Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Z. T. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atmestas Z. T. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J. Rumbinaitės 2010- 05- 04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2010-05-03 buvo gautas Z. T. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė J. Rumbinaitė 2010-05-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Z. T. pareiškimą.

Minėtąjį nutarimą pareiškėja Z. T. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuri 2010 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti Z. T. skundą ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J. Rumbinaitės 2010-05-04 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso kodekso 407 str. yra numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas nepradedamas išskyrus, kai: a) išeinama už privataus intereso ribų ir įgauna visuomeninę reikšmę, b) jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, c) nėra žinomas veikos padarymu įtariamas asmuo, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, kokia yra nukentėjusiojo pozicija (BPK 409 straipsnis). Tokiais atvejais šios bylos pavirsta valstybinio kaltinimo objektu.

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, konfliktai tarp pareiškėjos Z. T. ir jos dukros L. J. tęsiasi ilgą laiką ir būtent dėl jų skirtingo požiūrio į asmeninį L. J. gyvenimą. Kitaip tariant, šis galbūt įvykęs dar vienas konfliktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo patalpose tėra pareiškėjos ir L. J. privatūs interesų konfliktai. Vien aplinkybė, kad jis, kaip minėta, galbūt kilo teismo patalpose, šio konflikto nedaro visuomenei reikšmingo įvykio, kuris taptų valstybinio kaltinimo objektu. Kita vertus, apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjos aktyvius veiksmus, siekiant išsiaiškinti, kaip teigia pati pareiškėja, „nužmogėjusios dukros“ L. J. , pažymėtina, 38 metų amžiaus moters, asmeninio gyvenimo detales, jos sūnaus V. J. auklėjimo subtilybes, apygardos teismas nemano, jog nagrinėjamas konfliktas turėtų tapti valstybinio kaltinimo objektu, nes pareiškėja Z. T. yra nepajėgi ginti savo galbūt pažeidžiamų interesų. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu privataus kaltinimo procesas gali tapti valstybinio kaltinimo objektu, tik jei asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų. O vien ta aplinkybė, kad pareiškėja yra pensininkė, apygardos teismo nuomone, nėra svarbi priežastis, lemianti asmens, kaip šiuo atveju Z. T. , negalėjimą ginti savo interesų.

Esant konstatuotoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, jog jei pareiškėja Z. T. mano, kad L. J. savo galbūt netinkamais veiksmais jos interesus palietė taip aštriai, kad dėl to verta kreiptis į teismą, Z. T. gali pradėti privataus kaltinimo procesą paduodama baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos formos bei turinio skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Z. T. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.