Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-75-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-11
Bylos Nr.
II-75-791/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00208-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Pareiškėjas
K. A.
Suinteresuotas asmuo
D. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-75-791/2019
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00208-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 11 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. A., jo atstovui advokatui L. P., suinteresuotam asmeniui D. A., jos atstovei advokato padėjėjai K. S., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) atstovei S. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo K. A. skundą dėl Alytaus apskrities VPK 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities VPK 2019 m. kovo 29 d. buvo gautas K. A., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl to, kad 2018 m. spalio mėnesį jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, žentas V. U. atjungė centrinį šildymą, o pastarosiomis dienomis atjungė ir elektrą. Tyrėjui tikslinant įvykio aplinkybes, 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. K. A. paaiškino, kad 2013 m. nutraukus santuoką su sutuoktine D. A., jam teismo sprendimu buvo paskirtas 1/5 namo dalis, t. y. vienas kambarys name, esančiame (duomenys neskelbtini) tačiau žodiniu susitarimu su buvusia sutuoktine, jis liko gyventi jam patogesniame kambaryje. Jame buvo šildymas ir elektra. Žentas V. U. pasiūlė jam, kad nupirktų malkų viso namo šildymui, o buvusi žmona pasakė, kad jis turi šildyti namą penkis metus. Jis nesutiko su jų sąlygomis, todėl žentas 2018 m. spalio mėnesį atjungė šildymą į jo kambarį. Be šildymo jis pragyveno visą žiemą. Pastarosiomis dienomis jis pastebėjo, kad iš paskirstymo dėžutės, esančios koridoriuje, atjungti elektros laidai, kurie eina į jo kambarį. Jis laidus sujungė, o žentas juos izoliavo. Buvusiai žmonai 2019 m. sausio mėnesį buvo davęs 10 eurų, todėl mano, kad už elektrą yra atsiskaitęs. Ji norėjo įvesti atskirą elektros įvadą, tačiau jis nesutiko, nes mano, kad buvusi žmona nori jį apgauti. Apklausta D. A. 2019 m. balandžio 15 d. paaiškino, kad ji ir K. A. santuoką nutraukė 2013 m. Bendras turtas padalintas. K. A. pagal paveldėjimo teisę priklauso 1/5 namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, tačiau dalys natūroje neatidalintos. Buvęs vyras dar prieš santuokos nutraukimą pasirinko vieną kambarį, jį užsirakino. Nuo 2012 m. buvęs sutuoktinis nėra pirkęs kuro namui šildyti, o per visą laikotarpį davęs tik apie 150 eurų. 2018 m. rudenį pasiūlius jam prisidėti prie namo šildymo jis nesutiko ir liepė atjungti šildymą. Ji nupjovė vamzdį einantį į K. A. kambarį. K. A. pradėjo kambarį šildytis elektra, bet už ją nemokėjo, yra davęs tik 30 eurų, nors už elektrą ji per mėnesį sumokėdavo po 100 eurų. Ji norėjo įsivesti atskirą elektros įvadą, tačiau jis, kaip bendrasavininkas, nedavė sutikimo. Tada ji su žentu V. U. įdėjo elektros relę, kuri atjungtų elektrą jei būtų naudojama daug elektros prietaisų. K. A. tai pamatęs nutraukė elektros laidus, vėliau pats juos sujungė. K. A. teigė, kad elektros relė jį gali stebėti ir filmuoti. Buvęs sutuoktinis serga psichikos liga, kai nevartoja vaistų jam pablogėja sveikata, tampa įtarus, išsigalvoja nebūtus dalykus. Apklaustas V. U. 2019 m. balandžio 17 d. paaiškino, kad K. A. yra jo žmonos tėvas. Žmonos motina D. A. jo buvo prašiusi uždėti automatinį saugiklį ant elektros laidų, kurie eina į K. A. kambarį. Ji pasakojo, kad buvęs sutuoktinis kambarį šildosi elektra, o už elektrą nemoka. Saugiklis buvo įdėtas tam, kad įjungus galingesnį elektros prietaisą, jis atjungtų elektrą. K. A. tai pamatęs, pats atlupo laidus ir vėl juos sujungė. Tada jis atvykęs laidus tik izoliavo ir parodė K. A..

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K., įvertinęs pagal K. A. 2019 m. kovo 29 d. pareiškimą nustatytas aplinkybes, 2019 m. gegužės 22 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, požymių. Nurodė, kad tarp K. A. ir D. A. konfliktai vyksta jau seniai. Asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, dažniausiai susijusius su turtiniais interesais, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Tyrimo metu nustatyta, kad K. A. ir D. A. civilinio proceso tvarka turtą yra pasidalinę, tačiau oficialiai neaišku, kam kuri namo dalis priklauso, teisiškai tai neįtvirtinta. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi tam tikromis paslaugomis (elektra, šildymu) yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju K. A., manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti.

K. A., nesutikdamas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarimas), pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną atnaujinti. Skunde nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo nutraukta K. A. ir D. A. santuoka. Pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) t. y. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ; 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . Likusias turto dalis asmeninės nuosavybės teisėmis valdo pareiškėjo buvusi sutuoktinė D. A.. Pagal bendraturčių žodinį susitarimą, pareiškėjui valdymui, naudojimui ir disponavimui buvo priskirtas vienas gyvenamojo namo kambarys. Bendraturčiai bendrai naudojosi gyvenamojo namo šildymo ir elektros įvadais. Ilgą laiką jokių nesutarimų dėl bendro turto valdymo tarp bendraturčių nebuvo. Pareiškėjas Alytaus apskrities VPK pateikė pareiškimą dėl to, kad 2018 m. spalio mėnesį, jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje V. U. atjungė centrinį šildymą, o vėliau ir elektrą. 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nors tyrėjas nutarime pažymėjo, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus D. A. veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas jos veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą, tačiau tyrėjas pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių netyrė ar jas tyrė netinkamai, nebuvo atvykęs į įvykio vietą, objektyviai nenustatė šilumos ir elektros įrenginių atjungimo nuo pagrindinių įvadų fakto, nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolų, nefilmavo, nefotografavo, o priimdamas procesinį sprendimą nepagrįstai apsiribojo ir rėmėsi tik asmenų paaiškinimais. Tuo atveju, jeigu ir būtų byloje nustatyta, kad K. A. naudojasi šildymo ir elektros įvadais, tačiau finansiškai neprisidėjo prie šių ir bendrųjų išlaidų, o viso turto išlaikymo išlaidas padengė kitas bendraturtis – D. A., pastaroji turi reikalavimo teisę į K. A.. Tačiau D. A. pažeistas teises turi ginti teisme įstatymų nustatyta tvarka, pateikiant teismui ieškinį dėl nuostolių priteisimo, o ne savavališkai atjungiant šildymo ir elektros įvadus, taip apribojant galimybę K. A. disponuoti ir naudotis jam priklausančiu turtu pagal tiesioginę jo paskirtį. Tačiau jokių objektyvių duomenų, kad K. A. neprisidėtų prie bendro turto išlaikymo, kad jis būtų raštu ragintas prisidėti prie mokėjimų bendro daikto (turto) išlaikymui, ir tokius raginimus K. A. būtų ignoravęs, byloje nėra. D. A. veiksmai vertintini kaip savavaldžiavimas ir yra visi įstatymo numatyti pagrindai administracinei teisenai pradėti, o nutrauktai atnaujinti (b. l. 2–4).

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Alytaus apskrities VPK) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jo netenkinti, 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymėjo, kad tarp K. A. ir D. A. konfliktai vyksta seniai. Asmenys konfliktuoja, aiškindamiesi asmeninius santykius, dažniausiai susijusius su turtiniais interesais, todėl vienas kito atžvilgiu yra šališki ir suinteresuoti. Tyrimo metu nustatyta, kad K. A. ir D. A. civilinio proceso tvarka turtą yra pasidalinę, tačiau oficialiai neaišku, kam kuri namo dalis priklauso, teisiškai tai neįtvirtinta. Akivaizdu, kad kilę nesutarimai dėl naudojimosi tam tikromis paslaugomis (elektra, šildymu) yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju K. A., manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę ir realią galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, tai yra kreipiantis į teismą oficialiai pasidalinti gyvenamąsias patalpas. Savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus D. A. veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas jos veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą (b. l. 43–44).

Teismo posėdžio metu K. A. savo skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jam priklauso 1/5 dalis namo, kurio su buvusia sutuoktine nėra atsidalinę. Jis gyvena viename kambaryje, kitoje namo dalyje gyvena buvusi sutuoktinė ir trys jo sūnūs. Name yra sumontuota malkomis šildoma sistema. Krosnis garaže, o iš ten šiluma patenka į visą namą. Žmona gaudavo išmokas už deklaruotas žemes, todėl jis keletą metų šildymui pinigų nedavė. 2018 m. rudenį buvusiai sutuoktinei pasiūlė pinigų šildymui arba nupirkti malkų, tačiau kai ji pareikalavo nupirkti kuro penkiems metams į priekį, jis pirkti atsisakė. Buvusi sutuoktinė pagrasino atjungti šildymą ir po kelių savaičių – spalio mėnesį žentas nupjovė šildymo vamzdį į jo kambarį. Iki pavasario savo kambario nešildė jokiais prietaisais. Šiuo metu pats yra nupjovęs vieną šildymo vamzdį į savo kambarį, nes ketino įvesti vandentiekį. 2014-2015 m. jis mokėjo už elektrą vienas, todėl dabar nemoka, be to beveik nesinaudoja elektros prietaisais. Po to, D. A. pasiėmė mokesčių knygelę ir jis negali sumokėti. Elektros skaitiklis jos kambaryje, jis negali pažiūrėti elektros parodymų ir patikrinti ar sumokėta. 2019 m. pavasarį žentas įmontavo elektros relę. Pareiškėjas tą relę išmontavo ir vėl sujungė laidus. Dabar laidai nesaugūs. Šiuo metu su D. A. derinami turto atidalijimo klausimai.

K. A. atstovas advokatas L. P. savo atstovaujamojo skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje dalyvavusi D. A. paaiškino, kad dar prieš santuokos nutraukimą – 2012 m. buvęs sutuoktinis ją su vaikais išmetė iš to kambario, kuriame pats dabar gyvena, ir jį užsirakino. Tas kambarys buvo apšiltintas, įvestas šildymas, o kitas kambarys šaltas, nesuremontuotas, apšildomas krosnimi. Buvusiam sutuoktiniui priklauso 1/5 namo dalis, o jai likusios – 4/5 dalys, tačiau turtas neatidalintas. Keletą metų ji viena rūpinosi malkomis, mokėjo už elektrą, komunalinių atliekų tvarkymą. Praeitais metais K. A. paprašė jos telefono numerio asmens, iš kurio ji pirkdavo malkas. Ji pasiūlė K. A. bent du metus pasirūpinti malkomis, nes anksčiau ji viena už viską mokėjo. Tuomet, K. A. nesutiko ir liepė jai atjungti šildymą, sakė jam nereikia, šildysis pats. D. A. paprašė žento V. U., kad atpjautų vamzdį, einantį į K. A. kambarį. K. A. neprieštaravo, kambarį šildėsi elektros prietaisais, tačiau, kai jis pasijungdavo elektros pečiuką, visam name saugiklis išjungdavo elektrą. Tuomet ji žento paprašė pajungti elektros relę, kad jei K. A. prisijungtų per daug elektros prietaisų, elektros srovė nutruktų tik į jo kambarį. Taip padarė dėl saugumo, kad neįvyktų gaisras. K. A. relę išlupo ir pats sujungė laidus. Vėliau žentas laidus izoliavo. Ji kreipėsi į elektros tinklus dėl atskiro elektros įvado, tačiau tam reikėjo bendrasavininko sutikimo, o K. A. jo nedavė. K. A. nesutinka su niekuo, nei geodeziniais matavimais, nei atsidalijimo projektu, niekur nesirašo, todėl ji ketina kreiptis į teismą, nes geruoju susitarti neįmanoma. Dabar K. A. pretenduoja į tą kambarį, kuriame ji gyvena, nes jis renovuotas ir įvestas jame šildymas. Be to, pats 2019 m. liepos 25 d. yra supjaustęs šilumos tiekimo vamzdį į savo kambarį. Sakė jam vamzdžiai nereikalingi. Atsidalinus turtą, yra visos sąlygos K. A. naudojamame kambaryje pastatyti krosnelę, yra kaminas.

D. A. atstovė advokato padėjėja K. S. palaikė savo atstovaujamosios poziciją ir prašė skundo netenkinti, palikti galioti Alytaus apskrities VPK nutarimą.

Alytaus apskrities VPK atstovė S. M. teismo posėdžio metu prašė palikti 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Paaiškino, kad šalys po santuokos nutraukimo nėra atsidalinę turto dalių, o kuri turto dalis priklauso K. A., kuri D. A. jie susitarę tik žodiniu susitarimu. Tarp šalių kilęs ginčas dėl apmokėjimo už šildymą ir elektrą, tačiau tokio pobūdžio ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Policija neturi spręsti kas turi mokėti už elektrą ar šildymą. Pagrįstam nutarimui priimti pakako surinktų duomenų. Šiuo atveju savavaldžiavimo požymių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas K. A. ir D. A. santuokoje gyveno iki 2013 m. gruodžio 30 d. Po santuokos nutraukimo D. A. atiteko 4/5 dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad K. A. 1/5 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Iš K. A. ir D. A. paaiškinimų matyti, kad jie namo dalių neatsidalinę, o tik žodiniu susitarimu nusistatę kambarių pasidalijimą. Namo apšildymo sistema ir elektros tiekimas bendras. D. A. paaiškino, kad ji keletą metų mokėjo už šildymą, elektrą ir komunalinių atliekų tvarkymą. K. A. prie mokesčių prisidėti atsisakė, todėl pats pasiūlė atjungti šildymą į jo kambarį. Tokių jos paaiškinimų K. A. iš dalies neneigė, nurodė, kad jam priklauso tik 1/5 dalis namo, elektros prietaisų beveik nenaudojo, todėl D. A. pasiūlius namui kuro nupirkti keliems metams į priekį jis atsisakė, tačiau neigia davęs sutikimą nupjauti šilumos tiekimo vamzdį. Nors K. A. neigia davęs sutikimą vamzdžiui nupjauti, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad jis pats yra nupjovęs dalį vamzdžio, ir tai paneigia šį jo paaiškinimą, juo labiau, kad daugiau nei pusę metų nuo vamzdyno nupjovimo jis niekur nesikreipė dėl savo pažeistų teisių. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia). Byloje nėra duomenų galinčių paneigti abejones, kad vamzdis buvo nupjautas gavus ar negavus bendraturčio sutikimą, nes ir tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys laikėsi savo paaiškinimų, kurių negalima patikrinti. Todėl šiuo atveju visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai. Netgi labiau tikėtina, kad sutikimas visgi buvo, tai rodo, jog pareiškėjas, net šaltuoju metų laiku, nesiėmė jokių veiksmų, niekur nesikreipė dėl vamzdžio nupjovimo, dar daugiau, jis ir pats toliau pjaustė vamzdį, tokiais veiksmais pritardamas vamzdyno nupjovimui. Be to, būtina pažymėti, kad kyla ginčai tarp buvusių sutuoktinių, jų santykiai įtempti, tačiau ne be priežasties. Esant tokioms aplinkybėms turi būti labai įdėmiai ir atsargiai vertintini jų parodymai, nes tokioje konfliktinėje situacijoje šalys gali neadekvačiai vertinti situaciją.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šioje situacijoje, įvertinus tai, kad K. A. ir D. A. yra buvę sutuoktiniai, šiuo metu sprendžiantys ginčą dėl bendro turto atidalijimo, vienareikšmiškai teigti apie D. A. piktnaudžiavimą, sąmoningą ir tyčinį įstatymo reikalavimų ignoravimą ir savavališką savo teisės vykdymą, negalima, priešingai, galima teigti, kad tokie jos veiksmai buvo išprovokuoti abiejų šalių nesutarimu. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad D. A. ar kitų asmenų veiksmai bei jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi ir leidžiantys konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius. Teismas taip pat pažymi, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus D. A. ir V. U. veiksmų vertinimas ir kitoks nei 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarime nustatytų aplinkybių suvokimas, nedaro jų veiksmų priešingų teisei ir negali būti pagrindas jų veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad tyrėjas pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių netyrė ar jas tyrė netinkamai, nebuvo atvykęs į įvykio vietą, objektyviai nenustatė šilumos ir elektros įrenginių atjungimo nuo pagrindinių įvadų fakto, nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolų, nefilmavo, nefotografavo, o priimdamas procesinį sprendimą nepagrįstai apsiribojo ir rėmėsi tik asmenų paaiškinimais, pagrįstam procesiniam sprendimui priimti nėra reikšmingos. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad įrodinėjimas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. D. A. neneigia, kad nupjovė šildymo vamzdį ar įmontavo elektros relę. Šis faktas nėra ginčijamas, todėl pagrįstam sprendimui priimti nebuvo būtina rinkti papildomus įrodymus, kuriais jokios naujos aplinkybės nebus atskleistos. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomais argumentais siekiama dirbtinai kriminalizuoti kilusį konfliktą su buvusia sutuoktine ir žentu, tačiau nei ANK numatytos nuobaudos, nei administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių. Tuo tarpu ginant savo pažeistas teises, būtina apsvarstyti visas optimaliausias teisinės gynybos galimybes. Akivaizdu, kad pareiškėjas kilusiems nesutarimams su buvusia sutuoktine išspręsti šio klausimo sau nekėlė ir nesinaudojo civilinėmis teisinėmis galimybėmis, o šiuo atveju ginčas dėl galimai D. A. ar V. U. veiksmais padarytos K. A. žalos gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pareikšdamas ieškinį CK 1.138 straipsnio pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp pareiškėjo K. A. ir D. A. yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, todėl K. A., manydamas, kad pažeistos jo teisės, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 22 d. Alytaus apskrities VPK nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir pareiškėjo K. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė