Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą dėl 2015 m. balandžio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta 1/3 iki laisvės apribojimo 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta 2015-01-14 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista ir likusi neatlikta bausmė, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms ir N. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai su savimi striukės vidinėje kišenėje iki 2014-11-26 15.55 val. laikė nedidelį kiekį - 0, 4763 gramo, kanapių ir jų dalių, kuomet jos buvo rastos Utenos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje atlikus jo asmens kratą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. Už tokią veiką baudžiamajame įstatyme numatyta viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtos bausmės rūšį ir trukmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Jos paskirtis tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, atskleidžiami BK 41str. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo, kurio realizavimas siejamas su adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimu, įgyvendinimą. Akivaizdu, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 str. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į : padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę šioje baudžiamojoje byloje, atsižvelgė bei įvertino tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kad prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino ir tai, kad jis yra teistas už neatsargų nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog buvo įvertinta ir tai, kad dėl apelianto elgesio gyvenamojoje vietoje nusiskundimų gauta nebuvo, jis nebuvo registruotas VŠĮ Utenos PSPC psichiatro ir priklausomybių kabineto įskaitoje. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslus galima pasiekti N. Z. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas arčiau šios bausmės rūšies minimumo. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu nėra pagrindo nesutikti.

Išties, iš bylos matyti, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos nemokėjo, jos išieškoti iš nuteistojo turto galimybės nebuvo, todėl paskirta 54 MGL dydžio bauda buvo pakeista į 324 valandų trukmės viešuosius darbus, kuriuos apeliantas privalėjo atlikti per 9 mėnesius, per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 36 valandas (49 b. l.). Matyti ir tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, jam skirtų baudų jis taip pat nemokėjo, dėl ko jos buvo keičiamos į viešuosius darbus. Tai leidžia manyti, kad skiriamos jam baudos nepasiekė savo tikslų, todėl teismas jam visiškai pagrįstai skyrė kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Ši bausmė kolegijos vertinumu, šiuo atveju yra adekvati ir teisinga. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto skunde dėstomos aplinkybės, jog jis dirba pamaininį darbą, kad dalį jam skirtų viešųjų darbų bausmės jis yra atlikęs. Pažymėtina, jog teismo skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. nėra absoliutus. Pagal baudžiamąjį įstatymą, tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali įvykdyti jam nustatytų įpareigojimų, įstatymai numato galimybę atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskiriant BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 str. 9 d.). Taigi, paskirta bausmė neturėtų būti kliūtis jam toliau dirbti pasirinktą darbą.

Tačiau, apylinkės teismas nuteistajam netinkamai subendrino bausmes pagal du nuosprendžius. O būtent, skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 str. 2 d. numatytą nusikaltimą apeliantui skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Ši nusikalstama veika buvo padaryta 2014-11-26, t.y. po 2013-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 54 MGL dydžio bauda, priėmimo, todėl apylinkės teismas paskirtas bausmes visiškai pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis. Tačiau, pirmiau aptarta 54 MGL dydžio bauda 2015-01-14 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 324 valandų trukmės viešuosius darbus (49 b. l.), iš kurių pagal bylos duomenis apeliantas yra atlikęs 72 valandas (69, 70 b. l.). Taigi, neatliktų viešųjų darbų trukmė yra 252 valandos, kas pagal BK 65 str. 1 d. 3 p., a) pp (kad viena laisvės apribojimo diena yra prilyginama trims viešųjų darbų valandoms) sudaro tik 2 mėnesius 24 dienas laisvės apribojimo bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, subendrinęs bausmes pagal du nuosprendžius, taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, skyrė jam laisvės apribojimą 1 metams, kai tuo tarpu maksimaliai galima skirti jam laisvės apribojimo bausmė būtų tik 6 mėnesiai 24 dienos. Iš to akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas, bendrindamas apeliantui paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skyrė jam neteisingą galutinę bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 1 ir 2 p.). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas nuteistajam iš naujo subendrinta 2015-04-02 ir 2013-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais skirtas bausmes, taiko pirmos instancijos teismo parinktą dalinį bausmių sudėjimo principą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu N. Z. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikusi gynėja advokatė D. B. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 25,02 Eur, bei prašė jas priteisti. Šis prašymas netenkinamas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Kolegijos vertinimu tai reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas

NUSPRENDĖ:

2015 m. balandžio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

N. Z., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 64 str. 1, 3 d., 65 str., prie 2015-04-02 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjus dalį 2013-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bei 2015-01-14 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistos ir neatliktos 252 valandų viešųjų darbų bausmės dalį, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms, paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.