Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su pareiškėjo A. M. 2015 m. kovo 4 d. pateiktu skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. 2015 m. kovo 4 d. pateikė Prienų rajono apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti S. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalį bei skirti jai bausmę sankcijos ribose, pripažinti jį civiliniu ieškovu, pritesti jo naudai iš S. M. 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalimi, skunde (pareiškime) pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka privalo būti nurodyta: (1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; (2) nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; (3) duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; (4) nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Jeigu asmens pateikiamas skundas neatitinka nurodytų reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis).

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo A. M. 2015 m. kovo 4 d. pateiktu skundu, daro išvadą, jog jis yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo padarius net galimai penkias nusikalstamas veikas esmė, aiškiai nesuformuluotos kaltinimo ribos, dėl ko jis grąžintinas pareiškėjui.

Pažymėtina, jog privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, ir dėl tam tikrų nusikalstamų veikų įvykdymo asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas) (BPK 407 straipsnis). Privataus kaltinimo tvarka teismui paduodamo skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, bet ir asmens apkaltinimas tokių neteisėtų veikų įvykdymu. Tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose tiksliai ir aiškiai turi būti suformuluotos kaltinimo ribos, t.y. skundas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, jame turi būti pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas faktines aplinkybes. Todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors privataus asmens pateikiamam skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui (t.y. prokuroro surašytam kaltinamajam aktui), tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus ir aiškus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) bei teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti realią galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio baudžiamąją bylą (BPK 255 straipsnis).

Pareiškėjas A. M., prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti S. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl šmeižimo, nėra aiškiai ir suprantamai suformulavęs kaltinimo S. M. dėl šmeižimo. Pareiškėjas skundu prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti S. M. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl šmeižto, nenurodė kelių nusikalstamų veikų padarymu jis kaltina S. M., nenurodė kiekvienos iš veikų konkretaus laiko (ar laikotarpio) ir vietos, taip pat kitų esminių aplinkybių (BPK 412 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, nusikalstamos veikos padaryo vietos nurodymas yra ypatingai svarbus nustatant ir baudžiamosios bylos teismingumą (BPK 226 straipsnis). Baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padaryta vienodas nusikalstamų veikų skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika (BPK 227 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (BK 4 straipsnio 2 dalis), todėl, teismo nuomone, pareiškėjo teiginys, jog nėra galimybės nustatyti nusikalstamos veikos padarymo vietos, yra nepagrįstas. Nusikalstamų veikų padarymo vieta, kuomet jos vykdomos internetinėje erdvėje, elektroninių ar telekomunikacijos priemonių pagalba arba naudojant kitas nuotolinio informacijos perdavimo priemones (informaciją pateikiant interneto svetainėje, skelbiant ją personalinių kompiuterių, mobilaus ryšio telefonų pagalba) laikoma elektroninio komunikavimo įrenginio, iš kurio paskleidžiama informacija (žinia), buvimo vieta (laikraščio redakcijos buveinė, asmens personalinio kompiuterio, mobilaus ryšio telefono buvimo vieta ir kt.). Teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir vienareikšmiška. Be to, nėra kliūčių nustatyti vietos, kurioje tiriant gaisrą buvo apklausiama S. M., bei vietos, kurioje ji bendravo su L. M. ir jo sutuoktine, ir kurioje ji galimai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją apie pareiškėją. Nenurodyta, kokiu būdu bendraudama S. M. galimai šmeižė pareiškėją jo pusbroliui L. M. ir jo sutuoktinei R. M.. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, jog S. M. ne kartą teigė skunde minimiems asmenims, jį šmeižiančią informaciją, tai sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą.

Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas A. M. prie skundo nepridėjo apskritai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Nepateikta nei A. P., nei D. P., nei B. M. naudojamos „Skype“ kompiuterinės programos atminties išrašai, nei E. P. telefoninių pokalbių išklotinės išrašas, kurie patvirtinantų bendravimo su S. M. faktus.

Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Jis teismo reikalavimu privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu (BPK 110 str. 1 d., 3 d. 2 p.). Pareiškėjas A. M. iš S. M. prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindžia reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio jokiais faktiniais duomenimis, todėl privalo tokius duomenis ir rašytinius įrodymus pateikti, kadangi teismui pateikti medicinos dokumentų išrašas ir gydytojo įrašas nepatvirtina, jog būtent dėl S. M. veiksmų pablogėjo jo sveikata, turėjo vartoti išrašytus vaistus, nes medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi į gydymo įstaigą 2015 m. sausio mėnesį, tuo tarpu S. M. pareiškėjo teigimu, jį šmeižė 2013 m. rudenį. Be to, gydytojo įraše nurodoma, jog pablogėjusios sveikatos priežasrtys, paciento teigimu, yra gaisras ir problemos šeimoje, o pareiškėjas nurodo, kad sveikatos pablogėjimo priežastys – S. M. neteiėtas skunde minimas elgesys jo atžvilgiu.

Visi nurodyti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto pareiškėjo A. M. skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį teismui pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Pažymėtina, jog teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas, todėl išimtinai pareiškėjui tenka pareiga parengti ir pateikti visus BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį skundą.

Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjo A. M. 2015 m. kovo 4 d. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardintų reikalavimų (o skundo trūkumų šalinimo institutas BPK nenumatytas), todėl jis nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis).

Atsisakymas priimti skundą pradėti privataus kaltinimo procesą neatima galimybės pareiškėjui, pašalinus teismo nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl tokio proceso pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesko kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo A. M. 2015 m. kovo 4 d. pateiktą skundą atsisakyti priimti kaip neatitinkantį BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.