Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V.D., A.A., A.T., V.S., A.V., L.G. R.I. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Akcentuoja, jog skundžiamais sprendimais buvo pažeistos jų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos mažumos narių, teisė dalyvauti sprendimų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose priėmime, sprendžiant klausimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių skaičiaus nustatymo, nebuvo išlaikytas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas.

Teigiama, kad tokiu būdu pareiškėjai negali tinkamai veikti ir atstovauti rinkėjams bei dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų priėmime.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčo dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-119 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo ir jų narių skaičiaus nustatymo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudėčių patvirtinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs (pavyzdžiui, bylos Nr. A7-282/2004, A662-1429/2010, AS822-339/2010), jog Vietos savivaldos įstatymo įstatymas, nustatantis baigtinį savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų sąrašą, teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo savivaldybių tarybų nariams nenumato.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kai reikalavimas dėl ginčijamų savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo buvo grindžiamas procedūriniais tarybos reglamento bei Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimais, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai (byla Nr. AS492-576/2011). Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama (byla Nr. A662-1429/2010), jog tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai. Todėl į teismą su nagrinėjamu atveju reiškiamais reikalavimais – panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus, nes jie buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas.

Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisinės gynybos garantija – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą su skundu, prašymu, pareiškimu. Nors Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtino žmogaus galimybę kreiptis į teismą, tačiau tokia teisė nėra besąlyginė - ji realizuojama esant tam tikriems įstatymų įtvirtintiems pagrindams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Taigi ir Konstitucija, ir minėtos ABTĮ nuostatos asmens kreipimąsi į teismą sieja su jo (besikreipiančio asmens) pažeistų tiesių ar laisvių gynimu.

Pažymėtina, kad pareiškėjui nepakanka skunde nurodyti, kad jis mano, jog jo interesai pažeidžiami, remiantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjas turi nurodyti faktines teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, kuriomis galėtų pagrįsti savo įvardijamų subjektinių teisių gynimą, išdėstyti reikalavimą atsakovui, kurį patenkinus būtų realiai apginamos pareiškėjo teisės (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 88 str., 91 str.).

Dėl pareiškėjų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių, galimai pažeistų teisių gynimo pažymėtina, jog kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai nenurodė, jog buvo pažeista kuri nors jų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių, teisė, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje.

Pareiškėjų teigimu, sudarant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetus, buvo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos bei Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punktas, nustatantis, jog tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu.

Pareiškėjų nuomone, nurodytų teisės normų pažeidimas pasireiškė tokiu būdu, kad pažeidus proporcinį daugumos ir mažumos atstovavimo principą, buvo pažeista jų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos mažumai priklausančių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių, teisė dalyvauti sprendimų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose priėmime, o kai kuriuos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius paskyrus į du komitetus, pareiškėjai negali tinkamai veikti ir atstovauti savo rinkėjams bei tinkamai dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų priėmime.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjai, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, yra asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuoti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos priimami sprendimai atitiktų Reglamento nustatytus reikalavimus, inter alia būtų laikomasi nustatytos jų priėmimo procedūros. Kadangi pareiškėjams nesuteikta teisė nurodytais pagrindais ginčyti savivaldybės tarybos sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-119 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo ir jų narių skaičiaus nustatymo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudėčių patvirtinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas vertintini išimtinai pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo aspektu.

Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 18 dalis numato, jog savivaldybės tarybos dauguma yra savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero, mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero, mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 19 dalį savivaldybės tarybos opozicija yra savivaldybės tarybos mažumai priklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (grupės), pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.

Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai.

Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.

Pažymėtina, kad tai, jog savivaldybės meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu, savaime nei savivaldybės tarybos daugumos, nei opozicijos sudėties nekeičia, t. y. savivaldybės tarybos dauguma pasiskelbusių savivaldybės tarybos narių skaičius nesikeičia.

Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti savivaldybės tarybos opozicijos interesus. Be to, šio principo retai kada gali būti laikomasi matematiškai tiksliai – tik tais atvejais, kai tarybos narių daugumos ir mažumos proporcija išreiškiama sveikuoju skaičiumi. Teisingam šios teisės normos taikymui svarbu, kad sudarant komitetus, iš esmės būtų laikomasi šio principo, o nežymūs nukrypimai nuo matematinės proporcijos, ypač savivaldybės tarybos opozicijos naudai, leistini.

Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog savivaldybės tarybos narys privalo būti vieno (be Kontrolės komiteto) nariu. Ši įstatymo norma aiškintina kaip nustatanti savivaldybės tarybos nario pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Šios įstatymo normos nėra pagrindo aiškinti kaip draudžiančios tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Šias įstatymo nuostatas detalizuoja Reglamentas, kuriame pakartota Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Kontrolės komiteto sudarymo tvarka aptarta atskirai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, kurioje buvo sprendžiamas panašaus administracinio akto teisėtumas, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostatas, konstatavo, jog ši įstatymo norma nustato savivaldybės tarybos nario pareigą būti ne mažiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Teismas pažymėjo, kad šią įstatymo normą nėra pagrindo aiškinti kaip draudžiančią tarybos nariui būti daugiau nei vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu. Taigi ši teisės norma taip pat nesudaro kliūčių tiek tarybos daugumos, tiek mažumos nariams būti keleto tarybos komitetų nariais ir tokiu būdu užtikrinti proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo laikymąsi.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje yra 31 narys: 17 narių sudaro daugumą, 14 narių – opoziciją, tai matematiškai taikant proporcinio atstovavimo principą, kiekviename iš komitetų turėjo būti 3,84 daugumos narių ir 3,16 opozicijos atstovų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kiekviename iš komitetų yra po 4 daugumos ir 3 opozicijos atstovus.

Įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose esantį daugumos ir opozicijos narių santykį visumoje (4,42 ir 5,25), matyti, jog jis netgi palankesnis opozicijos naudai. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, jog sudarant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetus, proporcinio atstovavimo principas nebuvo pažeistas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-119 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudarymo ir jų narių skaičiaus nustatymo“ 1 punktu sudarė Finansų ir ekonomikos komitetą (1.1p.), Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetą (1.2p.), Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetą (1.3 p.), Sveikatos ir socialinių reikalų komitetą (1.4 p.), Kultūros, švietimo ir sporto komitetą (1.5 p.), o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudėčių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų narių vardinį sąrašą. Į kiekvieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetą paskirta po 4 daugumos ir 3 mažumos atstovus.

Savivaldybės taryba yra kolegiali savivaldybės institucija, kuri susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų - savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybos pagrindinė veiklos forma yra posėdžiai, kuriuose svarstomais klausimais priimami sprendimai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad priimant ginčijamus sprendimus, pareiškėjų, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių, teisės buvo apribotos (turėjo teisę balsuoti ir tokia teise pasinaudojo, išreiškė savo nuomonę dėl sprendimo projekto ir pan.).

Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės, frakcijos „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ pirmininko pavaduotojos L.G. 2019 m. gegužės 2 d. rašto (b.l. 25) turinio matyti, jog jame pateikta informacija, kokie frakcijos nariai siūlomi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetus. Šis įrodymas patvirtina, kad pareiškėjų valia dėl dalyvavimo atitinkamuose komitetuose buvo suderinta frakcijoje, kuriai priklauso pareiškėjai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T2-120 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetų sudėčių patvirtinimo“ pasiūlymas dėl pareiškėjų, kaip savivaldybės tarybos narių, paskyrimo į atitinkamus komitetus buvo patenkintas visiškai.

Pagal į bylą pateiktus įrodymus pareiškėjų, kaip savivaldybės tarybos narių, subjektinės teisės pažeidimų, sudarant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetus, nustatant jų skaičių ir patvirtinant jų sudėtį nenustatyta.

Kadangi nebuvo nustatytas pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.