Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams M. A. ir I. P., atsakovės atstovui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Statikada“ skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai ir Žemės ūkio ministro įsakymu 2002-12-30 Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Nuostatų 3 p. nustatyta, kad kadastras tvarkomas pagal Civilinį kodeksą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Valstybės registrų įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės registrų veiklą ir registrų duomenų tvarkymą, todėl darytina išvada, kad šis poįstatyminis aktas negali prieštarauti įstatymuose nustatytoms teisės normoms. Nuostatų 32.1.1. p. reglamentuoja žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo riboženkliais tvarką, pagal kurią žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – ir kviestiniai asmenys), kuriems, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 pap., kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Tačiau, Nuostatai konkrečiai nusako tokių kvietimų paskirtį – kvietime nurodytu adresu kviestinis asmuo, jeigu negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami, ir, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų.

Nuostatų 32.1.1.3 pap. įpareigoja vykdytoją registruotu laišku išsiųsti kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo - parodymo akte, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniai asmenys turi būti informuoti, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 ir 9 str. nuostatomis, Nekilnojamojo turto registras yra įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti ir visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamas nekilnojamojo daikto paveldėjimas, kurio tvarka ir terminai nustatyti Civilinio kodekso 5 knygoje. Tuo tarpu Civilinio kodekso 1.75 bei 4.49 str. normos reglamentuoja nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momentą, t. y. pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo, tuo tarpu įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją ir neįregistravęs tokio sandorio, asmuo negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o Civilinio kodekso 5.3 ir 5.67 str. nustato trijų mėnesių paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties momento.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 p. yra teisės spraga, nes ši teisė norma objektyviai negali būti pritaikyta ginčijamoje situacijoje, kadangi mirusiojo asmens neprotinga ir neįmanoma ieškoti nei Gyventojų registre nurodytu adresu, nei, juo labiau, žemės sklypo adresu. Todėl šis teisinio reguliavimo nebuvimas turi būti užpildytas taikant aukščiausią teisinę galią turinčių teisės aktų normas, užtikrinant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą valdžios įstaigų paskirtį, įstatymo viršenybės ir proporcingumo principų bei Civiliniame kodekse nustatyto protingumo principo įgyvendinimą, t. y. esant egzistuojančiai teisinei bazei žemės sklypo ribos vietovėje gali būti ženklinamos nedalyvaujant mirusiojo gretimo sklypo paveldėtojams, neįgyvendinusiems savo teisių teisės aktų nustatyta tvarka, nes šie (jei tokių būtų/atsirastų viešai paskelbus apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus) negalėtų panaudoti paveldėjimo fakto prieš trečiuosius asmenis tol, kol nėra įregistravę nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą viešajame registre, todėl darbų vykdytojas gavęs tokių asmenų pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, neturėtų jokio teisinio pagrindo jais vadovautis.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai), atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Nuostatai, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės).

Nuostatų 32 p. reglamentuota, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – kviestiniai asmenys). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietos dienraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.

Pagal VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas, kadastro Nr. 4130/0402:89, esantis Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Antakalnio k., Airėnų Sodų 2-oji g. 2, nuosavybės teise priklauso pilietei L. Š.. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis (mirties data Gyventojų registro duomuo) minėto žemės sklypo, kadastro Nr. 4130/0402:89, savininkė L. Š. yra mirusi. Duomenų apie minėto žemės sklypo nuosavybės teisių perėjimą Vilniaus rajono skyrius neturi. Kadangi žemės sklypo, kadastro Nr. 4130/0402:89, nuosavybės teisės registruotos mirusiojo vardu, nėra galimybės nustatyti gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. 4130/0402:163, ženklinimu suinteresuotų asmenų ir juos informuoti apie atliekamus kadastrinius matavimus teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl informaciją kviestiniams asmenims, apie žemės sklypo, kadastro Nr. 4130/0402:163, ženklinimą, Bendrovė turėjo paskelbti vietos dienraštyje ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Dūkštų seniūnijos skelbimų lentoje. Vietos dienraščio ištrauka, kurioje nurodyta informacija apie ženklinamą žemės sklypą, kadastro Nr. 4130/0402:163, turi būt nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje.

Iš Vilniaus rajono skyriui pareiškėjos pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamų dokumentų, buvo nustatyta, kad gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. 4130/0402:89, savininko nepavyko surasti žinomais adresais, todėl pareiškėja privalėjo vadovautis Nuostatų 32.1.1.2 pap. nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus rajono skyriaus specialistės D. B. 2013-02-25 surašytame tikrinimo akte Nr. 48KAM-16901 konstatuota, kad Bendrovė, nustatydama žemės sklypo, esančio Airėnų Sodų 3-oji g. 1, Antakalnio k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav. (kadastro Nr. 4130/0402:163), kadastro duomenis, nesilaikė Nuostatų 32.1.1.2 pap. reikalavimų (b. l. 11).

Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2013-02-25 tikrinimo akte pateikto kadastrinių matavimų teisėtumo vertinimo, 2013-04-08 sprendimu Nr. 48SD-(14.48.104)-2728 skundą atmetė (b. l. 6–10).

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-08 sprendimą bei įpareigoti Vilniaus rajono skyrių patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-08 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš byloje esančių įrodymų bei šalių išdėstytos pozicijos matyti, kad ginčas kilęs dėl žemės sklypo, esančio Airėnų Sodų 3-oji g. 1, Antakalnio k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav., (kadastro Nr. 4130/0402:163), atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522.

Pagal Nuostatų 32.1 p., nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys) (32.1.1 pap.); kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (32.1.2 pap.); jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų (32.1.1.3 pap.).

Iš Nuostatų 32.1 p. įtvirtinto reguliavimo analizės matyti, kad juo siekiama užtikrinti, jog atliekamais žemės sklypo kadastriniais matavimai būtų tiksliai apibrėžtos savininkų faktiškai naudojamų sklypų ribos.

Teismui pateikti įrodymai liudija, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu Airėnų Sodų 2-oji g., Antakalnio k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav., (kadastro Nr. 4130/0402:89), o minėto žemės sklypo savininkė L. Š. yra mirusi (b. l. 44). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog gretimo matuojamam sklypui savininkė yra mirusi, nepaneigia pareiškėjos pareigos ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti tiksliai vykdant Nuostatų 32.1 p. nustatytas procedūras. Tokia išvada negali būti paneigiama ir Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių įgijimą, ar paveldėjimo teisinius santykius aiškinimu. Priešingai, negu nurodo pareiškėja, Nuostatų 32.1.2 pap. numatytu būdu informacijos apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus paviešinimu užtikrinama galimybė suinteresuotiems asmenims (ginčo atveju galimiems turto L. Š. paveldėtojams) dalyvauti žemės sklypo ribų nustatymo procedūroje, tuo pačiu išvengiant galimų tolimesnių su šiais matavimais susijusių ginčų. Taip pat pažymėtina, jog pagal Nuostatų 32.1.1.3 pap., kviestinių asmenų neatvykimas nestabdo kadastrinių matavimų vykdymo, taigi sklypo formavimo procedūros nėra vilkinamos. Taigi, Nuostatų 32.1 p. numatytu teisiniu reguliavimu yra užtikrinamos ir subalansuojamos tiek matuojamo, tiek gretimų žemės sklypų (ginčo atveju, galimų turto paveldėtojų) savininkų teisės žemės sklypo ribų nustatymo procedūrose.

Iš teismui pateiktų įrodymų ir Bendrovės skunde nurodytų argumentų ir motyvų matyti, kad pareiškėja neginčija, jog Nuostatų 32.1.2 pap. nurodyti veiksmai atlikti nebuvo, t. y. informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, paskelbta nebuvo.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvada, jog ginčo atveju buvo pažeistos Nuostatų 32.1 p. nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo procedūros ir tai pagrįstai pažymėta skundžiamame Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-08 sprendime.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus rajono skyrius 2013-04-08 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus rajono skyrių patvirtinti Bendrovės pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-08 sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Statikada“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.