Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu Č. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2025 m. sausio mėn. (tikslios datos jis neprisimena) apie 21.00 val. būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis pradėjo ginčytis su sutuoktine R. M., kadangi ši būdama kambaryje su drauge negražiai kalbėjo apie jo vaiką. Jis prašė sutuoktinės, kad ši nekalbėtų negražiai apie jo vaiką (konfliktas nebuvo įsisenėjęs). Jis kelis kartus buvo išėjęs pasivaikščioti, kad išvengtų konflikto, bet sugrįžus tas pats tęsdavosi. Jį labai įskaudino, kad R. M. jo vaiką vadino valkata, todėl jis nesusilaikęs būdamas šalia R. M. trenkė jai ranka vieną kartą į veido sritį. Nuo suduoto smūgio R. M. nugriuvo ant lovos (ji galėjo atsitrenkti į kietąją lovos dalį), tuomet R. M. griebė jam už rankų, o jis rankomis sugriebė jai už dilbio ir pradėjo ją tąsyti (kur tiksliai jis tąsė, jis neatsimena, galbūt ant lovos). Grumtynės truko 1-2 minutes ir baigėsi jam iškvietus policiją. Konflikto metu ant R. M. kūno sužalojimų nesimatė, tačiau jis sutinka, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 21 trauminiu poveikiu. Jis supranta, kad dėl jo veiksmų R. M. jautė skausmą. R. M. konflikto metu šaukė, tačiau jis neatsimena, ar ji šaukė, kad jai skauda - R. M. šaukė, kad jis susirinktų daiktus ir išeitų. Jis su R. M. susitaikė, jai padarytą žalą atlygino. Dėl savo veiksmų jis gailisi, R. M. atsiprašo, nenori, kad tai pasikartotų. Praeityje jis buvo teistas dėl smurto, jis mano, kad jis nemoka valdyti emocijų. Po paskutinio teistumo jis lankėsi pas psichologus.

3. Teisiamojo posėdžio metu Č. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu Č. M. parodė, kad tarp jo ir jo sutuoktinės R. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis savo R. M. sudavė vieną kartą ranka per veidą; nuo suduoto smūgio R. M. nugriuvo ant lovos, po ko jis laikė ją stipriai paėmęs už rankų. Sužalojimai R. M. galėjo būti padaryti, kai jie grūmėsi ant lovos - jis galėjo stipriai suspausti jos rankas, tai pat R. M. galėjo pati nuo suduoto smūgio į veido sitį atsitrenkti į lovą. Konfliktas kilo dėl to, kad jis pyko ant R. M., kadangi ši blogai atsiliepė apie jo sūnų. Po įvykio jis pats iškvietė policijos pareigūnus, norėdamas pagąsdinti, tačiau nieko blogo jai padaryti nenorėjo. Policijos pareigūnams jis nurodė, kad jo sutuoktinė gėrė alkoholinius gėrimus, o namuose yra nepilnametis vaikas. Dėl savo elgesio jam yra labai gėda. Praeityje tarp jo ir R. M. kildavo tik žodiniai konfliktai. Šiuo metu jis gyvena atskirai nuo R. M.. Jis R. M. atsiprašė ir labai gailisi, kad taip pasielgė. Jis nori susitaikyti su sutuoktine ir toliau gyventi kartu. Jis atlygino R. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, apmokėdamas išlaidas už advokato paslaugas (bylos tomas 1, lapai 133-136).

5. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad ji su Č. M. yra susituokusi nuo 2024 m. spalio 12 d. Jie kartu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie sutarė gerai, ankščiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nebuvo. Nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. jos sutuoktinis niekur nedirba, todėl ji jį išlaikė. Ji ne kartą Č. M. yra sakiusi, kad jam laikas susirasti darbą, nes jai vienai yra sunku. Č. M. turi sūnų A. M. (šis gyvena su mama), o jos sūnus E. D. D. gyvena kartu su jais. 2025 m. sausio 6 d. apie 21.00 val. jie būdami namuose gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. Č. M. dienos metu išgėrė alaus (kiek tiksliai, ji negali nurodyti), o jai jis padarė kokteilį, kurį ji išgėrė būdama svetainės kambaryje. Išgėrus minėtą kokteilį sutuoktinis padarė antrą kokteilį ir ji nuėjo pagulėti į vonios kambarį. Per vakarą ji išgėrė du kokteilius. Gulėdama vonioje ji paskambino savo draugei S. B. ir guodėsi šiai dėl esamos situacijos, kad jos vyras niekur nedirba, o ji viena išlaiko visą namų ūkį, taip pat draugei pasiskundė, kad jos vyro sūnus elgiasi negražiai ir pokalbio metu pavadino vyro sūnų „nepraustaburniu“, „nedėkingu“, „nemandagiu“, guodėsi, kad ji turi išlaikyti ne tik savo vyrą, bet ir šio vaiką. Pokalbio metu ji iš vonios kambario išėjo į miegamojo kambarį. Č. M. atėjo į miegamojo kambarį, kažką jai sakė (ji neatsimena, ką) ir kumščiu (kuriuo tiksliai, ji negali nurodyti), sudavė jai vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį. Ji pajuto fizinį skausmą ir nugriuvo ant lovos. Ar ji Č. M. kažką sakė, kai šis jai sudavė, ji neatsimena; ji atsimena tik draugei pasakiusi, kad ši greičiau važiuotų į jos namus. Jai bandant keltis nuo lovos Č. M. rankomis suėmė jai už dešinės rankos (ji pajuto fizinį skausmą) ir pradėjo ją tampyti, bandydamas atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jam mobiliojo ryšio telefono atimti nepavyko. Č. M. tampydamas ją pastūmė į lovos kampą, jie toliau grūmėsi. Grumtynių metu Č. M. rankomis padarė daugiau sužalojimų į įvairias kūno sritis, kurias ji nurodė Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistui apžiūrint kūną. Po kurio laiko Č. M. nuėjo į svetainės kambarį, o ji nuėjo paskui ir pasakė, kad tarp jų viskas baigta, ji nori skyrybų, jis namuose yra nepageidaujamas. Tuo metu Č. M. paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Nuo 21.00 val. iki 22.00 val. į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie užpildė smurto artimoje aplinkoje orderį ir ji buvo iškeldinta iš namų, todėl kartu su sūnumi nuvyko pas S. B., o kitą dieną išvyko pas draugę G.. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pasakė, kad vyras prieš ją fiziškai smurtavo, tačiau kadangi jai buvo nustatytas 1,12 promilių girtumas, policijos pareigūnai buvo kategoriškai prieš ją nusiteikę. Jos sūnus girdėjo tarp jų vykstantį žodinį konfliktą, tačiau fizinio smurto nematė. Po šio įvykio ji jaučia baimę ir nerimą dėl Č. M. daromo spaudimo susitaikyti (bylos tomas 1, lapai 32-34, 57-60).

6. Ikiteisminio tyrimo metu S. B. parodė, kad R. M. yra jos draugė, taip pat ji pažįsta ir šios vyrą Č. M.. 2025 m. sausio mėn. jai bendraujant su R. M. pastaroji pradėjo pasakoti apie save, savo gyvenimą ir apie sutuoktinio vaiką (jų pokalbis truko apie 1 valandą). Pokalbio metu paklausta, ar sutuoktinis negirdi jų pakalbio, R. M. patikino, kad sutuoktinis pokalbio negirdi, nes yra kitame kambaryje, tačiau ji išgirdo, kaip pokalbio metu į kambarį užėjo Č. M., po ko R. M. pasakė, kad Č. M. trenkė šiai į veido sritį. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Tuomet ji pasakė savo vyrui, kad reikia važiuoti pas R. M., kad kažkas ten vyksta. Po kelių minučių ji paskambino R. M. ir pasakė, kad ji jau važioja pas šią. Jai atvykus R. M. bute jau buvo policijos pareigūnai, kurie bendravo su R. M. ir Č. M.; vėliau atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, kurie leido jai pasiimti R. M. vaiką, kad šis laikinai pabūtų pas ją (bylos tomas 1, lapai 112-115).

5. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams Č. M. pasakoja apie tarp jo ir R. M. kilusį konfliktą.

6. Bendrojo pagalbos centro atstovo ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame 2025 m. sausio 6 d. 20.52 val. garso įraše užfiksuota, kaip paskambinęs vyras, prisistatęs Č. M., prašo iškviesti policijos pareigūnus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi įvyko žodinis konfliktas ir sutuoktinė ruošiasi išvažiuoti.

7. Specialistai, apžiūrėję R. M. kūną, konstatavo, kad R. M. kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dvidešimt vienu trauminiu poveikiu padarytos poodinės kraujosruvos veide, rankose ir kojose. Poodinė kraujosruva veide galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu kitam asmeniui sudavus smūgį kumščiu, delnu, alkūne ar pan. į R. M. veido dešinę pusę, sužalojimai rankose galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui sugriebus plaštaka ir pirštais už žastų ir dilbių, tiek R. M. ginantis nuo smūgių, tiek jai pačiai susižalojant atsitrenkiant į aplinkinius kietus bukus daiktus, pavyzdžiui, konflikto metu. Konflikto metu galėjo būti padaryti ir sužalojimai kojose, R. M. atsitrenkus į aplinkinius kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. sausio 6 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymas R. M. sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (bylos tomas 1, lapai 43-44, 67-68).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad Č. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat R. M., S. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vaizdo ir garso įrašuose, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. sausio 6 d. apie 21.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje Č. M. žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei R. M. į dešinės pusės veido sritį, kuri nuo smūgio nugriuvo ant lovos; R. M. mėginant keltis jis sugriebė ją abiem plaštakomis už dešinio dilbio, pradėjo ją tąsyti ir tampyti, grumtynių metu sužalojo šlaunį, ne mažiau kaip 21 trauminiu poveikiu padarydamas R. M. poodines kraujosruvas veide, rankose ir kojose, tokiu būdu jis R. M. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. Č. M. smurtaudamas – tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas R. M. į galvos sritį, o pastarajai nugriuvus ant lovos ir mėginant keltis nuo lovos sugriebdamas ją už dešinio dilbio ir ją tąsydamas bei tampydamas, sukėlė R. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nagrinėjamo įvykio metu R. M. buvo Č. M. šeimos narė – sutuoktinė, taigi Č. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

10. Teisiamojo posėdžio metu Č. M. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. M.. R. M. atstovas advokatas P. L. teismui pateikė 2025 m. kovo 18 d. susitarimą dėl susitaikymo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, pasirašytą Č. M. ir R. M., kuriuo šalys patvirtino, kad Č. M. atsiprašė R. M., atlygino R. M. padarytą turtinę ir neturtinę žala (940 eurų), R. M. susitaikė su Č. M., priėmė jo atsiprašymą ir šiam atleido, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius su Č. M. (bylos tomas 2, lapas 74).

11. Č. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, atlygino R. M. padarytą žalą ir su R. M. susitaikė. Č. M. dirba (bylos tomas 1, lapas 113), neteistas (bylos tomas 1, lapai 172-178), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis (bylos tomas 1, lapai 180-192), tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Č. M. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad Č. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams Č. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su R. M. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

12. Č. M. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais, dėl ko teismas mano esant tikslinga Č. M. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Č. M. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

13. Baudžiamojo proceso metu Č. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 141-144), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Č. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, Č. M. susitaikius su R. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti Č. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Č. M. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Č. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.