Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-14 · Civilinė byla Nr. e2-854-798/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
e2-854-798/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
E. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-854-798/2023Teisminio proceso numeris 2-55-3-00868-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ambervera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ambervera“ ieškinį atsakovui E. R. (E. R.) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1340-866/2023 iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ambervera“; nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Ius LT“ (įsiteisėjo 2023 m. kovo 30 d.). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Ambervera“ kreditorių reikalavimų sąrašas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė BUAB „Ambervera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, parašydama priteisti iš atsakovo (buvusio vadovo) E. R. (E. R.) 365 208 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 365 208 Eur sumai atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, ir (ar) pinigines lėšas, ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis.

3. Prašyme nurodė, kad nesiėmus papildomų priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, kadangi reikalaujama priteisti nuostolių suma yra didelė, atsakovas su ieškove nebendradarbiauja, yra kitos valstybės (Rusijos Federacijos) pilietis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, tačiau neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir teismas neturėjo nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė BUAB „Ambervera“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateikti duomenys ir informacija, neleidžia daryti išvados apie atsakovo nesąžiningumą ir antrosios būtinosios sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą. Atsakovas sąmoningai ir piktybiškai nevykdo prievolės perduoti nemokumo administratorei didelės vertės BUAB „Ambervera“ turtą ir yra perdavęs tik dalį apskaitos dokumentų (fragmentus), iš kurių nėra galimybės nustatyti ieškovės turto realizavimo ar panaudojimo bendrovės ir (ar) jos kreditorių interesai aplinkybių. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir piktybišką veikimą prieš ieškovę ir jos kreditorius. Atsakovas tikėtinai yra pasisavinęs (išvaistęs) didelės vertės bendrovės turtą bei padaręs BUAB „Ambervera“ žalą. Tai neginčytinai patvirtina, kad atsakovas ateityje sieks nesąžiningai išvengti žalos išieškojimo ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, o išieškojimo veiksmai Rusijos Federacijoje dėl geopolitinės situacijos bus neįmanomi. Atsakovas su ieškovės nemokumo administratore nebendradarbiauja, vengia teikti duomenis ir informaciją, taigi, nėra sąžiningas. Atsakovas vadovavo (vadovauja) įmonėms, kurios piktybiškai neatsiskaito su tiekėjais, kredito įstaigomis. Viešojoje erdvėje pakanka neigiamų atsiliepimai apie atsakovą kaip nesąžiningą verslininką, įvairiais nesąžiningais būdais vilkinantį prievolių įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

9. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

10. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės BUAB „Ambervera“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-2622-779/2023 yra tikėtinai pagrįstas: ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinys pareikštas bankrutuojančios bendrovės buvusiam vadovui dėl nuostolių atlyginimo ir ieškinio faktinėms aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir apeliantė nėra pateikusi įrodymų, kad E. R. yra Rusijos Federacijos pilietis. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas BUAB „Ambervera“ teiginys, kad atsakovas ateityje sieks nesąžiningai išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir išieškojimo veiksmai Rusijos Federacijoje dėl geopolitinės situacijos bus neįmanomi.

12. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

13. Lietuvos apeliacinio teismo aktualioje praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis (šiuo atveju 365 208 Eur) atsakovui arba atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

14. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

15. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

16. Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas jo vykdytoje veikloje (einant vadovo pareigas), sutartiniuose santykiuose ir kt., bet galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.

17. Akcentuotina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021). Internetinėse svetainėse pateikiami duomenys apie įmonės kreditingumą ar kita informacija apie atskirus įmonės finansinius rodiklius, atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016).

18. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas iki bylos iškėlimo (2023 m. rugpjūčio 3 d.) arba jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turtą sumažinti, jį slepia (paslėpė), apsunkino ar pan. (CPK 178 straipsnis). Civilinė byla Nr. e2-2622-779/2023 neišnagrinėta, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovas iki bylos iškėlimo padarė nuostolius BUAB „Ambervera“ ir (arba) jos kreditoriams. Dėl ieškinyje ir atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu (2021 m.) BUAB „Ambervera“ turėjo 365 208 Eur vertės turto, o 2021 m. šis turtas buvo prarastas arba paslėptas (perleistas), nepasisakoma. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019). Internetinėse svetainėse pateikti duomenys (informacija) apie E. R. kaip verslininką atspindi subjektyvią tokius duomenis pateikusių asmenų nuomones ir nelaikomi oficialiais ir objektyviais rašytiniais įrodymais (CPK176 ir 185 straipsniai), patvirtinančiais atsakovo siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

19. Apibendrinęs tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė neįrodė atsakovo galimo nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt BUAB „Ambervera“ palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

21. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas