Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 ir 6 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. laikas.

Iš S. J. priteista nukentėjusiajai K. J. 1100 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, o būtent: 2010 m. rugsėjo mėn., nuo 18 d. 19 val. iki 19 d. 05.20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine A. K. metu, tyčia spyrė, smogė kumščiais bei kirvio penties šonu mažiausiai dešimt kartų nukentėjusiajai į galvą, mažiausiai keturiolika kartų į rankas, mažiausiai du kartus į kaklą – pasmakrę, mažiausiai aštuoniolika kartų į krūtinę, nugarą, pilvą ir į dubens sritis, mažiausiai trisdešimt kartų į šlaunis ir blauzdas, be to, dūrė nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu ar įrankiu mažiausiai tris kartus į išorinius lytinius organus, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą, kančias ir padarė odos nubrozdinimus abiejų krūtų srityse ir kairiame šone, daugybinius sumušimus su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, galvoje, kakle, krūtinėje, nugaroje, pilve, dubens srityje, rankose ir kojose, muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, durtines – pjautines žaizdas mažosiose lytinėse lūpose, kairės pusės septinto šonkaulio lūžį, paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago ir skydinės kremzlės dešinės plokštelės lūžius, skrandžio sienelės dalinio storio plyšimą, kraujosruvą po kepenų kapsule, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išlajas į galvos smegenų skilvelius, po voratinkliniu bei po kietuoju smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, ko pasėkoje nukentėjusioji A. K. dėl daugybinių galvos sumušimų sąlygotos galvos smegenų traumos, pasireiškusios galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išlajomis į smegenų skilvelius, po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais ant abiejų pusrutulių, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, įvykio vietoje mirė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo S.J. kaltė pagal BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 p. yra įrodyta. Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei paskirtos bausmės dydžio nepaneigia.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. J. neginčija, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje sudavė eilę smūgių kojomis, rankomis ir kirviu A. K. į įvairias kūno vietas. Tačiau apeliantas teigia, kad taip elgtis jį išprovokavo nukentėjusiosios elgesys. Šis apelianto teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie lengvina kaltininko teisinę padėtį. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai paprastai pasireiškia įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į kaltininką ar į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį.

Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, įžeidė kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo susijęs su smurtu arba kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusiojo elgesys iš dalies paskatina kaltininką nusikalsti prieš jį.

Iš nukentėjusiosios K. J. (t. 1, b. l. 92; t. 2, b. l. 101), liudytojų O. Š. (t. 1, b. l. 103-104; t. 2, b. l. 103), K. Z. (t. 1, b. l. 107-108; t. 2, b. l. 103) bei paties nuteistojo S. J. (t. 2, b. l. 32-34,.104-105) parodymų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno rašte (t. 2, b. l. 60) pateiktos informacijos, matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiąja nuolat piktnaudžiavo alkoholiu ir tarp jų vykdavo konfliktai. Be to, ir pats nuteistasis neneigė tokių aplinkybių bei patvirtino, jog ir anksčiau vartojo smurtą prieš A. K. (t. 1, b. l. 32-34).

Taigi, nuteistajam S. J. įvykio metu buvęs jo sugyventinės elgesys dėl alkoholio vartojimo ir nuolatinių konfliktų nebuvo nauja, nežinoma ir (ar) netikėta aplinkybė nei pačiam nuteistajam, nei nukentėjusiajai, nei jų kaimynams. Įvykio dieną kilęs konfliktas tarp neblaivaus S. J. ir tokios pat būsenos buvusios jo sugyventinės A. K. buvo įprasta, niekuo neišsiskirianti kasdieninė situacija bei tokio gyvenimo būdo pasekmė.

Be to, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog tokia aplinkybė – girtavimo metu kilęs tarpusavio konfliktas - buvo įvykio priežastis. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo atveju, nukentėjusiosios įvykio metu buvusį elgesį nėra jokio pagrindo pripažinti provokuojančiu ir (ar) rizikingu bei turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tuo pačiu tai pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apygardos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl veikos padarymo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar kartą analizuoti šią apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. J. keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, šią veiką kvalifikuojančių požymių kiekį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) aplinkybes bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nuteistajam už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas ir neatstatomas pasekmes, padarymą paskirta bausmė, kurios dydis yra lygus straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Ši bausmė jokiu būdu nėra per griežta ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Todėl dar labiau ją švelninti, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.