Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-02 · Civilinė byla Nr. 2-5912-772/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
2-5912-772/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04792-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
J. R., K. R.
Suinteresuotas asmuo
E. N., N. R.
Išvadą teikia
Šiaulių
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5912-772/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04792-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžių sekretorė E. Andrulienė,

dalyvaujant pareiškėjai J. R., neatvykus pareiškėjui K. R., suinteresuotiems asmenims E. N., N. R. ir Institucijos, duodančios išvadą byloje Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, teismo šaukimai įteikti tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. ir K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. N., N. R. ir dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (ŠRVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. R., (duomenys neskelbtini) mirus jos vyrui S. R., pareiškėjo K. R. tėvui, po jo mirties savo ir nepilnamečio sūnaus K. R. vardu, faktiniu valdymu priėmė velionio vyro (vaiko tėvo) palikimą, tai yra jam priklausiusias atitinkamas dalis nekilnojamųjų daiktų, esančias Meškuičių sen., Šiaulių rajone, tai yra dalį garažo, dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinio pastato. Pareiškėja teigė, kad po velionio vyro (vaiko tėvo) mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėtų nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jomis, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad su vyru šias nekilnojamųjų daiktų dalis įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kurios yra įregistruotos VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale jos vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jos vardu, tačiau velioniui vyrui (vaiko tėvui) taip pat priklausė atitinkamos jų dalys. Nors po vyro (vaiko tėvo) mirties ji laiku nesikreipė į notarą, tačiau faktiniu valdymu priėmė velionio vyro (vaiko tėvo) palikimą. Atskirai nurodė, kadangi vyras (vaiko tėvas) mirė (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėjai dabar nebegali gauti paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą į velionio vyro (vaiko tėvo) palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog pareiškėja faktiniu valdymu yra priėmusi savo ir sūnaus vardu atsiradusį palikimą. Nurodė, kad šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą į vyro (vaiko tėvo) palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti E. N. ir N. R. atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad pareiškia, jog nepretenduoja į tėvo palikimą.

Institucija, duodanti išvadą byloje nurodė, kad pareiškėjai po vyro ir tėvo mirties liko gyventi deklaruotoje vietoje, todėl laiko, jog velionio S. R. buvusi žmona savo ir sūnaus K. R. vardu priėmė vyro (vaiko tėvo) palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėja J. R. ir S. R. 1979-12-08 buvo sudarę santuoką, kuri pasibaigė jam mirus (5, 7 b.l.). Jiems gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus N. R., (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. R. (dabartinė pavardė N.), o (duomenys neskelbtini) sūnus K. R. (10, 13-14, 17 b.l.). Pareiškėja ir S. R. iki pastarojo mirties buvo sutuoktiniai (7 b.l.). Iš pateikto teismui mirties liudijimo nuorašo seka, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų darytina išvada, kad pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis S. R. gyvendami santuokoje 1995-03-03, 1996-07-23 ir 1999-12-10 įsigijo minėtų nekilnojamųjų daiktų dalis, kurios buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šių daiktų dalių, nors viešame registre jos ir buvo įregistruotos J. R. vardu (19-23 b.l.), nes įsigytos jų santuokos metu (SŠK 21str. 1 ir 3 d., CK 3.87str. 1d., CK 3.117str.1d.). Po vyro mirties pareiškėja savo ir nepilnamečio sūnaus K. R. vardu faktiniu valdymu priėmė velionio sutuoktinio S. R. palikimą, pradėdama jį valdyti, naudoti, prižiūrėdama ir juo rūpindamasi kaip savo turtu (30-33 b.l.). Kadangi suinteresuoti asmenys E. N. ir N. R. prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja (11,15, 43-44 b.l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja po velionio vyro S. R. mirties savo ir nepilnamečio sūnaus K. R. vardu priėmė buvusio sutuoktinio (sūnaus tėvo) palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Paveldėjimo bylą į velionio S. R. palikimą nebuvo užvesta (6 b.l.). Pats pareiškėjas K. R. tuo metu būdamas nepilnamečiu savo valios į tėvo palikimą neišreiškė, tačiau laikytina, kad už jį palikimą priėmė jo motina J. R. (CK 5.56 str.). Taip pat pripažintina, kad suinteresuoti asmenys savo teisės į atsiradusį palikimą nei tuo metu, nei vėliau neišreiškė ir jo atsisakė savo motinos ir brolio naudai.

Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja J. R. savo ir nepilnamečio sūnaus K. R. vardu priėmė velionio vyro (sūnaus tėvo) S. R. palikimą po pastarojo mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine ir valdytoja (CK 5.11 str. 1d.1p., 5.13 str.). Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėja pradėdama faktiškai valdyti ir naudoti buvusio sutuoktinio palikimą, nekilnojamųjų daiktų dalis, jas priėmė savo ir nepilnamečio sūnaus vardu, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į pareiškėjos ir jos sūnaus vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuoti asmenys (43-44 b.l.).

Teismas, vadovaujantis LR CPK 443, 448 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionio vyro S. R. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė savo ir nepilnamečio sūnaus K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą, tai yra atitinkamas dalis nekilnojamųjų daiktų, garažo (boksas Nr. 2) (u/n (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (u/n (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (u/n (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), pradėdama jas faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai J. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti į velionio vyro (vaiko tėvo) S. R. (a/k (duomenys neskelbtini) palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys