Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei I. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2020 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – atsakovei asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 18/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 25/100 dalys pagalbinio ūkio pastatų (viralinės, kiemo rūsio, tvarto, daržinės, ūkinio pastato, 2 malkinių, 2 stoginių) bei kiemo statinių (b. l. 3–5). Pažyma apie deklaruotą gyv. vietą patvirtina, kad atsakovė minėtu adresu deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 6). 2020 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas (nes nepadaryta nusikalstama veika), pradėtas gavus tarnybinį pranešimą, jog 2020 m. vasario 23 d. vakare, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. Ž. sugriebė sugyventinei I. G. už kaklo ir, laikydamas už jo, trenkė jos galvą į durų staktą bei kartą spyrė į nugarą (b. l. 9–12). Ieškovas 2020 m. kovo 2 d. išsiuntė atsakovei reikalavimą išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto iki 2020 m. balandžio 2 d. (b. l. 7, 8). Ieškovė atsiliepimo nepateikė, ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo. Duomenų, kad atsakovė būtų išsikėlusi iš minimo būsto, byloje nėra.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.95, 4.98 straipsnius, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ar pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pagal CK 6.611 straipsnį nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. CK 6.612 straipsnis nustato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovei neatlaisvinant patalpų ieškovas negali savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu turtu, todėl jo nuosavybės teisės yra pažeistos.

Nagrinėjamu atveju, valdymo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog atsakovė, neturėdama nuosavybės ar valdymo teisės į būstą, savavališkai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte, iš jos raginama geranoriškai neišsikelia. Byloje duomenų apie tai, jog būtų sudaryta nuomos ar panaudos sutartys su atsakove nurodyto turto atžvilgiu, nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė šiuo turtu naudojasi be teisėto pagrindo, t. y. savavališkai. Tokį valdymo pažeidimą, kuris pasireiškia savavališku ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto užėmimu, galima pašalinti tik priimant sprendimą dėl atsakovės iškeldinimo (CK 6.612 straipsnis).

Darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą ir iškeldintini atsakovę iš gyvenamosios patalpos 18/100 dalių, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 100 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 100 Eur žyminis mokestis, iš viso 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę I. G., gim. (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos 18/100 dalių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. G., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.