys, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jos pareiškimą, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis, draudžiantis diskriminaciją, nes kitose bylose (dėl V. M. šmeižto ir kaltinamojo pedofilija A. Ū. neva šmeižto) buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir prokuratūra pripažino, kad nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, t. y. iš esmės visiškai analogiškose situacijose priimami skirtingi sprendimai. Pažymėtina, kad teismai (prokurorai), priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas (prokuroras) visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamas klausimas (pareiškėjos L. K. pareiškimas prokurorui) negali būti analogiškas pareiškėjos minimoms byloms, kuriose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes faktinės aplinkybės nėra tapačios.

Esant tokioms aplinkybėms, L. K. skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 16 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.