Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, ieškinį atsakovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Turto priėmimo-perdavimo aktas tarp ieškovės ir Vilniaus energijos buvo pasirašytas 2017 m. kovo 29 d. ir ieškovei buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Vykdant CK 6.104 straipsnio reikalavimus UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo - priėmimo aktu perdavė naujajai kreditorei Vilniaus šilumos tinklams dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į iš vartotojo - atsakovės V. G. gautinas sumas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą buvo pranešta atsakovei kartu su 2017 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. 17BIR125004 jai pateiktu pranešimu, o taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje.

Atsakovės skolą ir palūkanas pagrindžia ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma, mokesčių paskaičiavimo pažyma iš Vilniaus energijos pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos, Vilniaus energijos buto adresu pateikta paskutinė už Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpį 2017 m. kovo 29 d. sąskaita Nr. G703/159320 ir UAB „Vilniaus energija“ 2015-12-15 sąskaita Nr. G512/22288 už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį.

Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas iš varžytynių buvo parduotas 2017 m. gegužės 10 d., tačiau bute iki 2017 m. liepos 12 d. gyveno ir ieškovės teiktomis paslaugomis naudojosi būtent atsakovė, kuri pripažįsta savo prievolę atsiskaityti su ieškove. Minėto buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad laikotarpiu iki buto atlaisvinimo (2017 m. liepos 12 d.), šilumos energijos tiekimo - vartojimo, pirkimo - pardavimo teisinius santykius reguliavo konkliudentiniais veiksmais tarp energetikos įmonės ir atsakovės sudaryta šilumos pirkimo - pardavimo sutartis su buitiniu šilumos vartotoju ir karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis pagal teisės aktų patvirtintas standartines sąlygas. Įvykus reikalavimo teisių perleidimui, atsakovė turi prievolę mokėti ieškovei už šilumos energiją, karštą vandenį, patiektą atsakovei į butą Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 12 d. už į butą atsakovei patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 1233,31 Eur skola.

Ieškovė 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. SD-3894 ragino atsakovę geranoriškai atsiskaityti, tačiau atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją / karštą vandenį. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 5 procentų dydžio metines materialiąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 29 d., kurios sudaro 45,27 Eur. Nurodė, kad iš atsakovės taip pat turėtų būti priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ji yra praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę.

Pažymėjo, kad ieškovė patyrė 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. NTRi-2456 pagrindu; 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutarties Nr. GR-1434/527 pagrindu bei sumokėjo 29,00 Eur žyminį mokestį, t. y. turėjo 30,71 Eur išlaidu, susijusių su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nurodytas sumas.

Atsakovei V. G. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. kovo 15 d., procesinius dokumentus įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumos energiją ir karštą vandenį iki 2017 m. kovo 29 d. tiekė UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. – ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2017 m. gegužės 10 d. (iki turto pardavimo iš varžytinių) priklausė atsakovei V. G.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2002 m. vasario 1 d. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, remiantis kuria UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovo turtas. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant nuomos sutarties sąlygas, 2017 m. kovo 29 d. ieškovui buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Ieškovė nurodo, jog apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovei buvo pranešta ne tik kartu su 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą, bet ir yra viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje (http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą Nr. 17BIR125004. Kaip ieškinyje nurodo ieškovė, atsakovė nevykdė pareigos tinkamai atsiskaityti už nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 12 d. aukščiau minėtam butui tiektą šilumos energiją, todėl susidarė 1233,31 Eur skola.

Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl reikalaujamos sumos (CPK 185, 178 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas dėl 1233,31 Eur skolos priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už neatsiskaitymo laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 29 d., kurios sudaro 45,27 Eur. Nustatyta, jog atsakovė laiku su ieškove neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 45,27 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1233,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir išrašą, 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 29,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), iš viso 30,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršijo 3,00 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1233,31 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt tris eurus trisdešimt vieną centą) skolos, 45,27 Eur (keturiasdešimt penkis eurus dvidešimt septynis centus) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2018 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,87 Eur (aštuoniasdešimt septynis centus) už Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, 0,84 Eur (aštuoniasdešimt keturis centus) mokesčio už Gyventojų registro duomenų išrašą, 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, buveinės adresas: Vilniaus m., Jočionių g. 13, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, mokėjimo paskirtyje nurodant „(duomenys neskelbtini) už skolą pagal ieškinį“.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.