Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjo P. A. atstovui, advokatui M. B., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. P., A. A., B. M. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sodybos gaisro metu tėvui pavyko išsaugoti kelis vertingesnius daiktus, t. y. senovinį sieninį laikrodį, bufetą ir stalą, keletą šeimos fotonuotraukų, rankinį laikrodį, vestuvinį žiedą bei maldaknygę. Šiuos daiktus tėvas vis veždavosi pas tą iš vaikų, pas kurį tuo metu gyvendavo.

Po tėvo P. A. mirties liko jam priklausęs aukščiau nurodytas apdegęs Nekilnojamojo turto registre neregistruotas nekilnojamasis turtas (Namų valdos techninės apskaitos bylos kopija pridedama), aukščiau nurodytas kilnojamasis turtas (senovinis sieninis laikrodis, bufetas ir stalas, keletas šeimos fotonuotraukų, rankinis laikrodis, vestuvinis žiedas bei maldaknygė), be to P. A. šiek tiek turėjo santaupų grynaisiais pinigais.

Dėl palikimo priėmimo, mirus tėvui, nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys į notarą nesikreipė ir notaro biure užvestos P. A. paveldėjimo bylos nėra, tačiau po tėvo mirties pareiškėjui pagal įstatymą tenkantį palikimą, pareiškėjas priėmė faktiškai jį užvaldydamas (LR CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d.). Pareiškėjas po tėvo mirties kartu su broliu ir seserimis pasirūpino tėvo laidotuvėmis, palaidodami jį Aleksandravėlės kapinėse, tam panaudodami tėvo sukauptas santaupas. Pareiškėjas šiuo metu rūpinasi tėvo kapo tvarkymu. Tėvo turėtus kilnojamuosius daiktus (senovinį sieninį laikrodį, bufetą ir stalą, fotonuotraukas, laikrodį, vestuvinį žiedą bei maldaknygę), taip pat, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų sutarimu, pasiėmė pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat rūpinosi ir rūpinasi tėvui priklausiusia sodybviete, pjauna žolę, prižiūri sodą, skina ir pasiima jame augančius vaisius. Iš šių aplinkybių, mano, darytina išvada, jog pagal įstatymą tenkantį P. A. palikimą priėmė pareiškėjas faktiškai jį užvaldydamas.

Palikimą pareiškėjas priėmė iš karto po tėvo mirties, nepraleisdamas palikimui priimti CK nustatyto termino.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, tiektinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo" 2.1 punktas nustato, kad pastatyti ar seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1129 nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTFSR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnis numatė, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Analogiška nuostata išliko ir įsigaliojus 1964m. Civiliniam kodeksui, kuri galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Tokiu būdu iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. 3K-3-370/1999; 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2001).

Pareiškėjas turi tėvo nuosavybės teisę į statinius patvirtinančius dokumentus (įrašus ūkinėse knygose), tačiau tam, kad pareiškėjas galėtų įforminti palikimą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjas praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą, todėl juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į mamos palikimą gauti.

Remdamasi tuo, ką išdėstė bei vadovaudamasi LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., pareiškėjas teismo prašo:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį užvaldydamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Mirties liudijimo, išduoto Pasvalio rajono Saločių apylinkės, 1993-08-09, AC Nr. 022547, matyti, kad P. A., būdamas 81 m. amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini).

Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. V. 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 39, nurodo, kad po P. A., g. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo pateiktų filiale saugomų Rokiškio rajono Obelių apylinkės vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1990 m. Jovydžių kaimo ūkinėse knygose esančių duomenų apie P. A. ūkinį kiemą matyti, kad A. P., J., g. (duomenys neskelbtini), Jovydžių kaime turėjo gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, daržinę, sodą.

Kaip nurodo pareiškėjas, ir tą teismo posėdyje patvirtino liudytojai S. K. ir I. M., P. A. sodyba per gaisrą sudegė dar jam gyvam esant.

Iš 2021-04-26 P. A. ( pareiškėjo ) prašymo, adresuoto R. B. žemėtvarkos darbų įmonei, matyti, kad pareiškėjas į minėtą įmonę kreipėsi prašydamas inventorizuoti sodybos išlikusius pamatus (duomenys neskelbtini). Pastatai priklausė P. A., o po mirties juos paveldėjo P. A. sūnus P. A.. Pastatai sudegė 1986 m.

Iš R. B. žemėtvarkos darbų įmonės Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, reg. Nr. 44/2622219, matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), sodybvietėje yra išlikę ten buvusių statinių pamatai.

Iš teismui pateiktų pareiškėjo P. A., P. G. liudijimo, A. A., P. G. liudijimo, A. G., P. G. liudijimo ir jos santuokos su E. P. liudijimo, bei M. B. A. G. akto įrašo Nr. 14, bei jos santuokos su J. Z. liudijimo, nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra mirusiojo P. A. vaikai.

P. A. mirė (duomenys neskelbtini), tad palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį, laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 573 str. 1 d. 1 p., paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai, kurie turtą paveldi lygiomis dalimis.

Suineresuoti asmenys G. P., A. A., B. M. Z. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka. Jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių suinteresuoti asmenys nepareiškė.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis gyvena 400 m. atstumu nuo P. A. sodybos. Sudegus pastatams, P. A. iš sodybos išsikėlė. Po P. A. mirties, ten esantį sodelį tvarkė ir tvarko jo sūnus P. A..

Liudytoja I. M., pareiškėjo dukra, parodė, kad jai buvo 7 m., kai sudegė senelio P. A. sodyba. Senelis kurį laiką gyveno pas juos, vėliau pas kitus savo vaikus. Mirė senelis (duomenys neskelbtini). Iš karto po senelio mirties jos tėvas P. A. pasiėmė senelio turėtus daiktus – seną stalą, senovinį laikrodį, seną plaukų kirpimo mašinėlę, rankinį laikrodį, nuotraukas ir kita. Sode buvo likę apie 20 obelų, tad po senelio mirties tėtis prižiūrėjo sodą – važiuoja kasmet ir tvarko.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas - nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas po savo tėvo P. A., g. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, priėmė, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, nepraleisdamas įstatymu nustatyto šešių mėnesių termino palikimui priimti (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

Iš pareiškėjo priteistina valstybei 19,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, nepraleisdamas įstatymu nustatyto šešių mėnesių termino palikimui priimti (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,40 Eur ( devyniolika eurų 40 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.