Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-129-112/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-04
Bylos Nr.
2A-129-112/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Rimvida Zubernienė
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-129-112/2009Teisėjas E. Žukauskas Procesinio sprendimo kategorijos78.2.1; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovei pagal įstatymą R. L. ir advokatui Piotrui Orlovui, atsakovui R. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo atstovės pagal įstatymą R. L. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo priteisimo neveiksniam pilnamečiui V. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovė pagal įstatymą kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam neįgaliam sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas nustatyta tvarka indeksuojant. Nurodė, kad jos vaikas nuo vaikystės yra neįgalus. Šiuo metu jis teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ir jam paskirta nuolatinė globa, ji paskirta jo globėja. Ji savo sūnų prižiūri ir dar kartu su ja gyvena antras vaikas, kuriam yra 12 metų. Jie gyvena kaime, ūkiškai nesiverčia, nes nėra tam sąlygų ir ji niekur nedirba, kadangi reikia prižiūrėti neveiksnų sūnų. Kai tik kas sužino, kad jos sūnus neveiksnus, tai niekas neapsiima jo prižiūrėti. Už neveiksnų sūnų iš valstybės gauna 1426 Lt. Tačiau tų pinigų neužtenka, nes reikia dažnai važinėti pas daktarus, pirkti vaistus.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš R. G. išlaikymą neveiksniam pilnamečiam sūnui V. G. po 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokomomis kas mėnesį, Vyriausybės nustatyta tvarka jas indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją, pradedant skaičiuoti nuo 2008-02-25, iki V. G. bus panaikintas neįgalumas, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė V. G. globėją R. L.; priteisė iš R. G. 160 Lt dydžio žyminį mokestį ir 34 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad tai, jog R. L. už savo neįgalų sūnų gauna 1422 Lt pašalpos iš valstybės, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas turėtų beveik nusišalinti nuo savo pareigos išlaikyti neveiksnų pilnametį sūnų.

Šalies argumentai

Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 130 Lt per mėnesį, taip pat proporcingai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylose dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti taikomos tos pačios teisės normos ir pateikiami tokie pat įrodymai, kaip ir priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Todėl teismas turi reikalauti įrodymų ir tirti abiejų pilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, o svarbiausia - pilnamečio vaiko poreikius ir kiek lėšų reikia vaikui išlaikyti, taip pat kiek jis gauna paramos iš valstybės. Jo sūnus V. G. gauna materialinę paramą iš valstybės ir ši parama teikiama jam asmeniškai ir turi būti panaudojama tik jo poreikiams tenkinti. V. G. gauna jam skirtą 684 Lt per mėnesį paramą iš valstybės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepareikalavo iš ieškovės R. L. įrodymų, kiek lėšų ji išleidžia pilnamečiam vaikui, ir šių aplinkybių netyrė. Ta aplinkybė, kad pilnametis vaikas yra neįgalus ir jam reikalinga parama, dar nereiškia, kad nereikia spręsti klausimo, kiek šiam žmogui išlaikyti reikia lėšų. Sutinka mokėti savo pilnamečiam neįgaliam sūnui per mėnesį 1 MGL dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis. Tuomet jo gaunamos lėšos išlaikymui sudarytų 814 Lt. Mokėti išlaikymą pilnamečiam sūnui po 400 Lt neturi galimybės, nes yra sudaręs kitą santuoką, kurioje augina sūnų ir dukterį. Sūnus R. G. dar yra mažametis ir mokyklos nelanko, duktė J. G. yra nepilnametė. Be to, jo ir jo žmonos R. G. šeimoje gyvena ir jie padeda išlaikyti jos sūnų iš pirmos santuokos M. L. bei jos motiną G. G., kuri yra pensininkė ir labai silpnos sveikatos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. L. prašo apelianto R. G. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad dabartiniu metu atsakovo pajamos didesnės už jos, ir tai, kad dėl objektyvių priežasčių neįgaliam sūnui išlaikyti reikalingos didesnės lėšos. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad gaunamų 684 Lt per mėnesį sūnui V. G. išlaikyti turėtų užtekti. Teismas padarė teisingą išvadą, jog 400 Lt išlaikymo dydžio priteisimas neveiksniam pilnamečiam vaikui nepadarytų esminės žalos atsakovo ir jo šeimos turtiniams interesams, nes tokio dydžio išlaikymas yra būtinas neįgalaus vaiko būtiniems poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. V. G. nuo gimimo yra visiškai neįgalus (b. l. 4-6, 18). Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. sprendimu V. G. pripažino neveiksniu ir nustatė V. G. globą. Teismas V. G. globėja ir jo viso turto administratore paskyrė jo motiną R. L.. R. L. Pagėgių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius moka 1 474 Lt per mėnesį, kuriuos sudaro 52 Lt išmoka vaikui, 632 Lt šalpos pensija neįgaliajam ir 790 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 43-44). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar turi atsakovas prisidėti prie V. G. išlaikymo, ir jei turi, tai kokiu mastu.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas gali priteisti išlaikymą ir pagal vieno iš tėvų ieškinį. Išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės, tačiau tais atvejais, kai vaikas tapo nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam buvo nustatytas iki 18 metų, išlaikymo pareiga egzistuoja, iki vaikas taps visiškai darbingas, arba iki vaiko gyvos galvos (CK 3. 194 straipsnio 1, 3 dalys). Šiuo atveju V. G. nedarbingumas buvo nustatytas iki jos pilnametystės, todėl esant įstatyme numatytoms sąlygoms jis turi teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tai, jog atsakovas taip pat turi du nepilnamečius vaikus, yra pasiėmęs paskolą, bei tai, jog R. L. už savo neįgalų sūnų gauna 1 422 Lt pašalpos iš valstybės, nesudaro pagrindo atsakovui beveik nusišalinti nuo savo pareigos išlaikyti neveiksnų pilnametį sūnų. Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti konkretaus vaiko poreikius. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė. Tauragės rajono apylinkės teismas tik nurodė, kad iš atsakovo turi būti priteistas ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymas, kuris yra pripažintinas būtinu tokio neįgalaus vaiko būtiniems poreikiams tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pagėgių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2008-09-02 pažyma apie R. L. pajamas patvirtina, kad slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra padidinta nuo 790 Lt iki 900 Lt. Todėl šiuo metu Pagėgių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius R. L. moka 1 584 Lt per mėnesį, kuriuos sudaro 52 Lt išmoka vaikui, 632 Lt šalpos pensija neįgaliajam ir 900 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 74).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi ieškovo atstovė pagal įstatymą R. L. teismui nurodė, kad už slaugą ir neįgalumo pensiją dabar gauna 1 600 Lt. Sūnus V. G. mokyklos jau nebelanko.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas R. G. nurodė, kad sūnui visi vaistai ir susisiekimo išlaidos yra kompensuojamos. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad sutinka mokėti 200 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Pagal susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką, vaikui turi būti teikiamas išlaikymas, ne mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Pažymėtina, kad V. G. turi protinę negalią, jis nuo gimino yra visiškai neįgalus. V. G. yra pilnametis, mokyklos nebelanko, gyvena kaimo vietovėje, todėl jo globėja nepatiria išlaidų, susijusių sūnaus V. G. mokyklos lankymu ar kitokiu protiniu ugdymu (išlaidos mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, korepetitoriams, susisiekimo išlaidos ir kt.). Todėl darytina išvada, kad jo kasdieniai poreikiai negali būti visiškai prilyginami sveiko vaiko poreikiams, kurie vaikui augant nuolat didėja.

Pirmosios instancijos teismui iš R. G. priteisus išlaikymą neveiksniam pilnamečiam sūnui V. G. periodinėmis išmokomis, mokomomis po 400 Lt kas mėnesį, jo globėjos R. L. mėnesio pajamos sudarytų 1 984 lt (1 584 Lt + 400 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką ir augina bei visiškai išlaiko mažametį savo sūnų R. G. bei nepilnametę dukrą J. G. (b. l. 23), priteistas išlaikymo dydis būtų neproporcingas neįgalaus vaiko poreikiams bei jo tėvo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad valstybės skiriamų lėšų realiai užtenka V. G. poreikiams. Tačiau teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu prašė priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 130 Lt per mėnesį, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka sutiko mokėti 200 Lt dydžio išlaikymą, todėl nustatytinas 200 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas, iki V. G. bus panaikintas neįgalumas. Tokiu atveju mažintinas ir iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 82, 93, 96 straipsniai). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, jam iš dalies turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo R. G. jo sūnui V. G. priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki V. G. bus panaikintas neįgalumas.

Sumažinti iš atsakovo R. G. į valstybės biudžetą priteisto žyminio mokesčio dydį iki 80 Lt.

Priteisti atsakovui R. G. 80 Lt žyminį mokestį iš ieškovo atstovės pagal įstatymą R. L..

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjos Aušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė