Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL (625 Lt; 181,01 €) bauda; laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų arešto bausmę, arešto bausmę atliko 2016 m. spalio 31 d.,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė

R. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. spalio 27 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - mažamečiui E. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), sudavė laidu per kojas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių ir padarė dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, R. S. 2019 m. spalio 27 d. tarp 10 val. ir 18 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - mažamečiui L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė medine lazda per rankas bei du smūgius laidu per kojas bei padarė dešinio dilbio poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) R. S. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 78-79, 95), kuriuose nurodyta, kad pripažįsta, jog įtarime nurodytomis datomis sudavė E. ir L. įtarime nurodytą skaičių smūgių. Kaltinamasis nepamena, kada sudavė E., bet tikrai prieš tai, kai sudavė L.. Tarp kaltinamojo ir berniukų buvo pykčių ir barnių dėl to, kad šie neklauso, nesimoko. Kaltinamajam sunku tvarkytis su vaikais: su E. -lengviau, su L. - sudėtinga. Konfliktas su L. kilo (savaitgalį) ryte, vakare toliau pykosi, nes šis atsikalbinėjo, nesimokė. Kaltinamasis sudavė L. laidu ir šluotos kotu. Vaikų motinos namie nebuvo, ji dirbo. Po to atvyko „vaikų teisės“. Gailisi, kad nesusitvardė ir mušė vaikus.

Nukentėjusiojo mažamečio L. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 119-121), kuriame teigiama, kad atvyko papasakoti, ką daro patėvis. Nukentėjusysis mažametis L. D. turėdavo parašyti, kad gautų valgyti. Jį mušdavo su pagaliu. Paskutinį kartą mušė prieš savaitę. Atėjusioms socialinėms darbuotojoms nukentėjusysis mažametis L. D. pasakė, kad dieną prieš ateinant socialinėms darbuotojoms patėvis jį mušė. Buvo atostogų diena, prieš dvylika valandų. Jie (broliukai) turėjo sėdėti kambaryje ant lovos, negalėjo įsijungti televizoriaus ir išeiti iš kambario, nes neperskaitė rusiško teksto, kurį R. davė skaityti. Kadangi neperskaitė, R. trenkė laidu per stalą, sakė, kad paskambins „vaikų teisėms“ ir išveš jį į vaikų namus. R. liepė eiti į kambarį, sėdėti ant lovos ir nepasijudinti, nebent atsigerti. Tos dienos ryte apie 10-11 valandą R. liepė nukentėjusiajam mažamečiui L. D. garsiai skaityti. Nukentėjusiajam mažamečiui L. D. nelabai sekėsi skaityti, jis nubėgo į koridorių prie durų ir stovėjo prie batų dėžės. R. jam trenkė vieną kartą su pagaliu nuo šluotos per rankas (parodo ant savęs). Skausmą nukentėjusysis mažametis L. D. įvertino 6 balais.

Apie šeštą valandą vakare R. atėjo į nukentėjusiojo mažamečio kambarį ir vėl liepė skaityti. Kadangi neperskaitė, R. jam trenkė su kabeliu per kojas (nurodo ant savęs). Nukentėjusysis mažametis L. D. juto skausmą, liko dvi raudonos žymės.

Mama grįžo vakare, kai nukentėjusysis mažametis L. D. jau miegojo. Anksti ryte mama vėl išėjo į darbą ir nukentėjusysis mažametis L. D. jai nieko nepapasakojo. Apie tai, kad jį muša, nukentėjusysis mažametis L. D. sakė mamai vieną kartą, bet ten buvo nestipriai su laidu. R. taip pat mušė brolį E., sesės ne. Nukentėjusįjį mažametį muša už tai, kad jis nesimoko ir neskaito. Brolį retai mušdavo, nukentėjusįjį mažametį L. D. - dažniau. Nuo mušimo likdavo mėlynės, raudonos drūžės, jos kitą dieną išnykdavo. Kai nukentėjusysis mažametis L. D. gavo su laidu per rankas, žymės liko ilgiau. Jei vedžiodamas šunį užtrukdavo ilgiau, tada nukentėjusiajam mažamečiui L. D. liepdavo klūpėti. Jei nebūtų atėjusios socialinės darbuotojos, nukentėjusysis mažametis L. D. būtų nuėjęs pas jas pirmadienį ir papasakojęs. Trenkdamas patėvis sakydavo: „Skųskis. Ko nesiskundi?“. Dažniausiai mušdavo į kojas su laidu. Nukentėjusysis mažametis L. D. medikams rodė mėlynes, atsiradusias nuo mušimo kabeliu. R. jį mušdavo būdamas blaivus.

Nukentėjusiojo mažamečio E. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 117-118), kuriame rašoma, kad tėtis R. jį mušė su laidu. Jį mušė daugiau negu vieną kartą. Nukentėjusysis mažametis E. D. gaudavo per kojas (nurodo viršutinę dalį ant savo kairės kojos). Palietus tą vietą, dar šiandien skauda. Kai nukentėjusysis mažametis E. D. gaudavo su laidu, kartais likdavo mėlynė. Tada truputį jausdavo skausmą, būdavo liūdnas, verkdavo. Nukentėjusysis mažametis E. D. nežino, kodėl jį mušdavo. Niekam nepasakojo, kad jį mušė su laidu, nes nėra skundikas. Nesakė nei mamai, nei močiutei. Vieną kartą mama pamatė mėlynę, paklausė, kas nutiko. Nukentėjusysis mažametis E. D. pasakė, kad užsigavo būrelyje. Niekas neliepė nesakyti, negąsdino. Nukentėjusysis mažametis E. D. matydavo, kad R. muša brolį, sesės nemušė. Brolis mušė su kitu laidu ir pagaliu – mediniu šluotos kotu. Nukentėjusysis mažametis E. D. nematė, per kokią kūno vietą mušė brolį ir ar ant brolio (kūno) liko mušimo žymių. Nukentėjusysis mažametis E. D. nekalbėdavo su broliu, ar skauda. Nukentėjusysis mažametis E. D. sako, kad nebijo tėčio R., šeimoje jaučiasi saugus. Nukentėjusysis mažametis E. D. buvo pripratęs prie mušimo, dabar atprato. Nenorėtų vėl būti mušamas. Jeigu jie gyventų su R., taip nebebūtų, nes jie klausytų. Gaudavo mušti, nes neklausydavo, nedarydavo pamokų, vėlai grįždavo iš mokyklos. Pas juos į namus ateidavo socialinės darbuotojos. Nukentėjusysis mažametis E. D. joms nepasakojo, kad jį muša. Buvo atėję specialistai iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, prašė parodyti sumuštas vietas, vežė pas gydytojus. Sužalojimai, kuriuos nukentėjusysis mažametis E. D. rodė, atsirado nuo storo „Playstation“ laido, su kuriuo R. jam sudavė.

Liudytojos mažametės V. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 115-116), kuriame nurodyta, kad ji su broliais, mama ir tėčiu sutaria gerai. Broliai su tėčiu irgi sutarė gerai, bet dabar tėčio nebėra. Liudytoja mažametė V. D. namuose jaučiasi saugi. Broliai ir tėtis jos neskriausdavo, neprisimena, ar tėtis skriausdavo brolius. Broliai klauso ir tėčio, ir mamos. Kažkada, liudytoja mažametė V. D. neprisimena kada, neklausydavo. Tėtis sakydavo, kad kas neparuošė mokykloje, eitų ruošti pamokų (namuose), bet broliai neruošdavo. Liudytoja mažametė V. D. neprisimena, kas būdavo toliau. Nežino, ką darydavo tėtis, kai broliai neklausydavo. Nežino, ar matė, kad tėtis muštų brolius. Nematė, kad tėtis muštų brolius. Nepamena, ar E. pasakojo, kad tėtis jį skriaudė, ar broliai rodė, kad jiems kur nors skauda.

Liudytojos R. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 59-60), kuriame teigiama, kad ji yra R. S. partnerė, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos. Liudytoja R. D. turi tris vaikus, jie nėra biologiniai R. vaikai. R. paauklėdavo jos vaikus žodžiu. Liudytoja R. D. liepdavo jam nešaukti, nerėkti. Sūnus L. sunkaus charakterio, nenori mokytis, nepadeda namuose, nesitvarko, nesikelia iš lovos, atsikalbinėja, pastūmė mamą. E. turėjo problemų su policijos pareigūnais dėl smulkių vagysčių, bet kaip vaikas geras, pamokas daro, namuose padeda. Liudytoja R. D. nematė ir R. nepasakojo, kad muša jos vaikus. L. seniai sakė liudytojai R. D., kad R. sudavė jam diržu per antklodę. Pasak L., jis nenori, kad R. gyventų kartu, žadėjo padarys taip, jog R. negyventų su jais. V. R. vadina tėčiu, jie gerai sutaria.

2019 m. spalio 26-29 d. liudytoja R. D. dirbo nuo 9 val. iki 22 val., o sekmadienį dirbo nuo 8 val. iki 20 val. Liudytoja R. D. grįžo namo sekmadienį apie 20³⁰ val., jokių konfliktų nebuvo. Dieną, apie 14-15 val., liudytoja R. D. skambino į namus ir kalbėdama išgirdo triukšmą. L. sakė, kad nerašys, nėjo mokytis. Liudytoja R. D. suprato, kad R. ginčijasi su L. dėl mokslų. Liudytoja R. D. pasakė, kad tegul (L.) nesimoko, jeigu nenori, ir (jie) nesipyksta. Kai liudytoja R. D. grįžo po darbo namo, R. nesakė, kad sudavė L. ir L. jai nieko nesakė. Liudytoja R. D. sužalojimų ant L. nematė. Šeštadienį, (2019 m.) spalio 26 d., liudytoja R. D. irgi dirbo. L. nesakė, kad tą dieną R. jį mušė. Ir R. nieko nesakė. L. ir R. pydavosi liudytojos R. D. akivaizdoje, bet liudytojai R. D. matant R. niekada nekišdavo rankų prie vaikų. Pirmadienį liudytoja R. D. bendravo su namiškiais telefonu, nebuvo įtarimų, kad kas negerai. Apie 16 val. liudytojai R. D. paskambino jos mama ir pasakė, kad vaikai paimti.

Liudytojo V. T. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 193-194), kuriame rašoma, kad jis dirba su R. D. šeima, gyvenančia (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. vasario mėnesio šeimai taikoma atvejo vadyba. Iki įvykio nebuvo gauta pranešimų apie (vaikų teisių) pažeidimus. 2019 m. spalio 28 d. gautas anoniminis pranešimas, kad bute girdisi triukšmas, prieš vaiką gali būti smurtaujama. Tą pačią dieną apie 10-12 val. liudytojas V. T. su kolege E. L. nuvyko į nurodytą butą. Bute rado R. D. partnerį, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, ir tris vaikus. (Vaikų) motina buvo darbe. Vyras neneigė, kad su pakrovėjo laidu davė L., nes šis neklauso, atsikalbinėja. Jie iškvietė policiją. Liudytojas V. T. kalbėjo su L., vaikas susigraudino, vos ne ašarodamas pasakojo, kad santykiai su patėviu blogi ir kad (patėvis) ne vieną kartą mušė jį laidu, pagaliu - šluotos kotu. L. minėjo, kad sekmadienį, (2019 m.) spalio 27 d., nuo 17 val. iki 21 val. stovėjo kampe, jam neleido atsisėsti, mamos nebuvo. Berniukas akcentavo, kad taip patėvis elgiasi tada, kai mamos nėra namuose. Kitas berniukas, regis E., sakė, kad patėvis mušė su laidu prieš kelias savaites, kad santykiai su patėviu irgi nėra geri. Mergaitė sakė, kad prieš ją smurto niekas nenaudojo, bet ji buvo labai nedrąsi, mažai kalbėjo. Liudytojas V. T. lydėjo vaikus pas gydytojus. Ant berniukų buvo rasti sužalojimai. Mergaitė sužalojimų neturėjo.

Liudytojos E. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 3-4), kuriame sakoma, kad gavo anoniminį pranešimą, jog vaikai dažnai verkia, šaukiasi pagalbos. Liudytoja E. L. su kolega V. T. nuvyko į butą (duomenys neskelbtini). Bute rado motinos partnerį, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, ir tris mažamečius vaikus. Liudytoja E. L. kalbėjo su patėviu, mama buvo darbe. Patėvis sakė, kad vaikai neklauso, nesitvarko. Namai buvo nešvarūs, netvarkingi, visur mėtėsi daiktai, rūbai, laidai. Paklausus, ar, auklėjant vaikus, nėra naudojamas fizinis smurtas, vyras patvirtino, kad su laidu nuo telefono pakrovėjo sudavė vieną kartą vyresniajam. Daugiau auklėja vaikus bardamas. Vyresnis vaikas pasakojo, kad patėvis jį ir brolį muša. Vaikas sakė, kad vakar jį mušė su kabeliu, parodė tą laidą kampe, kad juos muša su laidais, su pagaliu (šluotos kotu), kad su pagaliu mušdavo labai skaudžiai. Pasakodamas vaikas graudinosi, sakė, kad bijo patėvio, nurodė, kad apie tai žino mama ir močiutė. Po to liudytoja E. L. kalbėjo su viduriniu vaiku, bet jis nenorėjo kalbėti be brolio. Vaikas sakė, kad mama dirba ir nemato, bet žino, nes vaikai papasakoja, kaip juos patėvis baudžia. Vaikas patvirtino, kad patėvis muša su šluotos kotu, laidais, parodė tuos laidus. Rodydami mėlynes vaikai aiškino, kurios atsirado nuo patėvio (mušimo), o kurios - jiems užsigavus. Vaikai rodė mėlynes ant kojų, kelių ir aiškino, kad ne visas padarė patėvis. Viduriniam vaikui pasakojant, prisijungė vyresnysis ir aiškino, kad vakar, kai (patėvis) mušė su lazda, jam liepė labai ilgai, kelias valandas stovėti kampe, paskui - išvesti šunį. Pasak vaiko, tai jį labai išvargino, jis norėjo atsisėsti, bet jam neleido. Vaikai nurodė, kad sesės patėvis nemuša, tačiau liepia žiūrėti, kaip muša brolius. Mergaitė teigė, kad bijo patėvio, kad jos nemuša. Atvyko policija, vaikai noriai vyko su medikais į ligoninę apžiūrai. Vėliau liudytoja E. L. domėjosi situacija ir žino, kad, nelikus patėvio, vaikai labai pasikeitė į gerąją pusę.

Liudytojos K. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 189-190), kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 28 d. apie 14²² val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes minėtame bute yra sumušti du mažamečiai vaikai. Nuvykus pareigūnus pasitiko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiasis specialistas V. T.. V. T. paaiškino, kad pagal gautą anoniminį pranešimą atliko tyrimą, bendravo su R. S.. Pasak V. T., R. S. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams papasakojo, kad 2019 m. spalio 27 d. tarp 16 val. ir 21³⁰ val. smurtavo prieš nepilnamečius vaikus E. D. ir L. D.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai taip pat sužinojo, kad R. S. vaikus mušė su medine lazda, juodu įkrovimo laidu, baltu USB laidu. Ant nepilnamečių kūnų matėsi daugybiniai kūno sužalojimai. Vaikai negalėjo nurodyti, kiek kartų ir į kokias vietas buvo suduoti smūgiai. Vaikų mama R. D. buvo darbe. GMP išsivežė visus vaikus apžiūrai į Moters ir vaiko kliniką. R. S. buvo sulaikytas.

Liudytojos A. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 9-10), kuriame teigiama, kad nuo 2019 m. sausio 23 d. dėl E. D. vagystės mokykloje R. D. šeimai taikoma atvejo vadyba. Buvo ir smulkių vagysčių iš parduotuvių. Liudytoja A. S. buvo paskirta teikti pagalbą šeimai. R. D. ir jos partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, R. S. skųsdavosi vaikų elgesiu, kad jie neprisideda prie namų tvarkos, nenori mokytis, labiausiai L.. Namuose visada netvarkinga, nešvaru. Liudytoja A. S. 2019 m. balandžio 8 d. pakvietė L. pokalbiui, kalbėjo apie šeimą, santykius, klausė, ar nėra smurto, ar susikalba su patėviu. Vaikas tvirtino, kad viskas gerai, smurto nėra. Vaikas neprasitarė, kad (anksčiau) šeimoje būtų (buvęs) smurtas, nors progų pasakyti buvo. Liudytoja A. S. nematė ant vaikų sužalojimų.

Liudytojos J. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 21-22), kuriame rašoma, kad ji yra (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė, gerai žino E. D., L. D. ir V. D. šeimą. Mama neseniai susirado darbą, iki tol šeimą išlaikė patėvis. Patėvis mokytojai prisistatė tėčiu. Liudytoja J. R. patėvį apibūdina teigiamai, nes jis domisi, rūpinasi svetimais vaikais. Panašu, kad L. turi specialių poreikių, bet mama nesutiko leisti tirti vaiką, todėl L. mokosi pagal bendrą programą taip, kaip pajėgia. Berniukai niekada nesiskundė patėvio elgesiu, nesakė apie smurtą ar skriaudimą. Liudytoja J. R. L. klausė, kas buvo namuose. L. juokdamasis atsakė, kad nieko nebuvo, ir nieko nepasakojo. E. sakė, kad L. patėvį suerzino, todėl gavo. Liudytoja J. R. įtaria, kad kadangi berniukai nesimoko, patėvis „uždrožė“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada Nr. G 1515/2019(04), kurioje nurodyta (1 t., b. l. 49), kad E. D. nustatyta dešinės šlaunies poodinė kraujosruva. Kraujosruva padaryta prieš 5-14 parų iki apžiūros. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tiek griūnant. E. D. padarytas sužalojimas traktuojamas kaip nežymus. Analogiškas sužalojimas nukentėjusiajam mažamečiui E. D. užfiksuotas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. spalio 28 d. gydytojo išraše (1 t., b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada Nr. G 1514/2019(04), kurioje sakoma (1 t., b. l. 54), kad L. D. nustatyti šie sužalojimai: dešiniojo dilbio kraujosruva ir blauzdos poodinės kraujosruvos. Dešiniojo dilbio kraujosruva padaryta prieš 3-14 parų iki apžiūros ir galėjo būti padaryta užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Blauzdos poodinės kraujosruvos padarytos per 14 parų iki GMP apžiūros ir su užduotyje nurodytu įvykiu nesusijusios. Dešiniojo dilbio sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tiek griūnant. Dešiniojo dilbio sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. L. D. nustatytų sužalojimų visuma ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Analogiškas sužalojimas nukentėjusiajam mažamečiui L. D. užfiksuotas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. spalio 28 d. gydytojo išraše (1 t., b. l. 42).

R. S. 2019 m. spalio 28 d. paaiškinimu (t. 1, b. l. 39), kuriame teigiama, kad jis maždaug (2019 m.) rugsėjo viduryje telefono pakrovėjo laidu mušė L., nes šis reiškė savo teisės ir nesimoko. Gailisi. Mėgins su vaikais tartis gražiuoju ir panašiai.

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2019 m. spalio 28 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketomis Nr. GGL-4061, 4062, 4063 (1 t., b. l. 132-182), kuriose rašoma, kad, paskutinėmis žiniomis, vaikų tėvas gyveno Anglijoje, su vaikais nebendrauja. Vaikų motinai stinga motinystės įgūdžių, kad vaikų motina palieka vaikus prižiūrėti partneriui, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, R. S.. Vaikų motina nurodė, kad L. ir E. turėtų vykdyti savo pareigas ir nedraskyti jai akių. L. pasakojo, kad R. S. jį mušė ne kartą, kad muša dažnai. Paskutinį kartą mušė 2019 m. spalio 26 ir 27 d. 2019 m. spalio 27 d. nuo 15³⁰ val. iki 22 val. L. stovėjo kampe, jam neleido atsisėsti. L. nori gyventi su mama ir kad patėvis R. negyventų kartu. E. pasakojo, kad prieš 4 savaites R. S. jį mušė su laidu, rodė žymes. E. matė, kaip R. S. naudojo fizinį smurtą prieš brolį. Klausinėjama V. kalbėjo nedaug. Mergaitė nurodė, kad namuose ne viskas gerai, kad ji matė, kaip R. smurtavo prieš abu brolius, kad ji bijo mamos partnerio, su kuriuo mama gyvena neįregistravusi santuokos, kad ji nori gyventi su mama.

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S-4958 (1 t. b. l. 124), kuriame sakoma, kad L. D. buvo gydytas (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos žmonėmis. E. D. buvo gydytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje.

Įvykio vietos apžiūros 2019 m. spalio 28 d. protokolu su foto lentelėmis, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rasti ir paimti medinė lazda, du laidai (1 t., b. l. 15-22).

Daiktų apžiūros 2019 m. lapkričio 28 d. protokolu, kuriame aprašyti įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: du laidai ir medinė lazda (1 t., b. l. 23-25).

Taip pat Šiaulių apskrities VPK PR tyrėjos K. K. 2019 m. spalio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 11-14), BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu (1 t., b. l. 30-34), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 29 d. pranešimu (1 t., b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad kaltinamasis nukentėjusiesiems, be kita ko, sukėlė fizinį skausmą. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 3 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą (prieš nukentėjusįjį mažametį E. D.) skirti kaltinamajam 55 MGL baudą. Už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą (prieš nukentėjusįjį mažametį L. D.) skirti 50 MGL baudą. Bausmes subendrinti ir nustatyti 60 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudą mažinti 1/3.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi, dydžiu. Prašo leisti sumokėti baudą dalimis per metus (2 t., b. l. 100).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (39 m.), nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. nedirba, 2019 m. dirbo ne nuolat pagal verslo liudijimą (2 t., b. l. 50-51). Per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas, praeityje baustas, be kita ko, 3 kartus už šiurkščius KET pažeidimus, 2 kartus už smulkius svetimo turto pagrobimus, 5 kartus už smulkius nusižengimus viešajai tvarkai (2 t., b. l. 32, 54). Teistas 2 kartus. Už smurtinį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 38-49). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – baudos, jų dydžius parenkant artimus minimaliems (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridedama beveik pusė švelnesnės bausmės ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė.

Laikantis BK 64¹ straipsnio reikalavimų, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2019 m. spalio 28 d. 14³⁰ val. iki 2019 m. spalio 30 d. 13¹⁰ val. (2 t., b. l. 57-58, 91-92). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (2 paros) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktą baudos bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba ne nuolat, jo prašymą, baudos mokėjimo terminas atidedamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (2 t., b. l. 82-83, 88-89) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, paskui panaikinamos (BPK 139 str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamas veikas:

1) du kompaktiniai diskai su apklausų vaizdo ir garso įrašais, prisegti voke prie bylos viršelio, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) medinė lazda ir du laidai, saugomi Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 29), kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (prieš nukentėjusįjį mažametį E. D.), ir skirti 50 MGL baudą.

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (prieš nukentėjusįjį mažametį L. D.), ir skirti 55 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, baudas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą 75 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 75 MGL baudą sumažinti trečdaliu iki 50 MGL (2 500 €) baudos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis sumokėjo 4 MGL baudos.

Likusi nesumokėta baudos dalis lygi 46 MGL (2 300 €).

46 MGL (2 300 €) baudos mokėjimą atidėti 1 metus skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, paskui panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamas veikas:

1) du kompaktinius diskus su apklausų vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje;

2) medinę lazdą ir du laidus sunaikinti.

Išaiškinti R. S., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.