Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teismiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. nurodė, kad susipyko su savo buvusia mergina, ir, kad nusiraminti, įsėdo į automobilį, kuris priklauso broliui, ir pradėjo važiuoti Lietuvos link. Pravažiavo sieną, vyko miško keliu, miško masyvu, asfaltuotu keliu. Pravažiavo apie 30 min., neapšviestame kelyje, šalikelėje iššoko žmogus, prašė sustabdyti automobilį. Žmogus šiek tiek kalbėjo angliškai ir paklausė, ar gali pavežti link Lietuvos - Lenkijos sienos. Nurodė, kad jų yra 4 asmenys, vėliau paaiškėjo, kad yra penkiese. Žmogus pasakė, kad turi šiek tiek pinigų. Jis sutiko pavežti. Žmonės pasakė, kad turi tik 100 JAV dolerių, ir jis sutiko juos pavežti. Artėjant prie pasienio punkto, jį sustabdė pasieniečių patrulis. Prieš tai vežamų žmonių dokumentų nepaprašė. Sulaikant paaiškėjo, kad jie neturi dokumentų. Jam paaiškino, kad vežė nelegalius migrantus ir jį sulaikė. Pamačius žmones miške, jam kilo abejonių dėl to, ką jie veikė miške. Tik vienas iš jų kalbėjo angliškai, kuris ir paprašė jo nuvežti juos. Pasakė, kad turi 100 JAV dolerių, kadangi važiavo pravėdinti galvą, tai jam buvo nesvarbu. 100 JAV dolerių, kuriuos jam sumokėjo iš jo paėmė pasieniečiai.

Kadangi kaltinamasis R. L. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Kaltinamojo R. L. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2023 m. spalio 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini)jaunesniojo specialisto V. N. tarnybinis pranešimu, kuriuo pareigūnas informavo, kad nuo 2023 m. spalio 23 d. 20.00 val. iki 2023 m. spalio 24 d. 9.00 val., vykdė pasienio sargybą „(duomenys neskelbtini)“, kartu su jaunesniaisiais specialistais A. J. ir A. R.. Apie 1.10 val., vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože, vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais, (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Kaunas — Marijampolė Suvalkai, (duomenys neskelbtini) km., išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų patikrinimai sustabdė automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LVA reg.), kurį vairavo Latvijos Respublikos pil. R. L., kartu kaip keleiviai vyko penki tamsaus gymio asmenys, kurie nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kurie prisistatė 4 IND piliečiais: D. S. (V), A. S. (V), R. S. (V), H. S. (V) ir 1 BNG pilietis M. B. (V). Vairuotojas nurodė, kad jam važiuojant Lietuvoje, jo automobilį sustabdė 1 žmogus, tada pribėgo dar 4 žmonės, juos vežė apie 100 km, kol buvo sustabdytas pareigūnų. Už kelionę iki Varšuvos miesto sumokėjo 100 JAV dolerių. Dėl įvykio informavo Kalvarijos pasienio užkardos budėtoją. (1 t., b. l. 7).

2023 m. spalio 31 d. liudytojo V. N. apklausos protokolu, kur jis nurodė, kad jis dirba jaunesniuoju specialistu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinėje, jo darbo vieta nustatyta Kalvarijos pasienio užkardoje. 2023 m. spalio 23 d. nuo 20.00 val. iki 2023 m. spalio 24 d. 9.00 val. tarnybą vykdė jam priskirtame Kalvarijos pasienio užkardos saugomame valstybės sienos ruože. Tarnybos metu, apie 1.10 val., vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože ir vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais, (duomenys neskelbtini) ribose, kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai, (duomenys neskelbtini) km., išvykstant iš Lietuvos Respublikos, dokumentų patikrinimui sustabdė (duomenys neskelbtini) spalvos lengvąjį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracijos), kurį vairavo Latvijos Respublikos pil. R. L.. Vairuotojas dokumentų tikrinimo metu jam pateikė tvarkingus savo asmens dokumentus. Kartu su juo, kaip keleiviai vyko 5 tamsaus gymio asmenys, kurie nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ir vyko kaip neteisėti migrantai, bei prisistatė esantys Indijos Respublikos piliečiais: D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., H. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir Bangladešo piliečiu M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jam paklausus pas vairuotoją kur paėmė šiuos žmones, šis rusų kalba paaiškino, kad jam važiuojant per Lietuvą, jo automobilį pakeliui sustabdė vienas žmogus, kuris paprašė jį pavežti už 100 JAV dolerių iki Lenkijos, Varšuvos miesto. Po to, prie jo automobilio pribėgo dar 4 žmonės ir sulipo į jo vairuojamo automobilio saloną. Jis juos vežė apie 100 km, kol buvo sustabdytas pareigūnų. Už kelionę tie žmonės jam sumokėjo 100 JAV dolerių. Sulaikyti asmenys aplinkybių išaiškinimui buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą. Apie pažeidimą jis surašė tarnybinį pranešimą. Daugiau nieko paaiškinti negali. (1 t., b.l. 12-14).

2023 m. spalio 31 d. liudytojo E. L. apklausos protokolu, kur nurodė, kad R. L. yra jo brolis. Jis gyvena Latvijoje, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Dirba jau septintus metus taksistu Latvijoje. Maždaug prieš 10 metų jis Latvijoje nusipirko ir savo vardu užregistravo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai Latvijos teisėsaugos institucijos išdavė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar nepamena, kiek už šį automobilį sumokėjo. Šiuo automobiliu naudojasi retai, kadangi automobilis yra senas, bei sunaudoja daug degalų, todėl jį naudoja tik kaip pakaitinį, jeigu sugenda jo kitas turimas automobilis. Latvijoje, Rygos mieste gyvena jo brolis - R. L., jie su juo pakaitomis slaugo savo neįgalią motiną. Kai jis dirba, tada mama rūpinasi ir pas daktarus ją veža jo brolis. Brolis šiuo metu yra sudaužęs savo automobilį, todėl jis jam yra palikęs automobilio "BMW 530", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginius raktus, kad brolis turėtų kuo nuvežti mamą pas gydytojus. Broliui yra davęs tik minėto automobilio raktus, registracijos liudijimas šio automobilio yra pas jį. Brolis jo automobiliu galėjo naudotis kada tik reikia, jo prieš tai neįspėjant. Parodo, kad jam nėra žinoma kada jo brolis pasiėmė automobilį BMW ir juo kažkur važiavo, kadangi šio automobilio atsarginiai rakteliai yra palikti pas mamą. Jis negali nurodyti dėl kokių aplinkybių jo brolis, bevairuodamas jam priklausantį automobilį buvo sulaikytas Lietuvoje. Kur brolis važiavo ir ką juo vežė, jis nežino. Broliui į Lietuvą jam priklausančiu automobiliu BMW, jis važiuoti neleido. Gerai pamena, kad spalio mėn. 26 d., po pietų, į jo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino Lietuvos pasienio tyrėja, kuri jį rusų kalba informavo, kad jam priklausantis automobilis "BMW 530", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas Lietuvoje. Po to su tyrėja suderino laiką kada galės atvykti apklausai į Lietuvą. Jis turi visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius jog šis automobilis priklauso jam, juos yra pateikęs prie 2023 m. spalio 31 d. prašymo. Jis pageidauja susigrąžinti jam priklausantį automobilį, nes dėl to patiria didelius finansinius nuostolius, nes už jį mokėjo pinigus, todėl kuo greičiau prašo spręsti klausimą dėl šio automobilio grąžinimo. Jis negali paaiškinti jokių aplinkybių dėl ko jo brolis buvo sulaikytas Lietuvoje bevairuojantis jam priklausantį automobilį "BMW 530", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes apie tai nieko nežino, jis pagal jų žodinį susitarimą iš Latvijos išvažiuoti negalėjo. Taip pat nori pažymėti kad šiam automobilyje nėra sumontuota GPS sekimo įranga, todėl kokiu maršrutu važiavo, jis nežino. Daugiau nieko paaiškinti negali, nes visas jam žinomas aplinkybes nurodė. Protokolas jam išverstas į suprantamą rusų kalbą, surašytas iš j o žodžių teisingai. (1 t., b.l. 17-20).

2023 m. spalio 24 d. liudytojo R. S. apklausos protokolu, kur nurodė, kad yra Indijos Respublikos pilietis, jo tautybė indas. Jo gimtoji kalba pandžabų, todėl dalyvaujant pandžabų kalbos vertėjui parodymus pageidauja duoti pandžabų kalba. Liudytojo teisės ir pareigos jam išaiškintos ir išverstos į jam suprantamą pandžabų kalbą. Jis gyveno Indijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, gatvės ir namo numerio nepamena. Dėl ekonominių priežasčių, skurdo ir pavojaus jo gyvybei nusprendė išvykti iš Indijos Respublikos. Jam nesvarbu į kokią šalį jam vykti, tačiau norėjo išvykti į bet kokią Europos Sąjungos valstybę, kurioje jam būtų saugu ir į kurią vėliau galėtų atsigabenti savo šeimą. Dar būdamas Indijos Respublikoje susirado agentą, kuris jam padėtų išvykti į Europą. Susitarė, kad jis agentui turės sumokėti 3 000 500 rupijų, tačiau iš karto sumokėjo tik dalį pinigų, tai yra 1 000 800 rupijų. Kuomet būtų pasiekęs tikslą būtų sumokėjęs ir likusią dalį. Tikslaus meto ir laiko įvardinti negali, tačiau mano, kad maždaug prieš tris mėnesius, jis iš Indijos Respublikos išvyko į Kazachstaną. Čia jis įgijo vizą, tačiau jos nepakako, kad galėtų gyventi Kazachstane. Čia atsitiktinai jis susitiko dar tris asmenis, iš Indijos Respublikos, su kuriais jis šiuo metu yra sulaikytas Lietuvoje. Tada pagal agento nurodymus jis turėjo patekti į Lenkiją. Kur toliau, tiksliai nežino. Pradžioje vyko "(duomenys neskelbtini)" automobiliu. Vieną kartą sustojo ir apsigyveno miške, esančiame kažkokiame apleistame name. Tada vėl keliavo. Negali nurodyti koks tuo metu buvo laikas ir metas, taip pat negali nurodyti šalies ir vietovės pavadinimo, nes nesiorientavo. O žemėlapiu ar navigacija, esančia telefone nesinaudojo. Jis apskritai su savimi neturėjo jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono, neturi jo ir šiuo metu. Į šį namą atvedė vedlys, tas pats kuris ir atsisiuntė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuriuo jie vyko. Iš šio namo vedlys jiems niekur neleido išeiti. Jis nurodė, kad jie visi būtų tame name ir lauktų kol jis atvyks bei duos tolimesnius nurodymus. Šiame name, jie pagyveno keletą dienų. Kartas nuo karto pasirodydavo vedlys. Jis nematė, ar jis ateidavo vienas ar ne. Ar atvykdavo automobiliu, ar pėsčiomis. Po keleto dienų iš šio namo vedlys jiems liepė išeiti. Jie eidavo miškais, laukais. Kartais vedlys suorganizuodavo automobilį ir juos truputį paveždavo, tada vėl eidavo. Tikslaus laiko ir meto įvardinti negali, nes nesiorientuoja, bet žino kad maždaug prieš savaitę laiko, tas pats vedlys vėl juos apgyvendino kažkokiame kambaryje, name, esančiame miške. Tačiau tai jau buvo kitas namas ir kita vietovė, daug toliau nuo to namo, esančio miške kuriame gyveno prieš tai. Tačiau negali nurodyti kokioje šalyje, kokiame mieste ar regione buvo tas namas, kuriame jie buvo apgyvendinti. Matė tik tai, kad netoliese buvo vienas kitas namas. Juos palikęs agentas išėjo ir keletą dienų nesirodė. Kadangi jie neturėjo nei maisto nei vandens, be to jautėsi palikti likimo valiai, todėl jie visi keturi nusprendė išeiti iš to namo ir keliauti į Lenkiją. Maždaug prieš dvi dienas, jie visi keturi kartu išėjo iš to namo, ilgai vaikščiojo, ieškojo kelio, kad galėtų vykti į Lenkiją. Vaikščiojo miškais, laukais gal 2 valandas, kol galiausiai beklaidžiodami sutiko vyrą iš Bangladešo, kuris šiuo metu yra sulaikytas kartu su jais Lietuvoje. Suprato kad jis taip pat nori į Europą. Tačiau jie susikalbėti negalėjo, todėl su juo susirodė gestais. Negali nurodyti kiek laiko jie ėjo ir kokia tai buvo šalis, nes kaip ir minėjo jis visiškai nesiorientuoja. Tačiau gali nurodyti, kad ėjo ilgai. Tada kažkuris, iš jų pasakė, kad važinėjantys automobiliai yra Lietuvos Respublikos, nes ant jų valstybinių numerių yra lietuviška vėliava. Jis buvo anksčiau matęs lietuvišką vėliavą ir žinojo kaip ji atrodo. Iš to nusprendė, kad galimai jie yra Lietuvos Respublikoje. Tada jie nusprendė stabdyti pakeleivingus automobilius. Pradžioje jiems niekas nestojo, o galiausiai 2023 m. spalio 23 d., maždaug apie 22-23 valandą sustojo vienas automobilis. Minėto automobilio gerai neįsidėmėjo, nes buvo tamsus paros metas, tačiau mano, kad jis galėjo būti tamsiai mėlynos spalvos, valstybinio numerio ženklų nematė, markės ir modelio nežino. Tada jie priėjo prie šio sustojusio automobilio vairuotojo ir vienas, iš jų -D. S. anglų kalba jam pasakė, kad jie nori keliauti į Lenkiją. Kaip suprato vairuotojas sutiko, todėl jam D. S. perdavė 100 JAV dolerių, daugiau pinigų jie neturėjo. Tačiau kiek jis suprato, vairuotojas iš jų pinigų neprašė. Vairuotojui jie nesakė kur juos nuvežti. Tada jie visi penki sulipo į automobilį, vairuotojas pradėjo važiuoti. Jie nieko su vairuotoju nekalbėjo, nes nesusikalbėjo. Prieš tai įlipę į automobilį jie užmigo. Todėl negali nurodyti, kur jie vyko. Jis pabudo tik tada kai sustabdė pasienio pareigūnai, kurie jų paprašė pateikti savo asmens tapatybes patvirtinančius dokumentus. Kadangi jie jokių asmens dokumentų neturėjo, nes iš jų, bent jau 3-jų Indijos piliečių su kuriais pradžioje ėjo, tai tikrai matė, kad vedlys jų dokumentus atėmė. Kur padėjo jis nežino. O kur padėjo savo asmens dokumentą Bangladešo pilietis jis nežino. Jis suvokia, kad į šią šalį pateko neteisėtai. (1 t., b.l. 23-27).

2023 m. spalio 24 d. liudytojo H. S. apklausos protokolu, kur nurodė, kad yra Indijos Respublikos pilietis, jo tautybė indas. Jo gimtoji kalba pandžabų, todėl parodymus pageidauja duoti pandžabų kalba, dalyvaujant vertėjui. Liudytojo teisės ir pareigos jam išaiškintos, jos išverstos į jam suprantamą kalbą. Nurodo, kad jis gyveno Indijoje, tačiau dėl sunkios finansinės padėties nusprendė išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Jis kartu su savo šeima rado agentą, kuris organizuoja keliones, todėl susitarė, kad tas agentas padės iškeliauti ir jam. Jo tėvai sumokėjo už kelionę, jis net nežino, kiek pinigų mokėjo. Prieš kelis mėnesius jis išvyko iš Indijos, keliavo lėktuvu į Kazachstaną, ten susitiko su kitais trimis asmenimis iš Indijos. Agentui telefonu jiems duodant nurodymus jie agento atsiųstu automobiliu atvyko į kažkokią kitą šalį, jis nežino, ar jie atvyko į Baltarusiją, ar į kokią nors kitą šalį. Kurį laiką praleido toje šalyje, kol galiausiai agentas juos visus keturis nuvežė į kažkokį namą. Tas namas buvo kažkur miškuose, jis nežino, nei kokioje valstybėje tai buvo, nei koks tai miestas. Su savimi jis neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl negalėjo pažiūrėti, kur jis yra. Jo mobiliojo ryšio telefoną atėmė agentas Kazachstane. Name, kuriame juos paliko agentas, jie pragyveno gal šešiais dienas, tiksliai pasakyti negali, nes buvo labai pavargęs ir išsekęs. Telefono jis neturėjo, su niekuo susisiekti negalėjo, todėl jie nežinojo, ar jų dar atvyks kažkas pasiimti, ar jie ir liks tame name. Su kitais trimis Indijos vyrais nutarė, kad jiems reikia bandyti patiems pasiekti Lenkiją, o iš ten jau galės keliauti į Ameriką. Kai atvyko į Kazachstaną, su savimi jis turėjo Indijos Respublikos piliečio pasą, jame buvo ir viza, todėl į Kazachstaną jis atvyko legaliai. Kelionės metu agentas surinko jų visų pasus ir negrąžino, todėl jis nežino, kur šiuo metu yra jo pasas. Jis žino, kad vykstant į kitą šalį reikia turėti savo asmens tapatybės dokumentą, tačiau į Lietuvą jis pateko be jo, supranta, kad padarė nusikaltimą, tačiau jis neturėjo kito pasirinkimo. Kai nusprendė vykti į Lenkiją, jie visi keturi išėjo iš to namo miškuose, aplinkui nematė jokios gyvenvietės, todėl jų tikslas buvo susirasti kokį nors automobilį, kuris nuvežtų juos iki Lenkijos. Iš to namo jie išėjo gal 22 dieną, ilgai klaidžiojo, kol jiems pavyko surasti automobilius. Jie matė, kad pro šalį važinėja vienas kitas automobilis, bandė juos sustabdyti, tačiau niekas nestojo. Galiausiai 23 d. vakare, tai galėjo būti apie 23 valandą, jiems būnant miške, prie jų sustojo kažkoks automobilis. Buvo tamsu, todėl jis nematė, kokia buvo automobilio markė, kokios šalies valstybinio numerio ženklai buvo uždėti ant automobilio, tačiau tai buvo tas pats automobilis, kuriuo jie vyko, kai buvo sulaikyti pareigūnų Lietuvoje. Bandė vairuotojui paaiškinti, kad jiems reikia į Lenkiją. Vienas iš jų šiek tiek kalba angliškai, todėl jis kalbėjo su vairuotoju. Su savimi jie turėjo 100 JAV dolerių, todėl tuos pinigus ir padavė vairuotojui. Vairuotojas jiems nenurodė konkrečios sumos, kiek reikia sumokėti, tačiau jie turėjo tokią sumą pinigų, todėl ir padavė vairuotojui, pasakė, kad jiems reikia į Lenkiją. Nemokėjo vairuotojo kalbos, jis taip pat nemokėjo jų kalbos, todėl daugiau nieko vieni kitiems neaiškino. Sulipo į automobilį, į bagažo skyrių niekas nesėdo, jie visi atsisėdo automobilio salone. Vairuotojas nieko nesakė, kur tiksliai juos veža, kada jie atvyks į Lenkiją. Vykstant jis nematė jokių valstybės ženklų, kurie nurodytų, kad jie atvyko į Lietuvos Respubliką ar kokią nors kitą valstybę. Jie vyko naktį, todėl beveik visą kelionės laiką jis miegojo automobilyje, nematė, ar vairuotojas važiuodamas naudojosi navigacija, ar su kažkuo kalbėjo telefonu. Prisimena, kad juos sustabdė uniformuoti pareigūnai, jie patikrino vairuotojo dokumentus, su jais viskas buvo gerai, todėl paskui pareigūnai paprašė ir jų dokumentų. Jie buvo penkiese, tačiau nei vienas iš jų neturėjo asmens tapatybės dokumentų, todėl pareigūnai juos sulaikė. Nurodo, kad pats jis vairuotojui pinigų nemokėjo. Kad yra Lietuvoje, sužinojo tik tada, kai tai jam pasakė pareigūnai. Supranta, kad vykdamas į kitą valstybę be reikiamų dokumentų, jis pasielgė netinkamai, dėl to gailisi, tačiau jis tik norėjo pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas dėl saugesnio gyvenimo. (1 t., b.l. 30-33).

2023 m. spalio 24 d. liudytojo D. S. apklausos protokolu, kur nurodė, kad yra Indijos Respublikos pilietis, jo tautybė indas. Jo gimtoji kalba pandžabų, todėl parodymus pageidauja duoti jam suprantama pandžabų kalba, dalyvaujant vertėjui. Jis gyveno Indijoje, tačiau susipyko su savo kaimynais, jam grėsė pavojus, todėl nusprendė su šeima, kad jam geriau išvykti į Jungtines Amerikos valstijas. Jo šeima tarėsi su agentu, kad padėtų jam išvykti į Ameriką. Tėvai susitarė, kad už kelionę iki Amerikos jam reikės sumokėti 300 000 Indijos rupijų. Iš Indijos išvyko prieš kelis mėnesius, pirmiausiai atvyko į Kazachstaną. Kazachstane jis susitiko dar tris asmenis iš Indijos, su kuriais jis šiuo metu sulaikytas Lietuvoje. O toliau jis turėjo patekti į Lenkiją, kol galiausiai turėtų keliauti į Ameriką. Jie vyko automobiliu, vieną kartą gyveno kažkokiame miške esančiame name, paskui vėl toliau keliavo. Jis nežino, kokioje valstybėje buvo tas namas, tačiau jų vedlys jiems niekur neleido išeiti, nurodė, kad būtų tame name ir lauktų jo. Kelionės metu jis neturėjo mobiliojo ryšio telefono, nes jis buvo paimtas Kazachstane. Pagyveno kelias dienas name, agentas juos vesdavo toliau, jie eidavo kažkokiais miškais, laukais, kartais juos veždavo automobiliu. Maždaug prieš savaitę laiko agentas juos apgyvendino kažkokiame kambaryje, jis nežino, kokioje šalyje tas kambarys buvo, tačiau tai buvo miške. Aplinkui buvo tik keli namai, tačiau tai tikrai nebuvo kažkoks miestas. Kadangi agentas kelias dienas neatėjo į tą vietą, kur jie buvo apgyvendinti, jie visi keturi nusprendė išeiti iš to namo ir bandyti keliauti į Lenkiją. Prieš dvi dienas jie visi keturi išėjo iš to namo, ilgai vaikščiojo, ieškojo kelio, kad galėtų vykti į Lenkiją. Jie pusantros paros vaikščiojo po miškus, laukus, bevaikščiodami jie susitiko ir vyrą iš Bangladešo, kuris šiuo metu sulaikytas kartu su jais Lietuvoje. Toliau kelionę jie tęsė penkiese. Ėjo ilgais atstumais, matė, kad aplinkui važinėja lietuviškais numeriais automobiliai, todėl jie nusprendė, kad yra Lietuvoje. Jis žino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio numerio ženklai yra su trumpiniu LT. Jokių valstybės sienos ženklų jis nematė. Jie stabdė pakeleivingus automobilius, tačiau niekas nestojo, kol galiausiai vakar, apie 23.00 valandą jiems pavyko sustabdyti vieną automobilį. Tai buvo mėlynos spalvos automobilis, valstybinio numerio ženklų jis nematė, jo markės jis nežino. Jie priėjo prie to vairuotojo, jis anglų kalba jam pasakė, kad jie nori keliauti į Lenkiją. Padavė jam 100 JAV dolerių, daugiau pinigų jie neturėjo. Jie tiksliai nesakė vairuotojui, kur juos nuvežti. Jie visi penki sulipo į automobilį, vairuotojas pradėjo važiuoti. Jie nieko su vairuotoju nekalbėjo, nemokėjo jo kalbos. Įlipę jie pradėjo miegoti, todėl jis nematė, kur jie keliavo, koks buvo jų maršrutas. Pabudo, kai juos sustabdė pasienio pareigūnai, jie prašė pateikti savo asmens tapatybės dokumentus. Jie dokumentų nepateikė, todėl juos sulaikė. Suprato, kad į šią šalį pateko neteisėtai, tačiau jo tikslas buvo patekti į Ameriką. (1 t., b.l. 36-39).

2023 m. spalio 24 d. liudytojo A. R. apklausos protokolu, kur nurodė, kad yra Indijos Respublikos pilietis, jo gimtoji kalba pandžabų, todėl parodymus pageidauja duoti jam suprantama pandžabų kalba, dalyvaujant vertėjui. Liudytojo teisės jam išaiškintos, jos išverstos į jam suprantamą kalbą. Jis gyvena Indijoje (duomenys neskelbtini) kaime, dėl konflikto su policija jam grėsė pavojus, todėl nusprendė, kad jam geriau išvykti į Jungtines Amerikos valstijas. Jo šeima susitarė su nepažįstamu agentu, kad jis jam padės išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur Kalifornijoje gyvena jo giminaičiai. Už kelionę iki Amerikos jam reikėjo sumokėti 2500 000 Indijos rupijų, su agentu sutarė, kad dalį, tai yra 1300 000 sumokėjo iš kart, o likusią turėjo sumokėti pasiekus JAV. Pagal agento nurodymą iš Indijos lėktuvu nuskrido į Almatą, Kazachstaną. Išvyko prieš kelis mėnesius. Agentas buvo afganistanietis, kuris jį sutiko prie oro uosto. Kazachstane jis susitiko dar tris asmenis iš Indijos, su kuriais jis ir buvo sulaikytas Lietuvoje. Su tuo pačiu agentu jie visi keturiese keliavo toliau, kaip žadėjo agentas, kad juos veš į Lenkiją ir toliau iš Lenkijos į JAV. Iš Kazachstano agentas juos vežė automobiliu, pakeliui gyveno kažkokiame miške esančiame name, paskui vėl toliau keliavo. Kiek laiko keliavo tiksliai pasakyti negali, tai truko apie du mėnesius, iki kol agentas juos atvežė į kažkokį namą. Kur tas namas buvo, kokioje valstybėje nurodyti negali, jis aplinkoje nesiorientavo, agentas jiems apie tai nieko nesakė ir jis jiems neleido naudotis telefonais. Pabuvę kiek laiko iš to namo keturiese vedami agento keliavo toliau. Kur juos vedė agentas jis nieko nežinojo ir nesuprato, vykdė jo nurodymus ir tiek. Pakeliui buvo apsistoję dar viename name. Būnant namuose agentas jiems neleisdavo niekur išeiti. Jis atnešdavo jiems maisto. Agentas iš jo paėmė jo telefoną Redmi. Jis matė, kad agentas naudojosi jo telefonu su kažkuo bendraudamas. Su kuo jis bendravo jis nieko nežino. Maždaug prieš savaitę agentas juos vėl pervežė į kažkokį namą. Šiame name jie buvo keturiese. Agentas jiems neleido niekur išeiti. Jis atidavė jam telefoną, tačiau neleido juo naudotis. Po paskutinio agento apsilankymo praėjus apie šešioms dienoms jie pradėjo nerimauti, kad juos paliko. Dėl šios priežasties nusprendė patys bandyti pasiekti Lenkiją, ir iš Lenkijos keliauti į Ameriką. Iš namo išėjo keturiese prieš pusantros ar dvi dienas. Išėjus iš namo ieškojo kokio nors didesnio kelio, kad galėtų ten stabdyti pakeleivingus automobilius ir prašyti, kad juos nuvežtų į Lenkiją. Kai išėjo iš namo matė, kad aplinkui buvo tik keli namai, tai nebuvo kažkoks miestas, nes toliau visur aplink buvo miškas. Ilgai vaikščiojo miškais, ieškojo kelio, kad galėtų vykti į Lenkiją. Bevaikščiodami susitiko kažkokį vyriškį, kuris buvo iš Bangladešo. Jis prisijungė prie jų grupės ir jie toliau keliavo penkiese. Kokioje šalyje jie buvo jis nieko nesuprato ir to nežinojo. Vienas iš jų pasakė, kad važinėja automobiliai lietuviškais numeriais, todėl jie nusprendė, kad yra Lietuvoje. Kada ir kokiu būdu jie pateko į Lietuvą, bei iš kokios valstybės pateko į Lietuvą, jis nežino. Keliaudamas jokių valstybės sienos ženklų jis nematė. Kai išėjo į kelią jie stabdė pakeleivingus automobilius, tačiau niekas nestojo. Vakar apie 23 valandą jiems pavyko sustabdyti vieną automobilį. Kadangi buvo tamsu, buvo pavargęs ir išsigandęs, todėl koks tai buvo automobilis, kokios markės, spalvos, kokie jo numeriai jis neįsidėmėjo ir apibūdinti negali. Jie priėjo prie automobilio vairuotojo, vienas iš jų anglų kalba jam pasakė, kad jie nori keliauti į Lenkiją. Vairuotojas sutiko juos pavežti į Lenkiją, todėl jie sėdo į jo automobilį. Vairuotojas pradėjo važiuoti. Vienas iš jų padavė jam 100 JAV dolerių, daugiau pinigų jie neturėjo, todėl tik tiek ir padavė. Vairuotojas pats pinigų neprašė, sumos nenurodė, kiek turėjo tiek pasiūlė ir davė. Jie tiksliai nesakė vairuotojui, kur juos nuvežti. Važiuojant jie nieko su vairuotoju nekalbėjo, nemokėjo jo kalbos. Važiuojant jis užmigo, todėl jis nematė, kur jie keliavo, kokiu keliu važiavo. Pabudo tik tada kai automobilį sustabdė pasienio pareigūnai, kurie prašė pateikti pasus. Kadangi iš jų pasus buvo atėmęs agentas, jų su savimi neturėjo, todėl dokumentų nepateikė. Pasieniečiai juos visus ir vairuotoją sulaikė. (1 t., b.l. 42-45).

2023 m. spalio 24 d. liudytojo M. B. apklausos protokolu, kur nurodė, kad yra Bangladešo pilietis, gimė (duomenys neskelbtini) mieste. Yra nevedęs. Jo gimtoji kalba yra bangla. Kitų kalbų nemoka, todėl parodymus duos bangla kalba. Paaiškina, kad dėl savo tikėjimo negalėjo toliau gyventi Bangladeše, todėl ieškojo galimybės pabėgti iš šalies. Iš pradžių išvažiavo gyventi į Indiją, kur gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Ten pragyvenimas taip pat buvo sunkus, todėl norėjo išvykti į Europą. Internete matė Prancūzijos šalį, jam ji atrodė saugi, todėl norėjo nukeliauti į Prancūziją. Būdamas (duomenys neskelbtini) sutiko nepažįstamą žmogų, kuris jam nurodė vieno agento kontaktus. Su tuo agentu susitarė, kad jis už 10 000 Eur padės jam pasiekti Prancūziją. Pinigus agentui sumokėjo (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 2 d. jis iš (duomenys neskelbtini) kartu su dar septyniais vyrais išvyko į Prancūziją. Agentas jį ir kitus vyrus paslėpė vilkiko priekaboje ir vežė į Prancūziją. Juos vežė apie 13 dienų. Kur, kaip, kokiais keliais jis buvo vežamas nieko nematė ir nežino, iš priekabos nieko matyti negalėjo. Po ilgo važiavimo agentas sustojo, jį ir kitus vyrus išleido iš sunkvežimio priekabos. Kokia tai buvo vieta jis nežino, nieko pasakyti negali. Kelionės pradžioje agentas iš jo atėmė telefoną, todėl nuo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) su niekuo nekalbėjo, telefono neturėjo. Paso jis visai neturi ir niekada neturėjo. Kai agentas išleido juos iš sunkvežimio, jis pasakė, kad jie jau atvažiavo į Prancūzijos mišką. Jis pasakė eiti mišku iki pirmo miesto ir tai bus Prancūzijos miestas. Jis su kitais vyrais toliau ėjo mišku. Klaidžiojo ilgai. Vieną rytą, maždaug prieš aštuonias dienas jis atsibudo ir pamatė, kad yra likęs vienas. Toliau miškais klaidžiojo vienas iki vakar dienos, kol sutiko keturis indus. Kuri tai buvo vieta, kokioje šalyje jis nieko nežinojo ir nesuprato. Toliau jis keliavo su tais keturiais indais. Jie kartu stabdė pakeleivingus automobilius. Niekas nesustojo iki kol vėlai vakare, kada tiksliai nepasakys, sustojo kažkoks automobilis. Kuri tai buvo vieta nurodyti negali. Vienas iš jų paprašė juos pavežti į Lenkiją. Vairuotojas sutiko jiems padėti ir juos nuvežti į Lenkiją. Jie įsėdo į automobilį ir vairuotojas pradėjo važiuoti. Kodėl indai prašė nuvežti būtent į Lenkiją jis nežino. Važiavo su jais kartu ir tiek. Jis pinigų neturėjo, todėl vairuotojui nieko nemokėjo. Vairuotojas sumokėti jam pinigų neprašė. Jis matė, kad vienas iš indų padavė vairuotojui JAV dolerius, lyg vieną šimtą. Vairuotojas važiavo apie 1-2 valandas nuo jų paėmimo vietos iki kol jį sustabdė pareigūnai. Pareigūnai liepė duoti pasus, tačiau nei jis, nei kiti indai pasų neturėjo ir jų nepateikė. Todėl ir buvo sulaikyti. Daugiau ką paaiškinti neturi. Protokolas jam išverstas, surašytas teisingai. (1 t., b.l. 48-51).

2023 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas automobilis yra ,,BMW" yra 5 klasės, ant automobilio priekinės ir galinės dalies tam numatytose vietose matome uždėtus Latvijos Respublikos valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Automobilis universalo kėbulu, mėlynos spalvos, keturių durų. Automobilio galiniai langų stiklai tamsinti. Pradarius automobilio variklio dangtį matomas variklis. Jo skyriuje, dešinėje pusėje ant rato statramsčio matome išgraviruotą VIN: (duomenys neskelbtini). Pradarius automobilio kairės pusės, priekines duris, matome priekinės dalies saloną. Vairas kairėje pusėje, prietaisų panelė juoda, matomos dvi odinės, juodos sėdynės. Pradarius automobilio galines duris matomas salonas, vientisa, galinė sėdynė. Automobilis 5 sėdimų vietų. Pradarius automobilio bagažinės dangtį, bagažo skyriuje matome sudėtus automobilinius įrankius (tempimo lyną, valymo priemones). Tyrimui reikšmingų objektų apžiūros metu nerasta, nepaimta. (1 t., b.l. 62-70).