Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-22 · Civilinė byla Nr. 2-2436-775/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-22
Bylos Nr.
2-2436-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21352-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
T. G.
Atsakovas
akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2436-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-21352-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,dalyvaujant ieškovui, jo atstovui advokatui R. Š.,atsakovės atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 663,83 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4–6).

Ieškovas, jo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2017 metų liepos 26 d. Kaune, eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Volkswagen Sharan 1,9 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininko A. C., vairavusio automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Nurodė, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovės žalų sureguliavimo padalinį, prašydamas atlyginti eismo įvykio metu patirtus nuostolius, pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir transporto priemonę apžiūrai. Draudimas pirmiausia jam pasiūlė atlyginti 262,79 Eur. Tada ieškovas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kurie įvertino nesugadinto automobilio rinkos vertę bei reikalingus kaštus automobilio atstatymui po eismo įvykio. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengė autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą ir paskaičiavo, jog patirta žala sudaro 784,33 Eur. Nurodė, kad šią sumą sudarė 573,83 Eur atkuriamoji vertė, 120,50 Eur PVM bei 90 Eur biuro paslaugos. Paaiškino, kad pateikė atsakovei prašymą atlyginti 663,83 Eur nuostolius, kuriuos sudarė 573,83 Eur (be PVM) atkuriamoji vertė ir 90 Eur už paslaugas biuro ekspertams, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ paskaičiuotą žalos atlyginimo išmoką. Nurodė, kad atsakovė pateikė pasiūlymą atlyginti 324,65 Eur, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Paaiškino, kad visos keičiamos dalys turi būti skaičiuojamos naujomis, atimant dalių nusidėvėjimą. Taigi jokių kitų skaičiavimų įstatymas nenumato, todėl atsakovės pateiktos skaičiuotės neatitinka nustatytų reikalavimų.

Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 54–57), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, jog 2017-07-26 atsakovė gavo pranešimą apie 2017-07-26 įvykį, kurio metu automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovo automobilio VW Sharan, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) Įvykio metu Toyota automobilio valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta ADB „Gensidige“. Paaiškino, kad žalos bylos administravimo metu atsakovė kreipėsi į autocentrą „Žėrutis“ bei UAB „Autobroliai“ dėl remonto sąmatos automobiliui sudarymo. Nurodė, kad atsakovė vadovavosi UAB „Autobroliai“ parengta sąmata, nes ji buvo palankiausia ieškovui. Apskaičiuotas draudimo išmokos dydis sudarė 324,65 Eur. Paaiškino, kad atsakovo pasirinkti autoservisai nurodė reikalavimus atitinkančius išrinkimo-surinkimo bei dažymo darbų įkainius, darbų trukmę. Tuo metu UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, kurio sąmata reikalauja vadovautis ieškovas, pateiktas remonto išlaidų apskaičiavimas minėtų reikalavimų neatitinka, nes yra neaiški ir nepagrįsta. Nurodė, kad atsakovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir kelis kartus ieškovo prašė nurodyti jo atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią galėtų pervesti draudimo išmoką, numerį, tačiau ieškovas su atsakove nebendradarbiavo ir iki šiol savo banko sąskaitos numerio nenurodė, todėl atsakovė neturėjo galimybės pervesti apskaičiuotą draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, atsakovė sutinka sumokėti 324,65 Eur, kurią paskaičiavo UAB „Autobroliai“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2017-08-02 autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacija atliko ieškovui priklausančios transporto priemonės Volkswagen Sharan rinkos vertės iki apgadinimo nustatymą bei atkūrimo sąnaudų nustatymą (b. l. 10–30). 2017-08-01 atsakovė paskaičiavo žalos sąmatą (b. l. 46–50). 2017-08-16 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl 663,83 Eur žalos atlyginimo (b. l. 38). 2017-08-22 UAB „Autobroliai“, o 2017-08-24 UAB „Žėrutis“ paskaičiavo automobilio Volkswagen Sharan remonto sąmatą (b. l. 33–37, 39–43, 63–72). 2017-09-14 ieškovas atsakovei pateikė skundą-pretenziją dėl žalos išmokėjimo (b. l. 31–32). 2017-08-21 atsakovė informavo ieškovą, jog yra tikslinamas žalos dydis, o 2017-08-29 paskaičiavo 324,65 Eur žalą (b. l. 58, 62). 2017-10-03 atsakovė informavo ieškovą, kad žala buvo apskaičiuota pagrįstai ir keisti sprendimo neturi pagrindo (b. l. 44–45). Byloje pateiktas išrašas iš internetinės svetainės apie UAB „Autobroliai“ veiklą (b. l. 61).Byloje buvo apklausti liudytojai A. S. ir V. M..

2017 m. liepos 26 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui T. G. priklausantis automobilis „Volskwagen Sharan 1,9 TDI“. Eismo įvykio kaltininko A. C. civilinė atsakomybė buvo apdraustas atsakovės bendrovėje. T. G. kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių draudimo išmokos pavidalu atlyginimo. Atsakovė pirminiais duomenimis apskaičiavo, jog patirta žala sudaro 262,79 Eur. Ieškovas, nesutikdamas su nustatytu žalos dydžiu, pateikė atsakovei 2017 m. rugpjūčio 2 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą. Atsakovė, gavusi papildomus duomenis, nustatė, jog žalos dydis – 324,65 Eur. Ieškovas, remdamasis ataskaita, reikalauja 573,83 Eur (be PVM) Eur draudimo išmokos ir 90 Eur už eksperto paslaugas. Atsakovė atmetė ieškovo pretenziją, nes sutinka sumokėti tik 324,65 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės) 13 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 15 punktą žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Atsakovė, remdamasi Taisyklių 13 punktu, žalos dydžiui nustatyti pasitelkė įmones, turinčias teisę remontuoti transporto priemones. Autocentras Žėrutis ir UAB „Autobroliai“ pateikė atsakovei remonto išlaidų skaičiavimus (sąmatas). Šių bendrovių skaičiavimais ieškovui priklausančios transporto priemonės remonto kaina – (atitinkamai) 233,98 Eur ir 324,65 Eur (be PVM). Kaip nustatyta, atsakovė sutiko ieškovui sumokėti 324,65 Eur draudimo išmoką, kas atitinka

UAB „Autobroliai“ pateiktus remonto išlaidų skaičiavimus, tačiau ieškovas nepateikė savo banko sąskaitos rekvizitų, todėl atsakovė neturėjo galimybės šią draudimo išmoką pervesti ieškovui.

Ieškovas teigia, jog atsakovė, nustatydama žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi uždarosios UAB „Autobroliai“ pateikta remonto išlaidų sąmata. Asmuo, parengęs sąmatą, skaičiavimus atliko neapžiūrėjęs pačios transporto priemonės (tik pagal nuotraukas). UAB „Autobroliai“ su atsakove sieja dvišaliai sutartiniai santykiai, todėl jų vertinimas gali būti subjektyvus, nes atsakovė suinteresuota atlyginti minimalią žalą.

Aplinkybė, jog sąmata parengta pagal nuotraukas, neapžiūrėjus transporto priemonės, nelemia pačios sąmatos ydingumo. Remonto išlaidoms apskaičiuoti buvo panaudotos nuotraukos, kuriose yra aiškiai užfiksuoti vizualiai matomi transporto priemonės apgadinimai. Ieškovas neįrodinėjo, jog egzistavo ir kiti apgadinimai, kurių nebūtų galima nustatyti, neapžiūrėjus pačios transporto priemonės. Paslėptų ar kitų apgadinimų nebuvimo aplinkybę iš esmės patvirtina ir paties ieškovo pateikta ataskaita, kurioje išvardinti apgadinimai sutampa su nurodytais UAB „Autobroliai“ sąmatoje.

Lyginant ieškovo pateiktą vertinimo ataskaitą ir atsakovės pateiktą UAB „Autobroliai“ sąmatą, matyti, kad tiek ieškovo vertintojo, tiek UAB „Autobroliai“ keičiamų dalių kainos iš esmės sutampa. Vertintojo skaičiavimu keičiamų dalių kaina yra 95,43 EUR, o UAB „Autobroliai“ skaičiavimu - 93 EUR, todėl šioje dalyje iš esmės ginčo nėra.

Esminis ginčas kyla dėl parinktų remonto darbų įkainių bei laiko normatyvų. UAB „Autobroliai“ taiko 23 Eur/val. išrinkimo-surinkimo bei dažymo darbų valandinį įkainį, tuo tarpu ieškovo vertintojas nurodo, kad išrinkimo-surinkimo darbų valandinis įkainis yra 24,86 Eur, o dažymo 25,81 EUR. Teismo posėdyje ieškovo vertintojas paaiškino, jog jis tokią kainą nustatė, atlikęs keleto autoservisų apklausą (b. l. 13), tačiau prie vertinimo ataskaitos nepateikta jokių įrodymų, kad būtent tokias kainas nurodė minėti autoservisai. UAB ‚Autobroliai“ nurodė, jog už 23 Eur/val. jie realiai šiuos darbus galėtų atlikti, o Autocentras Žėrutis nurodė dar mažesnes kainas, t. y. kad išrinkimo-surinkimo darbus galėtų atlikti, taikydamas 18,83 Eur/val. įkainį, o dažymo darbus už 21,72 Eur/val. Ieškovui šioje dalyje neįrodžius vertintojo kainų skaičiavimo pagrįstumo, teismas vadovaujasi atsakovės sąmatoje pateiktais įkainiais.

UAB „Autobroliai“, atsižvelgdami į tai, kad praktikoje paprastai yra sunaudojamas mažesnis dažymo medžiagų kiekis, joms taikė 85 % koeficientą, t. y. 15 % sumažino dažymo medžiagų kainą. Tokia praktika yra įprasta, sudarant sąmatas, kadangi sąmatose turi atsispindėti realiai remonto darbams atlikti reikalingi medžiagų kiekiai, o ne teoriniai. Ieškovės vertinimo ataskaitoje nurodytas 87,86 proc. koeficientas, gautas atlikus aukščiau minėtų apklaustų autoservisų pasiūlymus, tačiau prie vertinimo ataskaitos, kaip teismas jau minėjo, nėra pridėti patys servisų pasiūlymai, kuriais rėmėsi vertintojas, todėl teismas sprendžia, jog vertinimo ataskaitoje dažymo medžiagų kaina taip pat neįrodyta.

Remiantis Audatex programa UAB „Autobroliai“ apskaičiavo, kad visų dažymo darbų trukmė būtų 2,5 val., išrinkimo-surinkimo darbų – 2,4 val. Ieškovo vertintojas nurodo, kad dažymo darbai turėtų užtrukti 9,2 val., o detalių pakeitimo darbai 1,3 val. Bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus – ieškovo vertintoją ir UAB „Autobroliai“ atstovą, kurie surašė vertinimo ataskaitą ir sąmatą, nustatyta, jog ieškovo vertintojas laiko normas skaičiavo DAT kompiuterine programa, atsakovės – AUDATEX programa. Abi šios programos valstybėje galioja ir yra įteisintos. Tačiau kaip paaiškino ieškovo vertintojas, kadangi DAT programa yra vokiška, tai jis gavęs skaičius iš DAT programos, juos ranka perkėlė į žalų skaičiavimo modulį valstybine kalba. Apgadinimo plotus, pobūdį ir detales, kurias reikia keisti, jis nustatė pats. Pažymėtina, kad ieškovo vertinimo ataskaitoje viskas yra pateikiama apibendrintai, nurodant tik galutines sumas, bet nenurodant, kaip jos gautos, kas jas sudaro ir už kokius darbus tokios sumos yra skaičiuojamos, todėl nėra galimybės įvertinti, ar į vertintojo sąmatą įtraukti, tačiau nenurodyti darbai yra reikalingi remontuojant ieškovo automobilį. UAB „Autobroliai“ sąmatoje visi reikalingi atlikti remonto darbai yra detalizuojami, pavyzdžiui ardymo-surinkimo darbus sudaro buferio apvalkalo nuėmimas/uždėjimas, aptakos nuėmimas/uždėjimas, oro ėmimo grotelių nuėmimas/uždėjimas ir t. t. bei nurodomos jų kainos. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovo vertinimo ataskaita šioje dalyje yra neinformatyvi ir neaiški, todėl vadovaujasi atsakovės pateikta sąmata.

Pažymėtina, jog draudikė, jai kreipusis į UAB „Autobroliai“, gavo duomenis, kuriais yra individualizuotos ieškovui priklausančios transporto priemonės remonto išlaidos. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog būtinos remonto išlaidos, užfiksuotos ginčo sąmatoje, buvo apskaičiuotos, nukrypstant nuo Taisyklių 15 punkto reikalavimų, daryti. Taigi, ieškovui atsakovės paskaičiuota tokia draudimo išmoka, kurios pagrindu UAB „Autobroliai“ kokybiškai suremontuotų (atkurtų) ieškovui priklausančią transporto priemonę. Vadinasi, draudimo išmoka yra pakankama ieškovo nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti.

Kadangi atsakovės nustatyta draudimo išmoka ieškovui nėra sumokėta, nes kaip paaiškino atsakovės atstovas, ieškovas jiems nepateikė savo sąskaitos rekvizitų, todėl teismas tenkina ieškinį iš dalies ir priteisia iš atsakovės ieškovui 324,65 Eur draudimo išmoką, kurią sutiko sumokėti atsakovė, o kitą ieškinio dalį atmeta.

Ieškovas teigia, jog draudikė turi kompensuoti vertinimo ataskaitos parengimo išlaidas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, jog kreipimasis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo įgyvendinamas paties nukentėjusio trečiojo asmens lėšomis. Be to, atmetus ieškinio reikalavimo dalį, grindžamą šia ataskaita, minėtas reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 170 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas ieškovui priteisė tik tą sumos dalį, kurios neginčijo atsakovė. Įvertinus šalių procesinį elgesį, tai, kad atsakovė, paskaičiavusi 324,65 Eur draudimo išmoką, nevengė ją pervesti ieškovui, tačiau negalėjo to padaryti, nes ieškovas nenurodė savo atsiskaitomosios sąskaitos numerio, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 str.).

Ieškovas už eksperto iškvietimą 2018-04-11 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 50 Eur užstatą (b. l.87), tačiau ekspertas byloje nepateikė prašymo atlyginti jo atvykimo išlaidas, todėl užstatas, jo nepanaudojus, grąžinamas ieškovui.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, į. k. 110057869, 324,65 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 65 ct) žalą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kauno apylinkės teismo buhalterijai pavesti grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) užstatą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė