Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-289-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-27Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-27
Bylos Nr.
2A-289-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09290-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
AB „Klaipėdos energija“, E. K.
Ieškovas
AB „Klaipėdos energija“
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-289-265/2012Teisėja R. Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-09290-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei E. K. (K) dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6 001,80 Lt skolą, 320,07 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu už akių tenkino ieškinį iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės E. K. (Korotkevič) 6 001,80 Lt skolą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-08-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas ieškinio dalį dėl 320,07 Lt delspinigių atmetė motyvuodamas tuo, jog rašytinė šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis su atsakove nėra sudaryta. Teismas konstatavo, kad ieškovė netesybas atsakovei skaičiuoja vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu, kai tuo tarpu Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma. Ieškinyje nurodytas nutarimas nepriskiriamas prie CK 6.71 straipsnyje nurodytų delspinigių skaičiavimo pagrindų. Be to, 1995-01-26 LR įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (kurio pagrindu ir buvo priimtas poįstatyminis aktas) nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių. Ieškovė nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl vadovautis šiuo įstatymu neturi pagrindo. Taip pat atmetė ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl delspinigių ir dalies bylinėjimosi išlaidų. Šią sprendimo dalį prašo pakeisti ir priteisti delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog delspinigių skaičiavimas ir dydis numatytas LR Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkte. Taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004 konstatavo, jog priteisiant įsiskolinimą už šilumos energiją priteisiami ir delspinigiai. Be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių, kadangi reikalavimo taikyti ieškinio senatį nebuvo prašiusi atsakovė. Taip pat ieškovė nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas už teisinę pagalbą. Ieškovė nurodo, kad pagal pavedimo sutartį, kurią ji sudarė su UAB „Gelvora“, pastaroji įsipareigojo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju dėl AB „Klaipėdos energija“ atstovavimo teismuose. Kaip nurodo ieškovė, visi dokumentai buvo parengti UAB „Gelvora“, todėl ir užmokestis buvo sumokėtas UAB „Gelvora“ naudai. Esant šiai aplinkybei ieškovė nurodo, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, pirkdama teisines paslaugas iš UAB „Gelvora“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyti netesybų atsiradimo pagrindai. Šioje normoje numatyta, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties, ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovės pareigą mokėti delspinigius kildina iš

LR Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkto, tačiau šis teisės aktas nėra įstatymas, jis yra poįstatyminis teisės aktas. Tuo tarpu nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų numatytos netesybos, jos skaičiuojamos tik, kai tai numato įstatymas arba tai nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog 1995-01-26 LR įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato delspinigius fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčius. Kadangi ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius kildina už pavėlavimą sumokėti už šilumos energiją, o ne už suteiktas nuomos ar komunalines paslaugas, jai šis įstatymas netaikytinas.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, kadangi joje nebuvo atskirai nagrinėjamas klausimas dėl delspinigių priteisimo. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomoje byloje kasacijos pagrindas buvo šilumos tiekėjo atsakomybė pagal šilumos energijos tiekimo sutartį, ir asmens, atsakingo už šilumos tiekimo įrangos tinkamą techninę būklę nuo namo įvado iki atsakovės buto. Dėl to apeliantės nurodomoje kasacinės instancijos teismo nutartyje delspinigių priteisimo problematika nebuvo kasacijos pagrindu. Esant šiai aplinkybei nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kurioje priteisiami delspinigiai nesant rašytinio susitarimo dėl jų skaičiavimo bei nesant įstatyme numatyto pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti delspinigius, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti.

Taip pat atmestinas atsakovės reikalavimas priteisti 350,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. CPK 88 straipsnyje numatytas pavyzdinis sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms. Vienas iš jų - išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai skirtos apmokėti išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama UAB „Gelvora“ už teisines paslaugas, tačiau šios išlaidos negali būti priskirtos prie advokato ar advokato padėjėjo turėtų išlaidų, dėl to jos negali būti priteistos. Taip pat šios išlaidos negali būti pripažintos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Iš mokėjimo nurodymo paskirties matyti, kad UAB „Gelvora“ buvo sumokėta ne už teisines paslaugas, o už būtinas vykdymo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kokius vykdomuosius veiksmus atliko UAB „Gelvora“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje visus vykdomuosius veiksmus, susijusius su procesinių sprendimų vykdymu, atlieka antstoliai. Nepaisant to, jeigu teismas ir laikytų, jog UAB „Gelvora“ buvo sumokėta už teisines paslaugas, tačiau jų priskirti prie būtinų išlaidų taip pat nebūtų teisinio pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėIrma Čuchraj