Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. A. gynėjo advokato Jono Gintauto Valivonio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria pripažinta, kad V. A., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje: jis, iki 2015 m. rugsėjo 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens-pardavėjo, nurodydamas jam savo asmens duomenis bei adresą, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, siuntė ir pasikėsino įgyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – 6,615 g miltelių, kurioje nustatyta ir identifikuota psichotropinė medžiaga – 2-AI, kurios grynasis kiekis milteliuose yra ne didesnis kaip 0,2 g ir 6,3 g augalinės medžiagos apdorotos psichotropine medžiaga, sintetiniu kanabinoidu: 5F-AKB-48, kurios grynasis kiekis milteliuose yra ne didesnis kaip 0,005 g bei šias psichotropinį poveikį turinčias medžiagas siuntė nurodydamas pardavėjui siųsti jo nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), o pardavėjui, vykdant jo nurodymą, oro keliu siuntinį su šiomis psichotropinį poveikį turinčiomis medžiagomis, supakuotomis į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant siuntėjo duomenis: (duomenys neskelbtini), nurodant gavėjo duomenis – V. A., (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 7 d., 17.37 val., atgabenus iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, šią siuntą sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

Taip pat, V. A., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje: jis, tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis, nedidelį kiekį psichotropinių medžiagių – 6,615 g miltelių, kurioje nustatyta ir identifikuota psichotropinė medžiaga – 2-AI, kurios grynasis kiekis milteliuose yra ne didesnis kaip 0,2 g ir 6,3 g augalinės medžiagos apdorotos psichotropine medžiaga, sintetiniu kanabinoidu: 5F-AKB-48, kurios grynasis kiekis milteliuose yra ne didesnis kaip 0,005 g, neturėdamas leidimo per valstybės sieną gabenti psichotropinį poveikį turinčias medžiagas, nurodė pardavėjui šias medžiagas pristatyti jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje ir pardavėjas, pasinaudodamas siuntų tarnyba, teikiančia viešą gabenimo paslaugą, pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 7 d., 17.37 val., atgabeno įgytas psichotropinį poveikį turinčias medžiagas iš Didžiosios Britanijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje.

Be to, V. A., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje: jis, iki 2015 m. lapkričio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens-pardavėjo, nurodydamas jam savo asmens duomenis bei adresą, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, siuntė ir pasikėsino įgyti psichotropinių medžiagų – 3-fluorfenmetrazino ir 2-aminoindano miltelių, kurių bendra masė – 6,2773 g, yra 2,5110 g. gryno 3-fluorfenmetrazino ir 0,6277 g. gryno 2-aminoindano taip pat psichotropinių medžiagų – metiopropamino ir 2-aminoindano miltelių, kurių bendra masė – 0,6522 g, yra 0,2609 g. gryno metiopropamino ir 0,1304 g. gryno 2-aminoindano bei šias psichotropinį poveikį turinčias medžiagas siuntė nurodydamas pardavėjui siųsti jo nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), o pardavėjui, vykdant jo nurodymą, oro keliu siuntinį su šiomis psichotropinį poveikį turinčiomis medžiagomis, supakuotomis į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant siuntėjo duomenų bei nurodant gavėjo duomenis – V. A., (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 9 d., 13.43 val., atgabenus iš Didžiosios Britanijos į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, šią siuntą sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

Taip pat, V. A., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje: jis, tais pačiais veiksmais, tomis pačiomis aplinkybėmis psichotropinių medžiagų – 3-fluorfenmetrazino ir 2-aminoindano miltelių, kurių bendra masė – 6,2773 g, yra 2,5110 g. gryno 3-fluorfenmetrazino ir 0,6277 g. gryno 2-aminoindano taip pat psichotropinių medžiagų – metiopropamino ir 2-aminoindano miltelių, kurių bendra masė – 0,6522 g, yra 0,2609 g. gryno metiopropamino ir 0,1304 g. gryno 2-aminoindano, neturėdamas leidimo per valstybės sieną gabenti psichotropinį poveikį turinčias medžiagas, nurodė pardavėjui šias medžiagas pristatyti jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje ir pardavėjas, pasinaudodamas siuntų tarnyba, teikiančia viešą gabenimo paslaugą, pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 9 d. 13.43 val., atgabeno įgytas psichotropinį poveikį turinčias medžiagas iš Didžiosios Britanijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vilniaus teritorinės muitinės pašto postą, esantį adresu Rodūnios kelias 9, Vilniuje.

Apeliaciniame skunde asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. A. gynėjas advokatas Jonas Gintautas Valivonis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – V. A. taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2015 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pripažinta, kad V.A., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Pasak gynėjo, V. A. psichikos sveikatos centre gydosi medikamentais ir nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrą J.Š., kuris neturi jokių nusiskundimų dėl V. A. gydymo eigos. Be to, gynėjo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad V. A. yra pavojingas visuomenei, dėl jo veiksmų nėra nusiskundimų iš kaimynų, todėl V. A. nebūtina taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. A. gynėjo advokato Jono Gintauto Valivonio apeliacinį skundą atmesti, o V. A. gynėjas advokatas Jonas Gintautas Valivonis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. A. gynėjo advokato Jono Gintauto Valivonio apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. A. gynėjas advokatas Jonas Gintautas Valivonis prašo jam skirti švelnesnes priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, nes ši priemonė V. A. jau taikoma Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi, jis tinkamai vykdo gydytojų nurodymus ir nėra pavojingas visuomenei.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

Apeliaciniame skunde neginčijama, jog V. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias BK specialioje dalyje numatytas veikas, be to, neginčijama ir tai, jog šias veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas. Tačiau, apelianto nuomone, V. A. nėra pavojingas visuomenei, todėl jis gali būti gydomas ne izoliuotas gydymo įstaigoje, o ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Šioje byloje V. A. taikytos BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichologų ir psichiatrų išvados bei rekomendacijos.

2016 m. kovo 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-51/2016 (t. 1, b. l. 91-94) nurodyta, kad V. A. serga psichikos sutrikimu (liga) - paranoidine šizofrenija. Klinikiniame vaizde dominuoja įsakančio ir komentuojančio turinio klausos pseudohaliucinacijos, afektų, valios sutrikimai, kritikos stoka, negatyvi simptomatika; veikų padarymo metu V.A. sirgo psichikos sutrikimu (liga) paranoidine šizofrenija, nesuvokė daromų veikų pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų; šiuo metu V. A. negali suprasti savo veiksmų esmės, dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, negeba duoti teisingų parodymų. V.A. veikų padarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. Gydytojų komisija V. A. rekomenduoja paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - priverstinį stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Bylos medžiagoje medicininių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie pateikto ekspertizės akto nepagrįstumą ar akivaizdžiai pasikeitusią situaciją, nėra.

Pirmosios instancijos teisme ekspertė J.Z.R. patvirtino 2016 m. kovo 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-51/2016 padarytas išvadas. Ekspertė nurodė, kad V. A. po gydymo stacionare Marių ligoninėje tebesiskundė, jog galvoje girdi balsus. Įvertinus, jog jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, ligos eiga yra nepertraukiama. Šiuo metu V. A. yra priverstinai ambulatoriškai gydomas, nes besigydydamas Kauno psichiatrinėje ligoninėje sumušė kitą ligonį. Ekspertės teigimu, V. A. serga sunkiu psichikos sutrikimu, kurį apsunkina piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu. Pasak ekspertės, V. A. gyvena vienas, neprižiūrimas, jam skiriami vaistai, tačiau abejotina, ar jis juos vartoja, nes jam būdingos pastovios klausos haliucinacijos, kurios, jeigu būtų tinkamai gydomasi, turėtų arba sumažėti, arba išnykti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ekspertė siūlo V. A. gydyti Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kad jis gautų pilnavertį gydymą ir jo psichinė būklė pagerėtų. Ekspertė pažymėjo, kad V. A. būtinas gydymas nuo pagrindinės ligos – paranoidinės šizofrenijos, tačiau stebima ir aktyvi psichoprodukcija, dėl kurios V. A. galvoje girdi balsus, kurie jam gali nurodyti padaryti ką nors pavojinga.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2015 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad V. A. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. 2015 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad V. A. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą smurtinio pobūdžio veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šia nutartimi jam taip pat paskirtas ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Esant paskirtoms minėtoms priverčiamosioms medicinos priemonėms, V. A. padarė naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse ir 199 straipsnio 2 dalyje – iš Didžiosios Britanijos atsisiuntė psichotropinių medžiagų, kurių vartojimas, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė ekspertė, kenkia jo psichinės sveikatos būklei.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog V. A. šiuo metu skirtinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Paskirdamas V. A. minėtą priverčiamąją medicinos priemonę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų. Apeliacinio skundo ribose pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, V. A. gynėjo advokato Jono Gintauto Valivonio apeliacinį skundą atmesti.