Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-03-08 · Civilinė byla Nr. e2-70-904/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
e2-70-904/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-03252-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
I. K., M. K.
Atsakovas
V. V., S. D.
Trečiasis asmuo
I. J., Č. B., L. A., V. P., B. D., M. D., S. S.
Advokatai
Ričardas Noreika, Karolis Gerbauskas
Civilinė byla Nr. e2-70-904/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-03252-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.;2.4.4.1.;2.4.2.9.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovams I. K., M. K., jų atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovams V. V., S. D., jų atstovui advokatui Ričardui Noreikai, tretiesiems asmenims I. J., Č. B., L. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K., M. K. ieškinį atsakovams V. V., S. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų V. V., S. D. priešieškinį ieškovams I. K., M. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir servituto nustatymo, tretieji asmenys I. J., Č. B., L. A., V. P., B. D., M. D., S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas) tvarką, pagal UAB ,,Geosmart“ 2018-12-19 parengtą žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos planą (toliau – ieškovų planas):

Šalies argumentai

1. I. K. ir M. K. paskiriant bendru sutarimu atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, ieškovų plane pažymėtomis Al (1090 m²), A2 (259 m²), A3 (16 m²), A4 (65 m²), A5 (123 m²);

2. V. V. paskiriant atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, ieškovės plane pažymėtą B (853 m²);

3. S. D. paskiriant atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, ieškovės plane pažymėtu C (1221 m²);

4. I. K., M. K., V. V. bei S. D. paskiriant bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, ieškovės plane pažymėtu E (741 m²).

Patikslinto ieškinio pagrindu nurodė, jog žemės sklypo dalis A4 (65 m²) patikslintu ieškiniu suformuota šią dalį sumažinant iš dviejų pusių: iš vakarinės pusės jos riba yra išlyginama į tiesią liniją su atsakovės V. V. priestato rytine siena, kad būtų išvengta diskusijų dėl neva šioje vietoje einančių požeminių komunikacijų. Iš rytų pusės riba yra sulyginama su artimiausio atsakovo S. D. lango rėmu taip, kad langas liktų atsakovui S. D. tenkančioje naudotis žemės sklypo dalyje C (1221 m²). Tokiu būdu, kiekvienam tenkanti naudotis žemės sklypo dalis randasi prie jam priklausančių langų. Pažymėtina, kad šis sprendinys sutampa su tuo, ką patys atsakovai siūlė pradiniu priešieškiniu. Kadangi ieškovams naudotis skiriamo ploto neužtenka, ieškovai atsižvelgdami į atsakovų nuoseklų siūlymą, trūkstamą naudotis žemės sklypo plotą ieškovai numato, pačių atsakovų siūlytoje vietoje A5 (123 m²), tik palyginus su atsakovų siūlymu, ieškovai šioje vietoje formuoja mažesnio ploto žemės sklypo dalį, taip mažiau apsunkindami iki šiol atsakovo S. D. naudotą žemės sklypo plotą. Žemės sklypo dalis A3 (16 m²) nekeičiama, kadangi vietos apžiūros metu buvo akivaizdžiai matyti, kad ji nėra būtina nei atsakovų, nei trečiųjų asmenų galimybei patekti į savo žemės sklypus.

Atsiliepimas

Atsakovų V. V., S. D. atstovas advokatas Ričardas Noreika pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nurodė, jog su siūloma ieškovų sklypo naudojimosi tvarka sutinka iš dalies. Ieškovų pateiktame plane sklypo plote A3 yra faktinis kelias, o naujas kelias, kurio statybos dar nenusimato pažymėtas kaip „planuojamos gatvės važiuojamosios dalies ribos”. Ieškovų pasiūlytame plane, palei malkinę paliktas apie 25-28 cm pločio priėjimas, kuris būtų paliktas V. V.. Malkinės stogas išsikišęs apie 25 cm, ir norint ją remontuoti būtų sudėtinga. Be to, ant malkinės šono yra dvi pašto dėžutės ir jei ieškovai užsitvers tvorą, vargu ar bus galima prie pašto dėžučių prieiti. Pagal ieškovų siūlomą apėjimą aplink malkinę praktiškai normalaus sudėjimo suaugęs žmogus juo net negalėtų praeiti. Priėjimas prie malkinės šono V. V. reikalingas jos priežiūrai, tvarkymui ir priėjimui prie pašto dėžutės. Protingiausia būtų šioje vietoje suformuoti bendrą 1 m. pločio praėjimą palei malkinės šiaurinę pusę. Dėl ieškovų plane suformuoto A4 ploto kyla daug klausimų iš kurių nusimato, kad jei ieškovams būtų priskirtas šis plotas, ateityje kiltų naujų konfliktų. Nelogiška, kad ieškovai į A4 plotą patektų per 1 m. praėjimą aplink namą. Šis praėjimas nėra skirtas pastoviam vaikščiojimui, o tik namo priežiūrai.

Šalies argumentai

Atsakovų V. V., S. D. atstovas advokatas Ričardas Noreika pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

1. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2018-10-12 parengtą žemės sklypo planą:

1.1 ieškovams I. K. bei M. K. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais A1 (1092 m²), A2 (259 m²), A3 (193 m²);

1.2 atsakovei V. V. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B (849 m²),

1.3 atsakovui S. D. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C (1214 m²).

1.4 žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu E (761 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams I. K., M. K., V. V. ir S. D..

2. Nustatyti neatlygintinį servitutą S-222, kurio plotas 29 m², ilgis 28,97 m. ir plotis 1 m. VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2018-10-12 parengtame žemės sklypo plane pažymėtą tarp taškų Nr. 86-87-88-89-90-91-92-93-94-95-96 tarnaujančioje sklypo dalyje, pažymėtoje plane indeksu ir C, suteikiantį teisę V. V. eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti elektros bei vandentiekio požeminius inžinerinius tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.

3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniu nurodė, jog atsakovų pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos planas visiškai atitinka visų bendraturčių turimas nuosavybės teisės dalis. Ieškovams priklauso 1870 m² žemės sklypo, pagal pateiktą planą jie atskirai naudotųsi 1544 m², o bendrai naudojamame sklypo plote jų dalis sudarytų 326 m², kas visiškai atitinka jų turimą gyvenamojo namo dalies proporciją. Pagal atsakovų parengtą planą nei vienam iš bendraturčių nelieka viršpločio ar žemės sklypo dalies trūkumo. Atsakovų pateiktas planas labiausiai atitinka faktines sklypo naudojimosi ribas, kurios yra susiformavusios dar nuo 1979 m., kai atsakovas S. D. apsigyveno šiame name. Išlaikoma riba pagal atsakovų planą tarp B ir C pažymėtų dalių, kuri buvo nusistovėjusi dar 1979 metais. Šią ribą žymi itin sena tvora, išlikusi iki šiol. Šios tvoros kadastriniai matavimai atlikti 1992-05-10 ir kadastrinių matavimų byloje tvora pažymėta indeksu K3. Pagal atsakovų planą išsaugoma S. D. nuo 1979 metų valdoma poilsio zona, esanti po jo langais dalyje C indeksu. Tokiu būdu nereikėtų griauti esamos tvoros, statyti naujos, be to S. D. poilsio zona liktų būtent ties jo buto langais. Atsakovas S. D. šioje sklypo dalyje yra įsirengęs gėlynus, pasisodinęs vaismedžius (brandžios 3 obelys, vynuogių, aviečių krūmai, kelios vyšnios, 6 tujos) susitvarkęs poilsio zoną ir ją išpuoselėjęs daugybę metų, pasistatęs į žemę įtvirtintą stalą bei suolus, kas yra pažymėta atsakovų pateiktame plane. Tiek ieškovai, tiek atsakovai yra susitvarkę savo naudojamas žemės sklypo dalis pagal nusistovėjusias ribas, turi pasistatę statinius, žemę naudoja daržui, sodui, poilsiui bei kitoms reikmėms. Atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos variantas minimaliai, kiek neišvengiamai būtina, keistų visą sklypo daugelio metų faktinio naudojimosi tvarką. Pagal atsakovų planą žemės sklypo dalis, esanti tvarto gale (ieškovų plane pažymėta indeksu A3), liktų bendro naudojimo. Ieškovai nori šią dalį priskirti sau, tačiau ten yra bendras pravažiavimas, juo naudojasi ne tik atsakovė V. V., tačiau ir kiti greta gyvenantys asmenys, nes tvartas turi daugiau bendraturčių. Pravažiavimas reikalingas manevravimui su didesnėmis transporto priemonėmis, tai aiškiai matosi iš anksčiau teismui pateiktų fotonuotraukų. Ši sklypo vieta, liekanti nuo pravažiavimo, iš esmės yra nedidelė ir reikalinga priėjimui prie tvarto, todėl turi likti bendro naudojimo. Atsižvelgdama į ieškovų pageidavimus, į trūkstamą plotą, atsakovė V. V. sutiko mažinti savo sklypo dalį (B) ir sutinka, jog būtų nustatoma nauja riba tarp A1 ir B dalių, sutinka išsikelti malkinę, pažymėtą plane indeksu N, esančią prie kanalizacijos šulinio. Tačiau atsakovė savo sklypo dalyje pageidauja pasilikti išsiurbiamąją duobę, sujungtą su vietine kanalizacija, nes nori turėti patekimą ir privažiavimą prie šios duobės, kad galėtų tinkamai ja naudotis bei aptarnauti. Atsakovų plane taip pat numatyta 1 m. juosta aplink gyvenamąjį namą ir kitus statinius, būtinus bendraturčiams patekti prie savo nuosavybės teise valdomų statinių. Atsižvelgiant į ieškovų nuosavybės teise turimą sklypo dalį, atsakovai siūlo priskirti ieškovams atskirai naudotis A3 (193 m²) pažymėta sklypo dalimi, kadangi racionaliai niekur kitur priskirti ieškovams jiems trūkstamos sklypo dalies nėra galimybės. Ši siūloma A3 sklypo dalis būtų patogi ieškovams naudotis, kadangi yra prie pat įvažiavimo, į ją ieškovai galėtų lengvai patekti ir šią sklypo dalį naudoti savo poreikiams netrukdant kitiems bendraturčiams. Atsakovų pateikiamame plane yra išsprendžiamas inžinerinių tinklų - vandentiekio bei elektros kabelio naudojimo klausimas nustatant servitutą S-222 (29 m²). Elektros linija yra įrengta laikantis nustatytos tvarkos, atlikti išmatavimai, ji priduota ir teismui pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Nustačius servitutą V. V. galėtų patekti prie vandentiekio tinklų bei elektros kabelio, juos eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti. Servitutas nustatytinas neatlygintinis, kadangi inžineriniai tinklai yra požeminiai, tai netrukdys ieškovams naudotis jiems priskirta sklypo dalimi, be to servitutas jų sklypo dalyje užimtų labai mažą plotą, apie 1 kv. m., o servituto teisėmis atsakovė naudotųsi ne nuolat, t. y. tik esant poreikiui atlikti šių tinklų remontą, atnaujinimą. Pagal vyr. specialisto parengtą patikslintą sklypo planą servituto plotas yra 29 m², ilgis 28,97 m., plotis 1 m. Servitutas pažymėta tarp taškų, kurių numeriai nuo 86 iki 96. Servituto paskirtis yra požeminėms komunikacijoms aptarnauti, todėl tarnaujanti sklypo dalys yra pažymėta indeksu C. Viešpataujantis daiktas nenurodomas, kadangi servitutas nėra nustatomas kitai sklypo daliai naudotis.

Atsiliepimas

Ieškovų I. K., M. K. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas pateikė atsiliepimą į patikslintus priešieškinius, prašydamas ieškovų ieškinį tenkinti visiškai bei atmesti atsakovų patikslintą priešieškinį. Nurodė, jog pagal ieškinį kiekvienam bendrasavininkiui tenka didesnė dalis žemės asmeniniam naudojimui, ir mažesnė dalis bendro naudojimo, todėl ieškovų siūlomas variantas yra racionalesnis, nes mažiau ploto yra skiriama bendram naudojimui. Pažymėjo, jog 2018-08-31 atsakovų paruoštame žemės sklypo naudojimo plane nebeliko ankstesniu planu siūlytos ieškovams naudotis žemės sklypo dalies, jų 2018-05-28 plane pažymėtos A3 (ieškovų plane - A4). Pastebėjo, jog atsakovo S. D. įsirengta ,,poilsio zona“ - tai iš esmės ant medžio kelmų padėtos kelios lentos atsisėdimui ir akivaizdžiai primityvios konstrukcijos stalas. Atsakovas iš esmės nesinaudoja šia žemės sklypo dalimi, ją yra apleidęs, neprižiūri, nešienauja, todėl atsakovo poreikis naudotis šia žemės sklypo dalimi, kuri ieškovų plane pažymėta A4, yra tik deklaratyvus. Dėl atsakovų 2018-08-31 plane pažymėto žemės sklypo dalies A3, nurodė, jog šis žemės sklypo plotas yra neracionaliai mažo dydžio, kad jį būtų galima naudoti kaip atskirą žemės sklypo dalį. Ši atsakovų siūloma žemės sklypo dalis yra apleista, neracionaliai nutolusi nuo gyvenamojo namo. Ieškovai neturi jokio faktinio ryšio su šia žemės sklypo dalimi, ja visada naudojosi atsakovas S. D.. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog visiškai greta šios ieškovams siūlomos žemės sklypo dalies auga didžiulis ąžuolas. Aiškiai matyti, kad šio ąžuolo laja praktiškai yra virš visos siūlomos žemės sklypo dalies A3. Šio ąžuolo šaknų sistema apima visą šią žemės sklypo dalį. Tai reiškia, kad nepašalinus šio ąžuolo, šioje žemės sklypo dalyje nebus galima praktiškai jokia veikla (nei statinių statymas, nei žemės dirbimas). Ieškovai pažymėjo, jog atsakovų nurodomos neva nusistovėjusio žemės naudojimosi ribos nėra tokios jau pastovios, kokias atsakovai siekia pateikti. 2017-09-20 Nacionalinės Žemės tarnybos prie LR ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus rašte nurodoma, kad ,,žemės sklypas ... valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nėra nustatytas vidinis žemės tvarkos padalinimas, todėl visas žemės sklypas yra valdomas bendrai visų bendraturčių ir žemės sklypo viduje tvorų negali būti“. Bendraturčių pastatytos žemės sklypo naudojimo ribas žyminčios tvoros yra nelegalios, negalimos ir neįpareigojančios. Ieškovai nesutinka, kad žemės sklypo dalis, esanti tvarto gale (ieškovų plane pažymėta indeksu A3), liktų bendro naudojimo. Ieškovai nori šią dalį priskirti sau. Visiškai nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad žemės sklypo dalis, kuri ieškovų plane pažymėta A3, yra būtina kitos tvarto dalies tinkamam naudojimui. Netgi jeigu minėta žemės sklypo dalis ir būtų reikalinga kitos tvarto dalies savininkų naudojimui, tai negalėtų būti argumentas, kuriuo remiantis teismas turi spręsti vidinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimą. Kitos tvarto dalies savininkai turėtų patys inicijuoti procesą dėl kelio servituto šiai žemės sklypo daliai nustatymo, todėl atsakovai neturi teisės ir pagrindo spręsti apie tai, ko reikia kitų žemės sklypų ar statinių, esančių kituose žemės sklypuose, savininkams. Netgi nustačius šiai žemės sklypo daliai servitutą, kitos tvarto dalies savininkams, tai nesukeltų visiškai jokių teisinių kliūčių šią žemės sklypo dalį vis tiek skirti naudotis asmeniškai ieškovams. Minėtoje vietoje oficialiai nėra jokio kelio, kuriuo turėtų teisę ir galimybę važinėti atsakovai ar tretieji asmenys. Atsakovai nepateikia jokių įrodymų apie būtinumą šia žemės sklypo dalimi naudotis kažkokio didelio transporto manevravimui. Atsakovai taip ir nepateikė įrodymų, kodėl kažkokiam transportui manevruoti yra netinkama žemės sklypo viduje esanti bendro naudojimo sklypo dalis. Tvarto sienos yra sutrūkusios, blogos būklės, todėl bet koks transporto, o ypač sunkiasvorio, važinėjimas arti šios sienos dėl vibracijos akivaizdžiai tik kenkia bendrai pastato būklei, todėl yra negalimas. Ieškovai taip pat prašo atmesti atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo. Šis reikalavimas nepagrįstas ir teisiškai negalimas. Ginčo žemės sklypas priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl joks servituto nustatymas nėra galimas. Vien tai, kad inžineriniai tinklai patenka į kitam bendraturčiui skiriamą naudotis žemės sklypo dalį, nesudaro pagrindo servitutui nustatyti, nes nepriklausomai nuo nustatytos naudojimosi tvarkos, kol žemės sklypas nėra atidalintas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ne nustatant servitutą, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys I. J., Č. B., B. D., M. D., S. S. pateikė atsiliepimus į ieškovų I. K. ir M. K. ieškinį, prašydami jį atmesti. Nesutinka, kad žemės sklypo dalis pažymėta indeksu A3 būtų priskirta ieškovų naudojimui. Mano, jog ieškovai trukdytų naudotis tvartu, tai yra trukdytu patekti prie jo, privažiuoti, manevruoti žemės ūkio technika, gaisrinėms, komunalinėms ir kitoms transporto priemonės prie savo ūkinio pastato dalies ir ja naudotis. Prašo tenkinti priešieškiniu siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri nekeltų problemų ūkinio pastato bendrasavininkiams.

Trečiasis asmuo V. P. prašė ieškinį tenkinti, šio prašymo argumentų ir motyvų nenurodė.

Teismo posėdžio metu ieškovas M. K. patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, jog į ginčo namą įsikėlė kai jam buvo aštuoneri, tai yra nuo 1979 metų. Šiuo metu jis yra dviejų butų savininkas. Viename bute jis gyvena su šeima, kitame bute gyvena jo mama. Ieškovo pateikto plano A4 plote, anksčiau augo obelis, nuo kurios ieškovas su mama skindavo obuolius. Šia žemės sklypo dalimi jau labai senai naudojasi atsakovas S. D., ieškovo M. K. mama tam neprieštaravo. Visame žemės sklype nuo septintojo dešimtmečio pagal kaimynų bendrą sutarimą buvo sumontuotos tvoros. Tvoros neturėjo pamatų. Ieškovas M. K. nesutinka, jog ieškovų pateiktame žemės sklypo plane A3 plotas būtų priskirtas bendram naudojimui. Šis plotas numatytas prie tvarto, kuriuo naudojasi dauguma kaimo žmonių. Važiuojant sunkiasvore technika, dėl didelės vibracijos galima pastato griūtis, kiti pastato apgadinimai.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. patvirtino sutuoktinio M. K. argumentus ir reikalavimus. Nurodė, jog ginčo name gyvena nuo 1985 metų.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas Karolis Gerbauskas patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. V. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Patvirtino, jog butą ginčo name įsigijo apie 1989 metus. Šiuo metu jai priklauso vienas butas pirmame aukšte, o jos sūnui L. A. priklauso butas antrame aukšte. Elektros ir vandentiekio komunikacijos yra sumontuotos S. D. naudojamame žemės sklypo dalyje. Patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustačius naudojimo tvarką pagal atsakovų parengtą žemės sklypo naudojimo tvarką, nekiltų ginčų dėl servituto. S. D. neprieštarauja servituto nustatymui. Iki šiol ginčų dėl namo remonto nebuvo, tačiau prieš 15 metų perstatant malkinę buvo ginčas su ieškovo M. K. motina dėl malkinės statymo vietos. Santykiai su ieškovais yra įtemti ir nemano, jog ateityje santykiai pagerės, todėl siekiant užtikrinti malkinės galimo remonto darbus, prašo šiaurinėje malkinės pusėje nustatyti 1 metro pločio juostą, šio statinio remontui. Atsakovė V. V. pažymėjo, jog ji ir S. D. neprieštaravo, jog šiaurinėje namo dalyje, ieškovai atliktų verandos (priestato) statybos darbus. Šiuo metu, tokio leidimo, ieškovai nesuteikia atsakovei V. V., dėl analogiškų statybos darbų. Atsakovė V. V. nurodė, jog ieškovų pateiktame žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtoje A4 vietoje, S. D. daugiau kaip 30 metų turėjo ir šiuo metu turi įsirengęs poilsio zoną. Šioje vietoje skalbdavo rūbus, juos ten džiovindavo. Šia vieta ieškovai bei buvusi savininkė M. K. mama, niekada nesinaudojo.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. D. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog ieškovo M. K. mama, būdama tuo metu vieno buto savininke, privatizavo šalia pirmame aukšte buvusį butą. Po to, paaiškėjo, jog ieškovams trūksta žemės. Atsakovas S. D. siūlo trūkstamą žemės plotą ieškovams atiduoti žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje, netoli ąžuolų. Šioje vietoje yra pievelė, S. D. yra pasodinti vaismedžiai. Pietinėje namo dalyje, tvora atitvertoje dalyje, kurios nori ieškovai (A4), nuo 1979 metų naudojasi S. D.. Ieškovas M. K. ir jo mama niekada nesinaudojo šia žemės sklypo dalimi. Šioje vietoje S. D. įbetonavo savo gamybos stalą, pasodino vaismedžius, įrengė pievelę. Atsakovas S. D. nesutinka, kad žemės plotas pažymėtas A3 atitektų ieškovams, nurodydamas, jog šia teritorija naudojasi visi tvarto bendrasavininkiai manevruodami transporto priemonėmis.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas Ričardas Noreika patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. A. patvirtino, jog gyvenamojo namo mansardoje turi įsirengęs butą. Į jo butą patenka elektros bei vandentiekio tinklai. Šie tinklai yra įrengti po žeme, kuria naudojasi S. D.. Toje pačioje vietoje yra įrengti jo mamai V. V. priklausantys inžineriniai tinklai. Šioje byloje nereiškia savarankiško reikalavimo dėl servituto nustatymo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Č. B. paaiškino, jog yra didžiojo tvarto bendrasavininkas, jam priklauso apie 12 m². Laiko naminius paukščius. Nuo tvarto šiaurinės sienos vidurio 2 metrų atstumu yra bendro naudojimo kelias, išgrįstas smėliu. Keliukas reikalingas privažiuoti prie tvarto. Šis keliukas yra susiformavęs seniai. Patvirtino, jog turi traktorių, automobilį. Ieškovams užsitvėrus prašomą teritoriją, nebūtų galimybės naudotis šiuo keliuku. Ieškovas M. K. žodžiu jam sakęs, jog tą teritoriją užsitvers.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. J. paaiškino, jog yra didžiojo tvarto bendrasavininkė, jai priklauso apie 16-18 m². Ieškovams atsitvėrus žemės sklypą A3, nebūtų galima pravažiuoti, nes tektų važiuoti per S žemę. Trukdytų pravažiuoti taip pat augantys medžiai. Nurodė, jog toje vietoje gyvena 55 metus, niekada tarp kaimynų nebūdavo ginčų. Nesutarimus kelia patys ieškovai. I. J. ateityje planuoja rekonstruoti tvartą, auginti avis.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. paaiškino, jog M. D. yra jos mama. Mama sunkiai vaikšto, dėl to neatvyko į teismo posėdį. Nesutinka, jog prie tvarto esanti žemės sklypo dalis pažymėta A3 atitektų ieškovams. Ieškovams aptvėrus šią teritoriją, susiaurėtų pravažiavimas, link mamos namų, esančių už 100 metrų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. I. K., M. K., V. V. bei S. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams I. K. bei M. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1870/4368 dalys žemės sklypo, V. V. - 1028/4368 dalys žemės sklypo, S. D. - 1470/4368 dalys žemės sklypo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta.

Aukščiau nurodytame žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. V.; butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. D.; butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. K., M. K.. Šiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kurios 7259/16952 dalis patalpos priklauso ieškovui M. K., 3990/16952 dalis patalpos priklauso L. A., adresu (duomenys neskelbtini); 5703/16952 dalis patalpos priklauso S. D..

Aukščiau nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalyje yra 1927 m. statytas tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 60/100 dalys tvarto, V. V. - 13/100 dalys tvarto, S. D. - 12/100 dalys tvarto. Šiame tvarte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise taip pat turi I. J., Č. B., V. P., B. D., M. D., S. S..

2018-12-21 teismas pagal ieškovų I. K., M. K. atstovo advokato Karolio Gerbausko prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovams V. V. ir S. D. bei tretiesiems asmenims atlikti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bet kokius veiksmus, kuriais būtų keičiama ar kitaip paveikiama šio žemės sklypo faktinio naudojimosi tvarka ir padėtis, tarp jų, tačiau neapsiribojant, bet kokius statinių ar kitokių įrenginių, sistemų statybos (remonto, rekonstrukcijos, griovimo ir k. t.) kitokių objektų žemės sklype įrengimo, sukūrimo ar sunaikinimo, daugiamečių augalų sodinimo, žemės kasimo, žemės sklypo reljefo keitimo ir kt.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Byloje tarp bendrasavininkių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai M. K. ir I. K. ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,Geosmart“ 2018-12-19 parengtą žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos planą. Atsakovai V. V. ir S. D. prašo teismo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2018-10-12 parengtą žemės sklypo planą.

Nuo šios civilinės bylos iškėlimo pradžios šalys aktyviai gynė savo teises. Ieškovai vieną kartą tikslino ieškinio reikalavimus, keisdami žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovai net du kartus tikslino priešieškinio reikalavimus. Šalims pavyko dalyje ginčijamų klausimų pasiekti bendrą kompromisą, tačiau liko ginčai tarp šalių dėl ieškovų siūlomos žemės sklypo tvarkos nustatymo žemės sklypo dalyje pažymėtoje A4. Šalys nesutarė dėl ieškovų siūlomos žemės sklypo tvarkos nustatymo žemės sklypo dalyje pažymėtoje A3. Taip pat nesutarė dėl 1 metro priėjimo nustatymo, bendrojo naudojimo žemės sklypo sąskaita, prie atsakovės V. V. malkinės šiaurinės sienos. Dėl ieškovų siūlomos žemės sklypo tvarkos nustatymo teritorijoje pažymėtoje A5 iš esmės ginčo nebeliko, šalys sutarė, jog ieškovams trūkstama žemės sklypo ploto dalis būtų suteikta šioje vietoje.

Dėl žemės sklypo dalies pažymėtos A4, kurios suformavimo pageidauja ieškovai, atsakovas S. D. prašydamas atmesti šį ieškinio reikalavimą argumentavo, kad faktines sklypo naudojimosi ribas pietinėje gyvenamojo namo pusėje, susiformavo nuo 1979 m., tai yra nuo tada, kai atsakovas S. D., o kiek vėliau ieškovo M. K. mama Z. K. apsigyveno šiame ginčo name. Šią ribą žymi sena tvora, kuri pažymėta 1992-05-10 atliktame žemės sklypo matavime, tvorą pažymint indeksu K3 (1 t., 17 b. l.). Pagal atsakovų siūlomą žemės sklypo naudojimo planą, pietinėje gyvenamojo namo pusėje, nustatoma tokia, kokia buvo nusistovėjusi nuo 1979 metų. Teismo posėdžio metu byloje apklausti atsakovai S. D. ir V. V. patvirtino, jog nuo pat įsikėlimo į ginčo namą, jie naudojosi pietinėje namo pusėje esančiomis žemės sklypų dalimis. Patvirtino, jog atsakovų žemės sklypų ribas, šioje vietoje, skyrė tvora, kuri išlikusi iki šiol. Teismui patvirtino, jog ieškovo M. K. mama, kuri tuo metu buvo gyvenamojo namo bendrasavininkė, niekada nesinaudojo šia žemės sklypo dalimi. Iš esmės, šių aplinkybių neginčijo ir patys ieškovai M. K. ir I. K.. Ieškovo M. K. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jis būdamas vaikas raškydavo obuolius nuo ginčo žemės sklypo dalyje (A4) augusios obels, nelaikytinos esminėmis - sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo dalies valdymo fakto praeityje nustatymo. Šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog žemės sklypo dalimi, esančia pietinėje namo pusėje, naudojosi atsakovai.

Teismas sutinka, jog atsakovų pateikto žemės sklypo plano sprendiniai ginčo vietoje (pietinėje gyvenamojo namo pusėje) yra racionalesni, nes atsakovo S. D. nuo 1979 metų naudota ir įrengta poilsio zona, lieka toje pačioje vietoje, ties jo buto langais. Byloje pateiktos fotonuotraukos (2 t., 96, 131-133 b. l.) patvirtina, kad atsakovas S. D. šioje sklypo dalyje yra įsiveisęs sodą, augina gėles, įsirengęs poilsio zoną (įbetonuotas metalinis stalas, stovi suolai). Ieškovai atstovaujami atstovo pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus bei fotonuotraukas, teikdami, jog atsakovo S. D. nurodyta poilsio zona iš tiesų yra apleista ir netvarkoma. Teismas nesutinka su šiais ieškovų argumentais. Byloje pateiktos atsakovo S. D. fotonuotraukos patvirtina priešingas aplinkybes, kad nurodyta poilsio zona yra prižiūrima, nuotraukose matosi vaismedžiai, augančios gėlės, įbetonuotas stalas. Pažymėtina, jog ieškovai ir atsakovas S. D. priklauso skirtingai amžiaus kartai, skiriasi jų gyvenimiška patirtis bei suvokimas apie aplinkos tvarkymo šiuolaikiškas tendencijas, todėl galimas skirtingas šių asmenų grožio suvokimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog A4 žemės sklypo plotis pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo planą būtų 4 m. ir ilgis nuo namo iki kaimynų tvoros apie 16 m. Tokios siauros ir pailgos teritorijos formavimas, kuri ateityje galimai būtų aptverta, tikėtina darkytų bendrą namo kiemo vaizdą. Atsižvelgiant į pakankamai dideles šalims priklausančias sklypo ploto dalis, prioritetas būtų formuoti didesnes žemės sklypo dalis bendrasavininkų asmeniniam naudojimui.

Bylos nagrinėjimo metu šalys neneigė, jog tarp ieškovų ir atsakovų dažnai kyla ginčai. Šias aplinkybes patvirtino, teismo posėdžio metu apklausti ir tretieji asmenys. Pastarieji patvirtino, jog su atsakovai jie sutaria labai gerai, niekada tarp jų nekilo ginčų. Byloje pateiktos fotonuotraukos ir valstybinių institucijų raštai patvirtina, jog valstybinių institucijų pagalba buvo sprendžiami nesutarimai dėl galimai netinkamo automobilių statymo bendrojo naudojimo žemės sklype. Patenkinus šį ieškinio reikalavimą komplikuotųsi ieškovų patekimas į A4 žemės sklypo dalį, nes patekimas būtų galimas tik apeinant gyvenamąjį namą aplinkui 1 metro atstumu nuo laukinės sienos. Ieškovams vaikštant aplink kaimynų langus į pageidaujamą A4 sklypo dalį, nebūtų užtikrintas kaimynų privatumas, kas dar labiau didintų šalių konfliktines situacijas. Ieškovai kaip vieną iš galimo patekimo į žemės sklypo A4 dalį nurodo, gyvenamojo namo sienoje durų suprojektavimą, kas leistų iš jiems priklausančio buto dalies, tiesiai patekti į šį žemės sklypą. Atsakovai su tokiu ieškovų sprendimu dėl namo bendro vaizdo keitimu nesutinka bei neketina sutikti su tokio pobūdžio statybos darbų atlikimu.

Vertinant visas aukščiau nurodytų faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo keisti tarp bendrasavininkių istoriškai nusistovėjusios tvarkos pietinėje gyvenamojo namo pusėje, nustatant ieškovams teise naudotis ieškovų žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtu žemės sklypo dalimi A4.

Ginčas tarp šalių taip pat kilo dėl ieškinyje nurodyto žemės sklypo dalies pažymėtos A3 priskyrimo ieškovų asmeniniam naudojimui. Šiuo klausimu atsakovas S. D. išreiškė pageidavimą, jog ši žemė sklypo dalis būtų priskirta bendram naudojimui. Pažymėjo, jog dalis ieškovų prašomos teritorijos A3 patenka į pravažiavimą, kuriuo naudojasi ir kiti tvarto bendrasavininkai ir toliau gyvenantys kaimynai. Atsakovas S. D. mano, jog ieškovai ateityje užsitverdami šią teritoriją, trukdytų privažiuoti prie tvarto bei toliau esančių sodybų. Atsakovas S. D. pažymėjo, jog jų kaimo bendruomenė yra draugiška, todėl prašo šią ginčo teritoriją priskirti bendrojo naudojimo teritorijai, siekiant išvengti ginčų ir nesutarimų ateityje. Analogiškus motyvus nurodė atsakovė V. V., pažymėdama, jog pravažiavimas ginčo vietoje yra susiformavęs jau nuo seno, šalia auga didelis beržas, kurį tektų nupjauti, netoliese yra S. S. žemė. Tretieji asmenys I. J., Č. B., B. D., M. D., S. S. atsiliepime pažymėjo, jog ieškovams priskyrus asmeniniam naudojimui prašomą A3 žemės sklypo plotą, bus apsunkinta galimybė pastariesiems privažiuoti ūkine technika prie tvarto, kuriame pastarieji laiko naminius gyvulius, sandėliuoja pašarus. Be to, toliau gyvenančiam Č. B., M. D. bus sudėtinga privažiuoti prie savo gyvenamojo namo, nes kito patekimo prie jų gyvenamojo namo šiuo metu nėra. Be to, tiek atsakovai, tiek teismo posėdyje dalyvavę tretieji asmenys nurodė, jog tokiu būdu bus apsunkinta galimybė gaisrinei bei kitai specialiajai technikai gelbėjimo tikslais privažiuoti prie tvarto ar toliau esančių sodybų. Atsakovai bei teismo posėdyje dalyvavę visi tretieji asmenys mano, jog dėl žemės sklypo A3 priskyrimo ieškovų asmeniniam naudojimui kils konfliktai bei nesutarimai.

Ieškovai gindamiesi nuo atsakovų argumentų nurodė, jog kitos tvarto dalies savininkai turėtų patys inicijuoti procesą dėl kelio servituto šiai žemės sklypo daliai nustatymo, todėl atsakovai neturi teisės ir pagrindo spręsti apie tai, ko reikia kitų žemės sklypų ar statinių, esančių kituose žemės sklypuose, savininkams. Minėtoje vietoje oficialiai nėra jokio kelio, kuriuo turėtų teisę ir galimybę važinėti atsakovai ar tretieji asmenys. Atsakovai nepateikia jokių įrodymų apie būtinumą šia žemės sklypo dalimi naudotis kažkokio transporto manevravimui. Ginčo sklypo dalies sienos yra sutrūkusios, blogos būklės, todėl bet koks transporto, o ypač sunkiasvorio, važinėjimas arti šios sienos dėl vibracijos akivaizdžiai tik kenktų bendrai pastato būklei.

Vertinant abiejų šalių argumentus bei byloje pateiktus rašytinius dokumentus nustatyta, jog prašoma žemės sklypo dalis yra labai nedidelio ploto, kuri siekia tik 16 m². Ši žemės sklypo dalis visada buvo priskirta bendrojo naudojimo teritorijai. Buvo naudojama bendrasavininkių bei trečiųjų asmenų ūkinės bei kitos sunkiasvorės technikos manevravimui. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog dalis šios teritorijos yra išvažinėta transporto priemonių, nuotraukose matyti transporto priemonių vėžės (2 t. 7-8, 10-17, 43, 64-65 b. l.), šalia auga didelis beržas. Pateikti planai patvirtina, jog šiuo pravažiavimu patenkama į toliau esančias sodybas (3 t., 58-59). Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog tvartas statytas 1927 metais, nuotraukose užfiksuoti tvarto sienų įtrūkimo pėdsakai (2 t., 92-95). Atsakovų bei trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, jog tvarte dalis bendrasavininkų laiko naminius gyvulius, ateityje planuoja tvartą restauruoti. Patvirtino poreikį tvarte sandėliuoti naminių gyvulių pašarus, atlikti šio pastato statybos remonto darbus.

Teismas pripažįsta svarbiomis aplinkybėmis tai, jog ginčo žemės sklypo dalis pažymėta ieškovų pateiktame žemės sklypo plane A3 visą laiką bendrasavininkių buvo naudojama bendrai – privažiavimui prie tvarto bei transporto priemonių manevravimui. Ši ginčo žemės sklypo dalis iki šiol yra naudojama bendrasavininkių ir kitų to tvarto savininkų bei toliau esančių sodybų gyventojų. Iki šiol tokia šio žemės sklypo dalies (A3) naudojimo tvarka proceso dalyviams nekėlė jokių ginčų. Pažymėtina, jog šios ginčo teritorijos priskyrimas bendrojo naudojimo teritorijai, nekaip neatims galimybės ieškovams kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkiais šia teritorija naudotis bendrai. Pažymėtina ir tai, jog ieškovai teismui nenurodė, jokių argumentuotų paaiškinimų dėl planuojamos naudoti šio žemės sklypo tikslinės paskirties, jog ši ginčo žemės sklypo dalis A3, kuri visą laiką buvo bendrojo naudojimo, būtų priskirta ieškovų asmeniniam naudojimui.

Teismas vertindamas visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, netenkina ieškovo ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo dalies pažymėtos A3 priskyrimo ieškovų asmeniniam naudojimui.

Taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl 1 metro priėjimo nustatymo, bendrojo naudojimo žemės sklypo sąskaita prie atsakovės V. V. malkinės šiaurinės sienos. Šis reikalavimas yra formuojamas atsakovų patikslintu priešieškiniu, pateiktame žemės sklypo plane. Matyti, jog šalia atsakovei V. V. priklausančios malkinės šiaurinės sienos yra suformuotas 1 metro pločio ir 4,02 m. ilgio teritorija, skirta prieiti prie malkinės šiaurinės sienos. Atsakovė V. V. pažymėjo, jog V. V. priklausančios malkinės stogas išsikišęs apie 25 cm, ir norint stogą ateityje remontuoti, su ieškovais kiltų konfliktai, dėl galimybės pasistatyti kopėčias ar siaurus pastolius ant ieškovams asmeninio naudojimo priskirtos žemės dalies. Papildomai nurodė, jog ant malkinės šono yra dvi pašto dėžutės ir jei ieškovai užsitvers tvorą toje vietoje, kuri bus priskirta asmeniniam naudojimui, vargu ar bus galima prie pašto dėžučių prieiti. Priėjimas prie malkinės šono V. V. reikalingas pastato priežiūrai ir tvarkymui (foto 2 t., 87-89, 119-120, 122, 124 b. l.). Atsakovė V. V. argumentavo, jog protingiausia būtų šioje vietoje suformuoti bendrą 1 m. pločio praėjimą palei malkinės šiaurinę pusę.

Ieškovai nesutikdami su atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimu argumentavo, jog 1 metro teritorijos suformavimas neišspręstų medinės malkinės remonto klausimų. Pastolių statymui reiktų didesnio ploto. Pažymėjo, jog pašto dėžučių perkėlimo klausimas yra visiškai nereikšmingas ir nereikalaujantis didelių išlaidų. Ieškovai į savo daržą bei sodą pažymėta indeksu A1 ūkine technika bei traktoriumi patenka pravažiavimu, esančiu tarp tvarto pietinės sienos ir V. V. malkinės šiaurinės sienos. Tarp šių sienų yra apie 4 metrų plotis, nustačius 1 metro bendro naudojimo teritoriją, ginčo vietoje, būtų apsunkintas ieškovų patekimas ūkine technika į jų naudojama žemės sklypo dalį.

Teismas pažymi, jog byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog ieškovų naudojama žemės sklypo dalis A1, prie tvarto ir V. V. malkinės yra atitverta tvora, yra sumontuoti varteliai (2 t., 89, 120, 156, 158, 160 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina, jog pro šią ginčo žemės sklypo dalį ūkinė technika bei transporto priemonės į ieškovų daržą šiuo metu nevažiuoja. Pažymėtina, jog dėl 1 metro priėjimo nustatymo, bendrojo naudojimo žemės sklypo sąskaita, nesudarytų kliūčių ieškovams naudotis bendrai šia ginčo teritorija, patekimui į jų naudojamą žemės sklypo dalį A1. Pažymėtina, jog statinio savininkė V. V. pati savo rizika įsivertino technines galimybes remontuoti šį statinį naudojant 1 metro atstumą nuo šiaurinės statinio sienos, todėl teismas neįpareigotas vertinti atsakovės prisiimtos rizikos pasekmes. Prašoma priėjimo prie statinio teritorija yra nedidelė, užima tik 4,02 m² (1 m. pločio ir 4,02 m. ilgio), šio nedidelio ploto priskyrimas bendrų poreikių tenkinimui, siekiant išvengti galimų ginčų, remontuojant ginčo statinį, manytina esminiai nepažeis visų bendrasavininkių teisų bei teisėtų interesų.

Šalys sutiko, jog ieškovams trūkstama žemės sklypo dalis būtų suformuota žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje. Konstatuotina, jog šalys neginčijo šio formuojamo žemės sklypo dislokacijos vietos. Ieškovai prašo suformuoti asmeniniam naudojimuisi 123 m² žemės sklypą, atsakovai prašo suformuoti ieškovams 193 m² žemės sklypo plotą. Iš esmės dėl šio žemės sklypo formavimo ginčo nekyla, kadangi skirtumas susidaro dėl ieškovų pageidavimo suformuoti žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui papildai dar dvejuose vietose pažymėtose A3 ir A4. Teismas papildomai dėl šio ginčo nebepasisako, kadangi teismas atmetė ieškovų prašymus dėl žemės sklypų dalių A3 ir A4 formavimo.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, jog atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo pagal 2018-10-12 VĮ Valstybės žemės fondas Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo planą yra daug racionalesnis nei ieškovų pateiktas 2018-12-19 UAB ,,Geosmart“ parengtas žemės sklypo vidinės naudojimo tvarkos nustatymo planas. Atsakovų pateiktas žemės sklypo planas atitinka šalių nusistovėjusią žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką, žemės sklypo dalys suformuotos į didesnius žemės sklypo naudojimo plotus, tokiu būdu yra užtikrinimas bendrasavininkų privatumas, toks žemės sklypo naudojimas mažina galimas konfliktines situacijas tarp bendrasavininkų. Atsižvelgiant į tai priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo pagal 2018-12-19 UAB ,,Geosmart“ parengtą žemės sklypo vidinės naudojimo tvarkos nustatymo planą, atmestinas.

Dėl servituto nustatymo.

Atsakovė V. V. prašo teismo nustatyti neatlygintinį servitutą S-222, kurio plotas 29 m², ilgis 28,97 m ir plotis 1 m, VĮ ,,Valstybės žemės fondas“ Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2018-05-28 parengtame žemės sklypo plane pažymėtą tarp taškų Nr.86-87-88-89-90-91-92-93-94-95-96 tarnaujančiose sklypo dalyse, pažymėtose plane indeksais C, suteikiantį teisę V. V. eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti elektros bei vandentiekio požeminius inžinerinius tinklus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.

Atsakovė V. V. prašo nustatyti servitutą elektros ir vandentiekio požeminiams inžineriniams tinklams eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog elektros tinklai sumontuoti po žeme S. D. naudojamame žemės sklypo dalyje pažymėtoje C, nepriklauso atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė V. V. yra įsivedusi elektros liniją į savo butą, tačiau jai nuosavybės teise priklausanti elektros tinklų dalis prasideda tik nuo ant namo sienos esančios skydinės (,,KAS – 2216“), o iki tol einantys tinklai nuosavybės teise priklauso elektros skirstymo operatoriui (2 t., 43, 50). Byloje atsakovė nepateikė rašytinių dokumentų patvirtinančių jos nuosavybės teises į vandentiekio liniją esančią bendrojo naudojimo žemės sklype. Esant tokiai situacijai, servitutą prašyti nustatyti turi teisę tik elektros tinklų savininkas. Atkreiptinas dėmesys, jog nei elektros, nei vandentiekio tinklų savininkas tokio prašymo ir reikalavimo nėra pareiškęs.

Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypas priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl joks servituto nustatymas nėra galimas. Vien tai, kad inžineriniai tinklai patenka į kitam bendraturčiui skiriamą naudotis žemės sklypo dalį, nesudaro pagrindo servitutui nustatyti, nes nepriklausomai nuo nustatytos naudojimosi tvarkos, kol žemės sklypas nėra atidalintas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ne nustatant servitutą, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė I. K. rašytiniai įrodymai pagrindė 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis teikiant ieškinį, 300 (2019-01-30) Eur teisinės atstovavimo išlaidos.

Ieškovas M. K. rašytiniai įrodymai pagrindė 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1500 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 60 Eur UAB ,,Geosmart“ už žemės sklypo naudojimosi plano parengimą.

Atsakovė V. V. rašytiniais dokumentais pagrindė 850 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 150 Eur žyminis mokestis teikiant priešieškinį; 100 Eur už matininko žemės sklypo vidinių naudojimo ribų pažymėjimą teismo išvažiuojamam posėdžiui; 600 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Atsakovas S. D. rašytiniais dokumentais pagrindė 600 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d, numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, jog priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo buvo tenkintinas, todėl atsakovui S. D. priteisiamos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (600 Eur) iš ieškovų I. K. ir M. K. priteisiant po 300 Eur.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d, numatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas išnagrinėjęs bylą ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Priešieškiniu buvo reiškiami du reikalavimai, tai yra dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei servituto nustatymo atsakovės V. V. naudai. Teismas tenkino pirmąjį priešieškinio reikalavimą, antrąjį atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimą atmetė. Servituto nustatymo atsakovė V. V. reikalavo jau pirminiame priešieškinyje, vėliau šis reikalavimas nebuvo tikslinamas. Bylos nagrinėjimo metu šalys pagrinde sprendė ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Dėl šio reikalavimo šalys tikslino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Vertinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtis dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo ir servituto nustatymu, konstatuotina, jog pirmo reikalavimo nagrinėjimo apimtys buvo žymiai didesnės laiko sąnaudų atžvilgiu, dalyvavusių trečiųjų asmenų, ruoštų procesinių dokumentų bei teiktų rašytinių dokumentų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovei V. V. priteisiamos 655 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis už žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, 100 Eur už matininko žemės sklypo vidinių naudojimo ribų pažymėjimą - teismo išvažiuojamam posėdžiui ir 480 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės V. V. priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo buvo atmestas, ieškovams I. K. ir M. K. priteistinos išlaidos proporcingai atmesto priešieškinio reikalavimo nagrinėjimo apimtims bei turėtoms dėl to sąnaudoms. I. K. priteistina 60 Eur teisinių atstovavimo išlaidų ir ieškovui M. K. 300 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Klaipėdos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2018-10-12 parengtą žemės sklypo planą:

1. ieškovams I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais A1 (1092 m²), A2 (259 m²), A3 (193 m²);

1.2 atsakovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu B (849 m²),

1.3 atsakovui S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu C (1214 m²).

1.4 žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu E (761 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams I. K., M. K., V. V. ir S. D..

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 327,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 60 Eur teisinių atstovavimo išlaidų ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018-12-21 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Teisėjas Mantas Ūsas