- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-163-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- J. F.
- Atsakovas
- E. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Č. Č.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Trakuva“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. F. (J. F.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. F. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), Trakų rajono savivaldybės administracijai, E. T., Č. Č. dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl namų valdos žemės sklypo ribų planų panaikinimo, dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų panaikinimo, įpareigojimo suformuoti žemės sklypus, tretieji asmenys - Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Trakuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:
pripažinti negaliojančia 1997-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/97-08663, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. F., bei jos priedą – sklypo planą su gretimybėmis M1:500;
pripažinti negaliojančia 1996-02-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/96-0074, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. T., bei 1996-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/96-0324, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Č. Č., bei jų priedą – sklypo planą su gretimybėmis M1:500;
pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-12-27 įsakymą Nr.643-79 dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo J. T. ir Č. Č., Trakų rajono savivaldybės mero 1996-04-25 potvarkį Nr.190 dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-08 įsakymą Nr.796-79 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo;
įpareigoti Trakų rajono savivaldybę suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis 1988 m. paveldėjo motinai priklausiusią namų valdą (duomenys neskelbtini) (tuo metu buvo adresas - (duomenys neskelbtini)). Namų valdą sudarė gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys 497 kv.m žemės sklype. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ieškovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę su prašymu parduoti jam namų valdos žemės sklypą, 1992-12-12 gavo žemes sklypo įkainavimo aktą, kuriame nurodoma, kad jam parduodamas 0,0497 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pagal šį aktą ieškovas apmokėjo už perkamą žemę. Apie 1995 metus jis susipažino su kaimyninio, t.y. J. T. ir Č. Č., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu, kuriame buvo nubraižyta ieškovo ir kaimynų žemės sklypus skirianti riba, kuri apytiksliai atitiko realią (faktinę) ribą, todėl ieškovas sutiko su jų žemės sklypo ribomis. 1997 metais buvo paruoštas ir ieškovo namų valdos žemės sklypo planas, kuris iš pažiūros atrodė panašus į inventorinėje byloje nubraižytą namų valdos planą, todėl ieškovas 1997-12-29 pasirašė su Vilniaus apskrities viršininko administracija valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/97-08663. Iki 2003 metų ieškovas naudojosi namų valdos žemės sklypu tokiu, koks buvo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir koks buvo pažymėtas inventorinėje byloje nuo 1948 metų. Ieškovo kaimynė J. T. 2003 metais pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis naudojasi jos žemės sklypu. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad ieškovo namų valdos sklypo plane ir J. T. bei atsakovo Č. Č. namų valdos sklypo plane nesutampa sklypo kraštinių ilgiai, pagal šiuos planus nurodomi skirtingi atstumai iki ūkinių pastatų, namų valdos žemės sklypo planai neatitinka Trakų miesto detaliojo plano. Dėl matininkų klaidos ieškovo žemės sklypas sumažėjo iki 475 kv.m ploto, jo sklypui priskirta dalis valstybinės žemės - 0,50 m pločio šaligatvio dalis, jis neteko galimybės naudotis akmenimis grįstu taku, kurį įrengė jo protėviai, jo daržas taip pat iš dalies atitenka kaimynams. Kaimynė J. T. nesutiko geruoju išspręsti klausimo dėl žemės sklypo planų ištaisymo. Trakų rajono savivaldybė taip pat atsisakė tikslinti ieškovo žemės sklypo ribas iki nebus nuginčyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr.1-1244 buvo įsteigtas Trakų istorinis nacionalinis parkas. LR Vyriausybės 1992-10-06 nutarimo Nr.735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ pagrindu Trakų rajono valdyba 1993-12-22 priėmė potvarkį Nr.395v „Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“, kuriuo patvirtino Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą. Minėtame potvarkyje pateikiamas trumpas sklypų aprašymas, kuriame nurodoma, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), privatizuojant negali būti keičiami, riba tarp jų turi būti paliekama esama. Kadangi Trakų rajono savivaldybė atsakovų J. T. ir Č. Č. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) suformavo pažeidžiant imperatyvias norminių aktų normas, žemės sklypas turi būti performuojamas, atstatant jį į pradinę padėtį, užfiksuotą Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte. Trakų rajono savivaldybė, atsakinga už žemės sklypo suformavimą, jo atitikimą detaliajam planui bei jo atitikimą faktinei padėčiai, įpareigotina iš naujo suformuoti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracija, pardavusi neteisingai suformuotus žemės sklypus, įpareigotina patikslinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. 1995 m. kovo mėnesį buvo sudarytas atsakovų J. T. ir Č. Č. žemės sklypo ribų pažymėjimo planas, o 1995 m. birželio mėnesį – ieškovo žemės sklypo ribų pažymėjimo planas. Susipažinus su šiais planais ir sutikus su atsakovų žemės sklypo ribomis, ieškovui nekilo abejonių, kad šie žemės sklypai gali neatitikti, ir tik kilus ginčui dėl žemės sklypų priklausomybės paaiškėjo, jog ieškovas, pasirašydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir manydamas, kad ji yra teisinga, sąžiningai klydo dėl savo sklypo dydžio ir ribų, o tiksliau – buvo suklaidintas jo žemės sklypo privatizavimą parengusių institucijų, t.y. Trakų rajono savivaldybės administracijos ir VAVA, nes paaiškėjo, kad sutartis sudaryta pagal klaidingą planą. Todėl ieškovas prašo iš dalies keisti jo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą iš esmės suklydus. Tuo pačiu pagrindu prašo pripažinti iš dalies negaliojančiomis atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nes, jas sudarant, suklydo visos sandorių šalys dėl neteisingai sudarytų žemės sklypų planų.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas kartu su prašymu pateikė ir jo privatizuojamo žemės sklypo ribų planą, kurį 1995 m. atliko UAB „Trakuva“. Plane nurodyta, kad J. F. namų valdos plotas - 475 kv.m. Planas buvo suderintas su kaimyninių žemės sklypų naudotojais. Ant atsakovų 1995 m. kovo mėnesį parengto žemės sklypo plano taip pat yra ir J. F. parašas. Gavęs šiuos dokumentus, meras 1996-04-25 potvarkiu Nr.190 nustatė ieškovui parduodamo žemės sklypo plotą ir ribas. Šio potvarkio priedo 10 punkte nurodyta, kad J. F. parduodamo žemės sklypo plotas yra 475 kv.m. Su žemės sklypo ribomis ir plotu naudotojas sutiko. Šio potvarkio ir žemės sklypo ribų plano pagrindu buvo sudaryta ieškovo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovui buvo parduotas 475 kv.m ploto žemės sklypas. Trakų rajono valdyba 1994-07-27 priėmė potvarkį, kuriuo nutarė pakeisti 1993-12-22 Trakų rajono valdybos potvarkio „Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“ 2 punktą, jį išdėstant taip, kad, vykdant sklypų privatizaciją Trakų mieste, būtina naudotis patvirtintu projektu, atsižvelgiant į faktiškai esančias sklypų ribas, t.y. leido neatitikimą tarp faktiškai naudojamų žemės sklypų ribų ir senamiesčio išplanavimo projekte pateiktų istorinių ribų. UAB „Trakuva“ 1995 m. sudarytas ieškovo žemės sklypo planas ir ne visai atitinka faktinę namų valdos situaciją (ieškovo žemės sklypo koordinatės, byloje esančiame plane, pažymėtos skaičiais 9-1, perdengia miestui priklausančią žemę, t.y. šaligatvį), galima žemės sklypo planą koreguoti, paslenkant taškus 9-1 link ežero, neliečiant šoninių ribų. Ieškovas, 1995 metais pasirašydamas žemės sklypo plane, aiškiai suvokė ir matė suformuotą žemės sklypo plotą, todėl atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Atsakovas E. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad 1996 metais buvo privatizuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sklypas suformuotas, sumokėtas reikiamas mokestis, sklypas yra įregistruotas ir naudojamas. Ieškovas turėjo matyti ir matė žemės nuosavybės įsigijimo dokumentus, kai buvo formuojami žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Trakuose. Ieškovui visi dokumentai buvo duoti ir jis su jais susipažino, pasirašė ir sutiko su visomis sąlygomis. Ieškovas gali naudotis ūkiniu pastatu, aplink pastatą galima apeiti, privažiuoti ir niekas ieškovui nesudaro kliūčių tai daryti. Ieškovas negalėjo nežinoti, kokio ploto sklypu naudojasi 10 metų ir koks sklypo plotas yra privatizuotas, todėl ieškovo reikalavimams turėtų būti taikomas senaties terminas. Keičiantis riboms, keistųsi plotai, ir tai sukeltų grandininę reakciją bei tretiesiems asmenims sukeltų teisines pasekmes, nes keistųsi ir kaimyninių žemės sklypų plotai.
Atsakovas Č. Č. su ieškiniu sutiko, taip pat sutiko, kad žemės sklypo koordinatės (taškai) būtų pakeistos, tačiau nesikeistų turimo žemės sklypo plotas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) bylą prašė spręsti pagal šalių pateikiamus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, todėl vadovavosi CK 4.45 straipsnio nuostatomis, byloje UAB „Traksalis“ atliktos ekspertizės išvadomis ir 2009-06-10 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis. Remdamasis eksperto išvada, teismas nustatė, kad vidinė bendra ginčo sklypų riba linijinių atstumų pagrindu neatitinka grafinio pagrindo, žemės sklype esančių namų ir ūkinių pastatų planinė padėtis pirminių planų duomenyse neatitinka faktiškai natūroje esamų pastatų, žemės sklypų persidengimo nėra ir pastatai pagal faktą natūroje yra sklypų ribose, išskyrus ūkio pastato dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypų ribos pagal galiojančius sklypų ribų planus neatitinka Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nurodytų ribų. Ieškovas prašė, kad žemės sklypų ribos būtų nustatytos pagal inventorinėse bylose nurodytas ribas, kas reikštų, jog ieškovui turėtų būti parduodamas 497 kv.m žemės sklypas, vietoj jo nupirkto iš valstybės 475 kv.m žemės sklypo. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog inventorinių bylų duomenyse nurodytos ribos apytikriai atitinka Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą, išskyrus sklypų tarpusavio vidinę ribą ties esamais gyvenamaisiais namais, be to tiksliai nustatyti vidinės ribos vietos pagal inventorines bylas nėra galimybės, ir padarė išvadą, jog net ir patenkinus ieškovo reikalavimą ir įpareigojus Trakų rajono savivaldybę suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., ribas pagal inventorines bylas, ginčas tarp šalių dėl vidinės ribos nustatymo nebūtų išspęstas. Teismas nurodė, jog sklypai buvo matuoti pagal faktiškai natūroje naudojamas ribas, derinant duomenis su besiribojančių sklypų savininkais (naudotojais), institucija, atsakinga už saugomas teritorijas bei su Trakų rajono savivaldybės architektu, todėl planuose nurodyti duomenys yra teisingi, sąlygoti tuo metu galiojusios sklypų matavimo metodikos. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-29 sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P79/97-08663 ir jos priedo – sklypo plano su gretimybėmis M1:500, kuriuose numatytas parduodamo žemės sklypo plotas yra 475 kv.m, neginčijo, pasirašė ir sutiko su tokiomis sutarties sąlygomis. Be to faktiškai natūroje ginčo žemės sklypai atitinka 1995 metų planuose bei VĮ Registrų centro duomenyse nurodytą plotą bei posūkio taškus. Ties ginčo sklypais jau yra įregistruoti kiti kaimyniniai sklypai. Dėl to bet koks ribos koregavimas, keičiant plotą bei neatsižvelgiant į greta esančio sklypo įregistruotus duomenis, keistų kadastro bei registro duomenis, o tai paliestų ne tik šalių interesus, bet ir kitų asmenų, kurie nėra šios bylos šalimis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas ieškovo reikalavimų netenkino. Atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija, Trakų rajono savivaldybės administracija ir E. T. prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad jau 1995 m. kovo mėnesį ieškovas, pasirašydamas atsakovų namų valdos žemės sklypo ribų planą, sutiko su žemės sklypo dydžiu bei ribomis, todėl turėjo galimybę sužinoti ir žinojo apie atsakovų E. T. bei Č. Č. atitinkamai 1996-02-08 ir 1996-03-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą. Tačiau, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas tvirtina, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo tik 2003 m. vasarą, kai atsakovė J. T. pradėjo reikšti ieškovui pretenzijas, jog esą jis naudojasi jos žemės sklypu – akmenimis grįstu pėsčiųjų taku, 2003-07-23 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu atstatyti jo namų valdos žemės sklypo ribas, padidinant jo žemės sklypo plotą nuo 475 kv.m iki 497 kv.m, t.y. apie savo teisių pažeidimu ieškovas galutinai įsitikino tik 2006 m. gegužės mėnesį, atlikus topografinius matavimus, teismas konstatavo, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. F. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, neturėjo pagrindo klausimą dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis sieti tik su žemės sklypų ribų nustatymu ir konstatuoti, kad jos apytikriai atitinka sklypų išplanavimo projektą. Nepagrįstai susiaurinęs ginčo esmę, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai rėmėsi CK 4.45 straipsniu ir nepagrįstai nesivadovavo CK 1.80 straipsnio 1-2 dalimis. Patikslintame ieškinyje buvo prašoma pripažinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis dėl to, kad jų sudarymas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms. Tokias pasekmes teismas turėjo pagrindo konstatuoti ir savo iniciatyva (CK 1.79 str. 5 d.), tačiau teismas šių reikalavimų neišsprendė. Byloje atlikta ekspertizė nustatė, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos pagal galiojančius sklypų ribų planus neatitinka Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nurodytų ribų. Šalims suformuojant parduotus žemės sklypus buvo pažeistos dvi šių žemės sklypų ribos, t.y. nepagrįstai padidintas atsakovų žemės sklypas (pažeistas imperatyvus draudimas keisti ribas ir skaidyti sklypus, sudarančius vieną istorinės reikšmės urbanistikos paminklo (senamiesčio) kvartalą). Ginčijamas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti pagal tokius planus, kokius patvirtino įstatymo įgaliotos institucijos, draudė Saugomų teritorijų įstatymas, o jų sudarymo principus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimas Nr.735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“. Be to ginčo sutartys prieštarauja ir imperatyviai Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų plotų ir ribų žemės sklypai, kadangi ieškovui parduotas mažesnis nei dokumentuose nurodytas žemės sklypas, o J. T. ir Č. Č. - didesni. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų ir tarp kaimyninių žemės sklypų, kurio teismas neturėjo galimybės išspręsti. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinyje buvo suformuluotas prašymas pripažinti sudarytas ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, t.y. ginčijamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, ir dėl šio ieškinyje suformuluoto reikalavimo pagrįstumo nepasisakė. Teismo sprendimo argumentai, dėl kokių priežasčių negali būti keičiamos gretimų sklypų ribos bei tuo klausimu nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturėtų būti pripažinti reikšmingais, nes teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, išaiškino visas bylai svarbias aplinkybes, bet neteisingą sprendimą priėmė dėl to, kad neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Patenkinus ieškinį, kitų žemės sklypų savininkų interesai nebus pažeisti, nes ieškovo ir atsakovo žemės sklypai yra viename Trakų senamiesčio išplanavimo projekto sklype, kurio ribos negalėjo ir neturėjo būti keičiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas 1992-04-28 pateikė Trakų miesto valdybai prašymą parduoti jam 0,0497 ha žemės sklypą, esantį Karaimų g. 37, Trakų mieste. Už minėtą žemės plotą J. F. sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis. UAB „Trakuva“ atliko šio žemės sklypo, taip pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypų planus, kurie turėjo atitikti Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą. Ieškovas sutiko su UAB „Trakuva“ atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais. Be to, prieš įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, pasirašė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tuo sutikdamas pirkti sutartyje nurodytą žemės sklypo plotą (475 kv. m). Trakų rajono žemėtvarkos skyrius dar 2003 metais siūlė J. F. būdus, kaip išspręsti ginčytiną klausimą, t.y. kreiptis į UAB „Trakuva“ dėl žemės sklypo ribų plano patikslinimo; parengus patikslintą žemės sklypo ribų planą, suderinti jį su gretimų sklypų kaimynais, o, jiems atsisakius tai padaryti, kreiptis į teismą. Tačiau J. F. pasiūlymu nepasinaudojo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, todėl pagrįstai vadovavosi CK 4.45 straipsniu. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad vidinės ribos pririšimas nuo pastatų yra grafinis bei preliminarus, todėl tiksliai nustatyti vidinės ribos vietos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal inventorines bylas nėra galimybės. Ekspertas nurodė, kad faktiškai natūroje žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atitinka 1995 m. planuose bei VĮ Registrų centro duomenyse nurodytą plotą bei posūkio taškus. Ekspertizės išvados paneigė ieškovo argumentus ir paaiškino galimų netikslumų priežastis (žemės matavimo prietaisų tobulėjimas). Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika (2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-2010). Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo žemės sklypai, priklausantys šalims, buvo matuoti pagal faktiškai natūroje nurodomas ribas, derinant duomenis su besiribojančių sklypų savininkais, institucija atsakinga už saugomas teritorijas bei su Trakų rajono savivaldybės architektu. Pagrindinis dokumentas, kuriuo ieškovas įrodinėjo savo reikalavimų pagrįstumą, buvo 2007-05-28 UAB „Traksalis“ parengtas žemės sklypo planas, kuriame nurodomas ieškovo žemės sklypo plotas 497 kv.m. (ne 475 kv.m.. Tačiau šis planas kaip įrodymas turėjo būti vertinamas kritiškai, kadangi jis buvo parengtas pagal ieškovo vienasmeniškai bei šališkai nurodomas sklypo ribas. Ekspertizės išvados patvirtino iki teisių perėmimo buvusios atsakovės J. T. paaiškinimus, jog ieškovas šioje byloje neteisėtai ir nesąžiningai siekia pasididinti savo žemės sklypo plotą atsakovų sklypo ploto sąskaita. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovų žemės sklypų kadastro duomenys nustatyti ir žemės sklypų planai parengti, nepažeidus kadastro duomenų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrįsto žemės sklypų ribų, plotų ar konfigūracijos keitimui. Apie ginčijamos 1997-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P79/97-08663 turinį ieškovas sužinojo sutarties sudarymo metu, todėl turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl, jo nuomone, neteisingai nustatyto žemės sklypo dydžio per įstatyme nustatytus terminus, tačiau to nepadarė, todėl reikalavimams dėl šios sutarties sąlygų nuginčijimo suėjo senaties terminas. Todėl šioje byloje buvo pagrindas taikyti ieškinio senatį. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su tariamai pažeistomis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei atliktos ekspertizės išvadoms.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo E. T. atstovės – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo J. F. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.
Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai susiaurinęs ginčo esmę, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai rėmėsi tik CK 4.45 straipsniu ir nepagrįstai nesivadovavo CK 1.80 straipsnio 1-2 dalimis. Apeliantas teigia, kad patikslintame ieškinyje buvo prašoma pripažinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis dėl to, kad jų sudarymas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms. Tokias pasekmes teismas turėjo pagrindo konstatuoti ir savo iniciatyva (CK 1.79 str. 5 d.), tačiau teismas šių reikalavimų iš viso nesprendė. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, todėl vadovavosi CK 4.45 straipsnio nuostatomis, byloje UAB „Traksalis“ atliktos ekspertizės išvadomis ir 2009-06-10 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis. Tuo pagrindu teismas nurodė, jog sklypai buvo matuoti pagal faktiškai natūroje naudojamas ribas, derinant duomenis su besiribojančių sklypų savininkais (naudotojais), institucija, atsakinga už saugomas teritorijas bei su Trakų rajono savivaldybės architektu, todėl planuose nurodyti duomenys yra teisingi, sąlygoti tuo metu galiojusios sklypų matavimo metodikos. Remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010) teismas pažymėjo, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tačiau atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas J. F. būtent ir kėlė klausimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo – prašė įpareigoti Trakų rajono savivaldybę suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribas, ginčydamas nuosavybės teisės į šiuos sklypus įgijimo pagrindą, t.y. prašydamas pripažinti negaliojančiomis 1997-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/97-08663, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. F., bei jos priedą – sklypo planą su gretimybėmis M1:500, bei 1996-02-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/96-0074, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. T., bei 1996-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/96-0324, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Č. Č., bei jų priedą – sklypo planą su gretimybėmis M1:500; taip pat prašė pripažinti negaliojančiais ir administracinius aktus, kurių pagrindu buvo pasirašytos ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys, o būtent: Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-12-27 įsakymą Nr.643-79 dalyje dėl žemės sklypo Karaimų g. 39 pardavimo J. T. ir Č. Č., Trakų rajono savivaldybės mero 1996-04-25 potvarkį Nr.190 dalyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-08 įsakymą Nr.796-79 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo (b.l. 83-88. t.2; b.l. 180-182, t.3). Pirmosios instancijos teismas tokių ieškinio reikalavimų nenagrinėjo (išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus), nors iš esmės ir teisingai nurodė, kad ieškovas prašo, jog žemės sklypų ribos būtų nustatytos, remiantis inventoriniuose bylose nurodytomis ribomis, kas reikštų, kad ieškovui turi būti parduodamas 497 kv.m. žemės sklypas, vietoj jo nupirkto iš valstybės 475 kv.m. žemės sklypo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).
Byloje atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senatį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau 1995 m. kovo mėnesį ieškovas, pasirašydamas atsakovų namų valdos žemės sklypo ribų planą, sutiko su žemės sklypo dydžiu bei ribomis, todėl turėjo galimybę sužinoti ir žinojo apie atsakovų E. T. bei Č. Č. atitinkamai 1996-02-08 ir 1996-03-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą. Tačiau, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas tvirtina, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo tik 2003 m. vasarą, kai atsakovė J. T. pradėjo reikšti ieškovui pretenzijas, jog esą jis naudojasi jos žemės sklypu – akmenimis grįstu pėsčiųjų taku, 2003-07-23 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu atstatyti jo namų valdos žemės sklypo ribas, padidinant jo žemės sklypo plotą nuo 475 kv.m iki 497 kv.m, t.y. apie savo teisių pažeidimu ieškovas galutinai įsitikino tik 2006 m. gegužės mėnesį, atlikus topografinius matavimus, teismas konstatavo, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Teisėjų kolegija vertina, jog paminėta išvada padaryta esant prieštaringiems argumentams, nes aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties taikymu, nėra pilnai išaiškintos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt). Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Šioje byloje paminėtos aplinkybės nėra išaiškintos, apsiribojant tik ieškovo tvirtinimu, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo 2003 m. vasarą, kai atsakovė J. T. pradėjo reikšti ieškovui pretenzijas dėl naudojimosi akmenimis grįstu pėsčiųjų taku, o savo teisių pažeidimu ieškovas galutinai įsitikino tik 2006 m. gegužės mėnesį, atlikus topografinius matavimus. Kita vertus, teismas sprendime nurodė, kad jau 1995 m. kovo mėnesį ieškovas, pasirašydamas atsakovų namų valdos žemės sklypo ribų planą, sutiko su žemės sklypo dydžiu bei ribomis, todėl turėjo galimybę sužinoti ir žinojo apie atsakovų E. T. bei Č. Č. atitinkamai 1996-02-08 ir 1996-03-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nenustatytas faktas, patvirtinantis ieškovo subjektyvų suvokimą apie tariamą ar esamą jo teisės pažeidimą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo, padarytos nesilaikant faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir vertinimą reglamentuojančių taisyklių, o būtent: vertindamas ieškinio senaties taikymui reikšmingus įrodymus, jų detaliai neanalizavo ir neatskleidė visų aplinkybių, reikšmingų, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios, teismo išvada, kad šiuo atveju terminas nebuvo praleistas neargumentuota. Tik nustačius visumą objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, reikšmingų ieškinio senaties taikymui, galima spręsti dėl ieškinio senaties termino CK 1.127 str.), nes ieškinio senaties termino eigos pradžia turi būti aiški, bet ne alternatyvi. Be to pažymėtina, kad įstatymo nustatytu terminu pažeistoms teisėms ginti siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Iš teismų praktikos išplaukia nuostata, kad ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties termino instituto taikymą žemės santykiuose. Be to, nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatymo įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.)
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas J. F. ieškinį atmetė, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnio nuostatomis ir byloje atliktos ekspertizės išvadomis bei 2009-06-10 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyta, pagal kokius kriterijus teismas turi spręsti tokį šalių ginčą: atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas bylos šalių ginčą dėl jų sklypų ribų, nustatė, kokio dydžio žemės sklypus yra įgijusios nuosavybės teise kiekviena iš ginčo šalių, rėmėsi Trakų miesto senamiesčio sklypų išplanavimo projektu, pirminiais ginčo žemės sklypų formavimo dokumentais, atsižvelgė į faktinio naudojimosi žemės sklypais ribas bei padarė išvadą, kad vidinė bendra ginčo sklypų riba linijinių atstumų pagrindu neatitinka grafinio pagrindo, žemės sklype esančių namų ir ūkinių pastatų planinė padėtis pirminių planų duomenyse neatitinka faktiškai natūroje esamų pastatų, žemės sklypų ribos pagal galiojančius sklypų ribų planus neatitinka Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nurodytų ribų. Nepaisant to, teismas nurodė, kad ties ginčo sklypais jau yra įregistruoti kiti kaimyniniai sklypai, dėl to bet koks ribos koregavimas, keičiant plotą bei neatsižvelgiant į greta esančio sklypo įregistruotus duomenis, keistų kadastro bei registro duomenis, o tai paliestų ne tik šalių interesus, bet ir kitų asmenų, kurie nėra šios bylos šalimis. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais negali sutikti, kadangi jie padaryti išsprendus ne visus byloje pareikštus ieškinio reikalavimus – kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovo reikalavimų, susijusių su šalių nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus įgijimo pagrindo nuginčijimu. Tik išsprendus šiuos ieškinio reikalavimus svarstytinas klausimas dėl ginčo žemės sklypo ribų galimo koregavimo keičiant plotą, atsižvelgiant į greta esančio sklypo įregistruotus duomenis. Esant reikalui į bylos nagrinėjimą gali būti įtraukti ir kiti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos vienoks ar kitoks teismo sprendimas (CPK 46, 47 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi byloje nebuvo išspręsti visi reikalavimai, kurie atskirai negali būti nagrinėjami, nes yra susiję su kitais byloje pareikštais ir nagrinėtinais ieškinio reikalavimais, ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.