Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl V. J. tvirkinimo – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl S. G. tvirkinimo – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl K. G. tvirkinimo – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) dėl lytinės aistros tenkinimo su V. J. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) dėl lytinės aistros tenkinimo su S. G. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) dėl lytinės aistros tenkinimo su K. G. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) dėl lytinės aistros tenkinimo su A. S. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) dėl lytinės aistros tenkinimo su J. Ž. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl V. J. įtraukimo girtauti – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl S. G. įtraukimo girtauti – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl K. G. įtraukimo girtauti – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl A. S. įtraukimo girtauti – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 161 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl J. Ž. įtraukimo girtauti – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo J. L. nukentėjusiosios S. G. atstovei pagal įstatymą S. G. priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Iš nuteistojo J. L. nukentėjusiosios A. S. atstovei pagal įstatymą L. S. priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Iš nuteistojo J. L. nukentėjusiosios J. Ž. (turėtų būti – K. G.) atstovei pagal įstatymą J. D. priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau penkiolika kartų, ranka lietė mažametės V. J., gimusios XXXX m. rugpjūčio XX d., krūtinę bei ne mažiau kaip tris kartus liepė jai nusimauti kelnes ir atsisėdus ant lovos praskėsti kojas bei rodyti savo lytinius organus arba nusirengus šokti nuogai, taip pat tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, rodė mažametei pornografinio turinio filmus, nuogų merginų kūnus užfiksuotus fotoaparate. Šiais savo veiksmais J. L. su mažamete V. J. atliko tvirkinimo veiksmus.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 23 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, turėdamas tikslą lytiškai tenkinti savo aistrą su nepilnamečiu asmeniu už suteiktą piniginį atlygį, mokėdamas nuo 20 Lt iki 200 Lt už vieną kartą, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete V. J., t. y. lietė nepilnametės nukentėjusios krūtinę, žiūrėjo kaip nukentėjusioji nusirengia nuogai, šoka, liepė nusimauti kelnes, atsisėsti ant lovos, praskėsti kojas ir rodyti savo lytinius organus. Šiais savo veiksmais J. L. pažeidė nepilnametės V. J. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, turėdamas tikslą įtraukti vaiką girtauti ir žinodamas, jog V. J. yra nepilnametė, pirko ir vaišino nukentėjusiąją alkoholiniais gėrimais. Šiais savo veiksmais J. L. įtraukė nepilnametę V. J. girtauti.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, ranka lietė mažametės S. G., gimusios XXXX m. birželio XX d., krūtinę ir lytinius organus, liepė jai nusirengus šokti nuogai bei rodė mažametei pornografinio turinio filmus, nuogų merginų kūnus užfiksuotus fotoaparate. Šiais savo veiksmais J. L. su mažamete S. G. atliko tvirkinimo veiksmus.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2010 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip dvidešimt kartų, turėdamas tikslą lytiškai tenkinti savo aistrą su nepilnamečiu asmeniu už suteiktą piniginį atlygį, mokėdamas nuo 80 Lt iki 100 Lt už vieną kartą, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete S. G., t. y. lietė nepilnametės nukentėjusios krūtinę ir lytinius organus, žiūrėjo kaip nukentėjusioji nusirengia nuogai ir šoka. Šiais savo veiksmais J. L. pažeidė nepilnametės S. G. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, turėdamas tikslą įtraukti vaiką girtauti ir žinodamas, jog S. G. yra nepilnametė, pirko ir vaišino nukentėjusiąją alkoholiniais gėrimais. Šiais savo veiksmais J. L. įtraukė nepilnametę S. G. girtauti.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, ranka lietė mažametės K. G., gimusios XXXX m. liepos X d., krūtinę ir lytinius organus, rodė mažametei pornografinio turinio filmus, nuotraukas bei nuogų merginų kūnus užfiksuotus fotoaparate. Taip pat mažametės K. G. akivaizdoje liesdavo A. S. krūtinę ir lytinius organus. Šiais savo veiksmais J. L. su mažamete K. G. atliko tvirkinimo veiksmus.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, turėdamas tikslą įtraukti vaiką girtauti ir žinodamas, jog K. G. yra nepilnametė, pirko ir vaišino nukentėjusiąją alkoholiniais gėrimais. Šiais savo veiksmais J. L. įtraukė nepilnametę K. G. girtauti.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip keturis kartus, turėdamas tikslą lytiškai tenkinti savo aistrą su nepilnamečiu asmeniu už suteiktą piniginį atlygį, mokėdamas nuo 15 Lt iki 50 Lt už vieną kartą, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete A. S., gimusia XXXX m. kovo XX d., t. y. lietė nepilnametės nukentėjusios krūtinę ir lytinius organus. Šiais savo veiksmais J. L. pažeidė nepilnametės A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, turėdamas tikslą įtraukti vaiką girtauti ir žinodamas, jog A. S. yra nepilnametė, pirko ir vaišino nukentėjusiąją alkoholiniais gėrimais. Šiais savo veiksmais J. L. įtraukė nepilnametę A. S. girtauti.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip penkis kartus, turėdamas tikslą lytiškai tenkinti savo aistrą su nepilnamečiu asmeniu už suteiktą piniginį atlygį, mokėdamas nuo 200 Lt iki 300 Lt už vieną kartą, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete J. Ž., gimusia XXXX m. gruodžio XX d., t. y. lietė nepilnametės nukentėjusios krūtinę, žiūrėjo ir fotografavo kaip nukentėjusioji nusirengia nuogai. Šiais savo veiksmais J. L. pažeidė nepilnametės J. Ž. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

J. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, turėdamas tikslą įtraukti vaiką girtauti ir žinodamas, jog J. Ž. yra nepilnametė, pirko ir vaišino nukentėjusiąją alkoholiniais gėrimais. Šiais savo veiksmais J. L. įtraukė nepilnametę J. Ž. girtauti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius priteisė nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nesivadovavo byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma, neaptarė nukentėjusiųjų elgesio ir nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais. Skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų S. G., A. S. ir K. G. elgesys buvo motyvuotas, kryptingas, todėl jos pačios išprovokavo nusikalstamas veikas. Pasak nuteistojo, nukentėjusiosios jį (J. L.) šantažavo, tokiu būdu siekė gauti pinigų. Taip pat nukentėjusiosios savo noru, nekviečiamos nuolat lankėsi jo namuose, vesdavosi drauges, triukšmaudavo, pasakodavo apie savo intymius santykius su draugais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. L. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, paskirtos bausmės dydžio, o tik prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuosprendį peržiūri tik dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 303 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios K. G. atstovė pagal įstatymą J. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau Vilniaus apygardos teismas priteisė neturtinę žalą nukentėjusiajai J. Ž. ir pavedė tvarkyti jos atstovei pagal įstatymą J. D. (t. 1, b. l. 119-124, t. 3, b. l. 73-74). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje padarė techninę klaidą ir vietoje nukentėjusiosios K. G. klaidingai nurodė nukentėjusiąją J. Ž., kuri nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme civilinio ieškinio nepareiškė (t. 1, b. l. 130-131, t. 2, b. l. 187). Teisėjų kolegija tai nelaiko esminiu pažeidimu ir šią klaidą ištaiso nekeičiant nuosprendžio.

Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgiant į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu ji yra įrodyta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų gynimui, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Svarbu pastebėti, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kita vertus, tai galima daryti ne visuomet, nes įstatymas teismui leidžia atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį ir sumažinti atlygintinos žalos dydį tik tuomet, kai žala nėra padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Apeliantas J. L. skunde ginčija Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nustatytus neturtinės žalos dydžius ir prašo juos sumažinti. Pažymi, kad priteisti neturtinės žalos dydžiai yra akivaizdžiai neteisingi, neprotingi ir neproporcingai dideli. Šį teiginį apeliantas argumentuoja savo turtine padėtimi ir sveikata, realiomis galimybėmis atlyginti žalą. Taip pat apeliantas mano, kad nukentėjusiosios pačios elgėsi provokuojančiai, šantažavo prašydamos pinigų, savo noro lankydavosi jo namuose.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas iš nuteistojo J. L. priteisė nukentėjusiosios S. G. atstovei pagal įstatymą S. G. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A. S. atstovei pagal įstatymą L. S. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir K. G. atstovei pagal įstatymą J. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (civilinė ieškovė prašė priteisti 50 000 Lt).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai ir teisiškai nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus ir juos aptarė pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nukentėjusiosios elgėsi provokuojančiai, šantažavo prašydamos pinigų, savo noro lankydavosi jo namuose yra nepagrįsti bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje šias aplinkybes aptarė ir įvertino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios S. G., K. G. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametės, o A. S. – nepilnametė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. L. už tam tikrus nukentėjusiųjų veiksmus (nusirengimą, šokį nuogai) bei savo veiksmus (lietė krūtines nukentėjusiosioms, rodė savo lytinį organą, pornografinius filmus ir nuotraukas, jas fotografavo ir pan.) tenkino savo lytinę aistrą, už tai joms duodavo pinigų, jas girdė alkoholiniais gėrimais. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios dėl amžiaus neturėdamos pakankamos gyvenimiškos patirties, būdamos naivios, įgijo nuteistojo pasitikėjimą ir palankumą. Nuteistasis J. L. būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo asmenybė suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, ir sąmoningai siekė tokių padarinių. Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms, tokie nukentėjusiųjų veiksmai negali būti vertinami kaip provokaciniai ar šantažuojantys ir neturi jokios reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.

Skunde apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į sunkią jo materialinę padėti, sveikatą. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad J. L. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, t. y. vadovaujantis itin žemomis teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Akivaizdu tai, kad nukentėjusiosios būdamos nepilnametės patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, lankėsi pas psichologus, kurių tolesnės pasekmės neprognozuojamos. Pažymėtina ir tai, kad veika padaryta nukentėjusiųjų socialinės brandos ir vystymosi laikotarpiu, todėl pasekmės gali pasireikšti bet kuriuo metu ir jaustis ilgą laiką. Todėl skunde nurodyti argumentai, susiję su nuteistojo turtinės padėties vertinimu nėra ir negali būti pagrindas sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris nėra akivaizdžiai per didelis. Byloje nėra ir nuteistasis teismui nepateikė jokių įtikinamų argumentų dėl blogos savo sveikatos būklės. Šioje baudžiamojoje byloje esantys dokumentai tik patvirtina, kad nuteistasis į narkologo įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 64, 65). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino J. L. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas su nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius teisės klausimus, atsižvelgė ne vien į minėtų įstatymų nuostatas, bet ir į susiformavusią teismų praktiką. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apygardos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Vilniaus apygardos teismo išvados yra teisingos, jos grindžiamos neturtinės žalos dydį lemiančiais kriterijais ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, o nuteistojo J. L. galimybės atlyginti žalą, jo turtinė padėtis – neturi jokios įtakos nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo teisinės padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems, yra išlaikyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendžio rezoliucinės dalies sakinį – iš nuteistojo J. L. nukentėjusiosios J. Ž. atstovei pagal įstatymą J. D. priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pakeisti ir išdėstyti taip:

Iš nuteistojo J. L. nukentėjusiosios K. G. atstovei pagal įstatymą J. D. priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.