- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- 1-1311-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01603-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Eglė Mockienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
D. M. (D. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB E. vadovu, teistas 2015-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d., 3.00 val. iki 2010 m. lapkričio 1 d., 4.58 val., iš namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė V. O. priklausantį automobilį BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 5213,16 eurų (18 000 litų) vertės, po ko vairuodamas pagrobtą automobilį 2010 m. lapkričio 1 d., apie 4.58 val., važiuodamas Narbuto gatve, Vilniuje pateko į eismo įvykį.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. lapkričio 11 d., 8.45 val. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame, Vilniaus g. 37, Vilniuje (nuo 2015 m. sausio 1 d. vadinamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-asis skyrius) atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01603-10 dėl V. O. automobilio BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo, būdamas liudytoju ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, ką patvirtino savo parašu, melagingai parodė apie tai, jog 2010 m. spalio 31 d., apie 24 val. kartu su V. O., pastarajam vairuojant automobilį BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važinėjosi po miestą, po ko atvykę adresu (duomenys neskelbtini) paliko minėtą automobilį ir su V. O. nuėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur jie užmigo ir išbuvo iki 2010 m. lapkričio 1 d. ryto.
Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2010-10-31 iš V. O. pasiskolino jo automobilį trumpam nuvažiuoti į Grigiškes. Grįždamas atgal užsuko į degalinę, esančią prie Laisvės pr., ties įvažiavimu į Lazdynus. Užsipylė degalų ir grįžo namo. V. O. grąžino raktelius ir gėrė alų. Paskui kartu su V. O. išvažiavo pasivažinėti po miestą. Automobilį vairavo V. O.. Dar kartą užsipylė degalų prie „Panoramos“ ir grįžo namo į savo butą (duomenys neskelbtini). Lyg su V. O. grįždami kažką pavežė, tiksliai neatsimena, ar visą laiką buvo tik dviese. Neatsimena, ar su kuo bendravo telefonu, buvo Helowynas, galėjao daug kam skambinti. Pastatė automobilį prie namo, pasiėmė alų ir nuėjo namo. Neužfiksavo, ar V. O. pasiėmė iš automobilio savo rankinę. Išvažiavo apie 19.00 val., o grįžo apie 24.00-00.00 val. ir toliau gėrė alų abu. Jis užmigo pirmas, nes buvo daugiau išgėręs. Pabudo, kai apie 10.00 jį pažadino V. O. ir pasakė, kad jam kažkas paskambino ir pranešė, jog jo automobilis sudaužytas, kažkas matė internete. V. O. ieškojo savo rankinės, tačiau nerado. Kartu nuėjo į tą vietą, kur pastatė automobilį, bet jo nerado, todėl pranešė policijai. V. O. dažnai jam duodavo pasinaudoti savo automobiliu. Nepaklausęs niekada neimdavo V. O. automobilio. Paprašydavo ir jis duodavo automobilį, raktelius, dokumentus, „slapuką“. Grįžęs viską grąžindavo. Nevogė V. O. automobilio. Tiksliai neatsimena, kada iki įvykio dienos vairavo V. O. automobilį, mano, kad neilgas laiko tarpas buvo praėjęs. Turi įprotį kramtyti nagų odeles iki kraujo. Dėl nagų kramtymo pas medikus nesikreipė. Dažnai jam kildavo spaudimas, kraujas bėgdavo iš nosies, būdavo, kad ir V. O. automobilyje jam bėgdavo kraujas. V. O. automobilis buvo apsivertęs, oro pagalvė galėjo prisiliesti prie bet kurios automobilio vietos, kraujo dėmė nedidelė, lašelis kraujo galėjo būti likęs bet kur. 2010 metais narkotikų nevartojo. Neatsimena, kokius telefono aparatus naudojo 2010-10-31, gal keliais telefono numeriais naudojosi, buvo vieną aparatą buvo praradęs. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu tiksliau viską prisiminė.
Liudytojas V. O. parodė, kad tai buvo lapkričio 1 d. Ryte atsikėlė ir nerado savo automobilio, turėjo važiuoti į kapines. Dieną prieš, vakare, susitiko su D. M.. D. kažkur norėjo nuvažiuoti, pasiskolino jo automobilį, vakare jis grįžo. Parduotuvėje dar paėmė alkoholio ir abu išvyko pasivažinėti po miestą, Buvo naktis, po 24.00 val., nusipirko alkoholio. D. išgėrinėjo, o jis važinėjo po miestą. Prie naktinių klubų važiavo, į degalinę užvažiavę buvo. Važinėjo dviese su D., nepamena, kad dar kažkas būtų kartu su jai, gal kažkas ir buvo įsėdęs į automobilį. Grįžo į Karoliniškes vėlyvą naktį, automobilį pastatė netoli namų, grįžom į butą, dar bute išgėrinėjo, D. daugiau gėrė. Nuėjo miegoti paryčiais, D. pirmas užmigo. Apie eismo įvykį sužinojo ryte. Jam paskambino mama, nes ant kapų reikėjo važiuoti. D. miegojo, jis jį pažadino. Skambino draugai, pranešė, kad jo automobilis pateko į eismo įvykį. Lapkričio 1 d. pirmas pas juos atvyko D., pavardės neatsimena, V. S. buvo. Jis ieškojo savo rankinės. Išėjęs į kiemą nerado savo automobilio. Laukė draugo, dar sprendė ką daryti, bet paskambino policijai. Mano, kad iš jo automobilis buvo pavogtas. Dingo jo rankinė, ten buvo trys telefonai, dar du buvo kišenėje. Dariausi naujus dokumentus. Kai jie grįžo, automobilio niekam nereikėjo, niekam jo nedavė. D. M. jam kaip brolis, jam dažnai duodavo automobilį. Juo pasitiki. Jam dažnai iš nosies bėgdavo kraujas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. parodė, kad 2010-10-31 vakare, apie 19 val., savo automobiliu BMW 323 i, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pas draugą D. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), į svečius. Vėlai, apie 01.00 val., jie nusprendė nuvažiuoti pasivažinėti po miestą. Tada dviese, jam vairuojant savo automobilį BMW 323 i, pora valandų važinėjosi po miestą. Jie buvo nuvykę į senamiestį, į Vokiečių gatvę, važinėjosi ir Kosciuškos gatve. Kuriam laikui buvo sustoję prie FORUM PALAC. Jokių pažįstamų nebuvo sutikę. D. M. sėdėjo minėto automobilio priekinėje keleivio vietoje ir gėrė alų, o jis visą laiką vairavo savo automobilį. Po kurio laiko nusprendė nusipirkti alaus ir grįžti pas D. namo, kur jį gerti. Užsuko į visą parą veikiančią parduotuvę „MADA“, ten nusipirko alaus ir nuvažiavo pas D., kur netoli (duomenys neskelbtini), šalia mūrinių garažų jis paliko savo automobilį. Automobilį užrakino, įjungė signalizaciją ir kartu su D. nuėjo pas pastarąjį į butą. Rodos namo su D. jie grįžo apie 4 val., sėdėjo, bendravo ir gėrė alų. Kas pirmas bei kada būtent užmigo, nepamena, tačiau miegoti jis nuėjo į kitą kambarį. Kelintą valandą jie užmigo, nepamena. Apie 10 val. pabudo nuo motinos skambučio, nes buvo sutarę kartu važiuoti ant kapų. D. miegojo, o jis ėmė ruoštis. Besiruošdamas, pradėjo ieškoti savo vyriškos rankinės, tačiau niekur jos negalėjo surasti. Tada pažadino D. ir paklausė, ar šis nematė rankinės, tačiau D. M. rankinės nematė. Prisiminė, kad paskutinį kartą savo rankinę turėjo naktinėje parduotuvėje, kur pirko alų, tačiau parduotuvėje savo rankinės negalėjo palikti, nes joje buvo „slapukas“ automobilio BMW 323 i, varikliui užvesti, o po parduotuvės jie minėtu automobiliu nuvažiavo pas D. į namus. Pamena, kad iš automobilio pasiėmė visus daiktus, automobilį užrakino ir, atrodo, raktus įdėjo į savo rankinę. Prie savo automobilio parūkė, o po to nuėjo į D. butą. Kad būtų pas D. atsinešęs savo vyrišką rankinę, neprisimena, todėl mano, jog galėjo rankinę palikti ant savo automobilio bagažinės. Rankinėje buvo minėto automobilio dokumentai, transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, SEB banko Internetinės bankininkystės kodų kortelė, pinigai (apie 10 litų), USB atminties raktas (fliašas), 2 GB, automobilio „slapukas“, skirtas varikliui užvesti, 3 raktų ryšulys, raktas su signalizacijos pultu nuo minėto automobilio. Kai nerado pas D. bute savo rankinės, maždaug apie 10.30 val. pats vienas išėjo į lauką ir paliktoje vietoje nerado savo automobilio BMW 323i, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Kas ir kada būtent galėjo pavogti jam priklausantį automobilį, nenumano. Pats asmeniškai niekam savo automobilio ar jo raktų nedavė ir juo naudotis neleido. Pavaikščiojo šalimai esančiais kiemais, manydamas, kad gal kur netoliese gali būti jo automobilis. Tada kalbėdamas telefonu su savo draugu sužinojo, kad jo automobilis BMW 323i, valst. nr. (duomenys neskelbtini), yra sudaužytas ir apie tai jau yra informacija Internete. Paskambino į policiją bei pranešė apie savo automobilio BMW 323i, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimą ir buvo apklaustas liudytoju. Patvirtino, kad leisdavo savo draugams, tame tarpe ir D. M., pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu BMW 323i, valst. nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie tai darė tik su jo žinia ir leidimu. Kas galėjo paimti jam priklausantį automobilį ir 2010 metų lapkričio mėnesio 1 naktį įvykdyti eismo įvykį, nežino, nes tą vakarą pats šio automobilio niekam nedavė naudotis (t. 1; b.l. 54-61, 73-77).
Liudytojas E. Š. parodė, kad tikslaus laiko neparsimena, buvo ruduo, rytas. Jis apie 5.00 val važiavo Narbuto gatve į darbą. Galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė nukrentančią mašiną, ji apsivertė. Tai buvo mėlyna BWM. Paskambino 112. Kol kalbėjo telefonu, pamatė, kaip iš mašinos išlipo 3-4 žmonės. Jie pasikalbėjo tarpusavyje, nulipo laiptais link Karoliniškių ir pasišalino per 2-3 min. Apie ką kalbėjo, negirdėjo. Jie niekam neskambino. Eismo įvykis įvyko Narbuto g. prie stotelės. Įvykį matė 15-20 metrų atstumu, 112 skambino išlipęs iš automobilio, atstumas buvo tas pats. Tie asmenys nebuvo sužeisti, savarankiškai išlipo iš automobilio, nešlubavo, nebuvo susiėmę už galvos ar už šono. Kraujo ant tų asmenų nematė, galėjo ir neįžiūrėti, nes buvo tamsu, tik stotelė buvo apšviesta. Automobilyje buvo 3 ar 5 asmenys, policijoje iš nuotraukų jų nepažino, nuotraukos buvo nespalvotos, gyvų asmenų jam nerodė. Mano, kad tarp tų asmenų buvo D. M., taip sprendžia iš jo veido bruožų. Neatsimena, ar jis iš vairuotojo pusės išlipo, ar iš kitur. Taip pat mano, kad tarp tų asmenų buvo ir liudytojas V. O., panaši šukuosena, ūgis. Kai šiuos asmenis pamatė teisme gyvai, yra tvirčiau įsitikinęs.
Liudytojas A. Z. parodė, kad kaltinamojo D. M. nepažįsta, pažįsta V. O.. Matė, kad buvo sudaužytas jo automobilis. Dirba taksistu. Važiavo Narbuto gatve, buvo sustabdytas eismas, pamatė apsivertusį automobilį, panašų į V. O.. Pažino iš markės ir numerių. Jis skambino V. O., kai pamatė jo sudaužytą automobilį, bet jis neatsiliepė. Prieš tai jį per dispečerę atsitiktinai iškvietė pažįstamas M. M. turėjo paimti iš klubo senamiestyje, su juo važiavo jo draugas, kurio nepažįsta. Po iškvietimo iki eismo įvykio praėjo gal 15 min. Neprisiskambinęs gal tik po metų su V. O. kalbėjo apie įvykį, jis sakė, kad jo automobilį pavogė ir vyksta teismai.
Liudytojas M. S. parodė, kad jie su D. M. yra pažįstami. Apie eismo įvykį sužinojo, kai su A. Z., kuris dirba taksistu, važiavo iš naktinio klubo. Išsikvietė jį atsitiktinai. Jis pasakė, kad V. O. mašina sudaužyta. V. O. irgi pažįsta. Pravažiavo tą vietą, pažiūrėjo. Skambino eismo įvykio naktį V. O., bet prisiskambinti nepavyko. Kitą dieną pasidomėjo, ar jis gyvas. Jis buvo isterijoje, sakė, kad jo automobilį pavogė. Su D. M. po eismo įvykio nebendravo ir jam neskambino.
Liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta D. M., su juo susipažino per V. O.. Ryte jam paskambino V. ir pasakė, kad „Delfi“ perskaitė, jog V. O. automobilis sudaužytas. Dar sakė, kad tą automobilį pavogė. Jie nuvyko pasižiūrėti į sudaužytų automobilių aikštelę. Pamatė V. O. automobilį, skambino jam, bet jis nekėlė. Vėliau atsiliepė ir pasakė, kad jo mašina pavogta. Susisiekė su V. O. tik ryte. Kai susitiko V. O. jau turėjo žinoti apie eismo įvykį, sakė, kad mašina pavogta. V. O. parodė vietą, iš kur mašina buvo pavogta. Tai buvo prie D. M. namų. Minėjo, kad rankinę su rakteliais buvo mašinoje palikęs. Dieną iki įvykio jis buvo pasiskolinęs V. O. automobilį, važiavo į kaimą. Nuvykus pas V. O. bendravo ir su D. M.. Neatsimena, ką jis sakė apie eismo įvykį ir kaip elgėsi. Nežino, ar jis prieš tai buvo kur nors išvykęs Su V. O. ir D. M. bendravo apie pietus. Nei D. M., nei V. O. vizualiai nebuvo sužaloti. Nežino, ar V. skolindavo savo automobilį kitiems. Jo automobilis buvo visada tvarkingas, jis labai jį mylėjo ir prižiūrėjo. Salonas buvo švarus, kažkokių dėmių nepastebėjo. Iki tol automobilis visada buvo švarus ir prižiūrėtas.
Liudytoja J. G. parodė, kad ji yra VPK Kriminalistinio skyriaus specialistė. Į jos pareigas įeina apžiūrėti įvykio vietą ir rasti pėdsakus 2010 m. lapkričio 1d. įvykio Narbuto gatvėje apžiūra buvo ne įvykio vietoje, o aikštelėje, paties įvykio neatsimena. Iš byloje esančios fotolentelės gali spręsti, kur rado kraujo pėdsakus, fotolentelę darė ji. Paprastai įvykio vietos apžiūrai vadovauja tyrėjai. Jie privalo paimti visų įvykio vietos apžiūros metu rastų dėmių nuoplovas. Pagal byloje esančias nuotraukas oro pagalvės buvo iššovusios. Remiantis apžiūros protokolu, buvo išimtos oro pagalves su dėmėmis. Paprastai detalesnę eismo įvykio ar automobilio vagystės vietos apžiūrą daro dienos metu, o ne iš karto įvykio vietoje. Apžiūrą vykdo kartu su tyrėja. Pirmiausiai viską fiksuoja nieko neliesdami, paskui gali judinti daiktus, ieškodami pėdsakų ir fiksuoja juos radę. Fotolentelėje raudonu prierašu įrašus darė ji savo ranka. 2010 metais rodykles rašydavo ranka, padariusi fotolentelę ją pažymėdavo ir atiduodavo tyrėjai. Byloje esančiose fotolentelėse užfiksuotos keleivio ir vairuoto oro pagalvės yra pakeltos. Rastos kraujo dėmės buvo nedidelės, todėl nuotraukose jų aiškiai nesimato. Vizualiai iš nuotraukų matyti, kad kraujo dėmės nėra labai senos, taip sprendžia pagal jų spalvą ir konsistenciją. Eismo įvykio metu oro pagalvė iššauna staigiai, jeigu žmogui bėga kraujas, tai gali išsitepti. Jeigu kraujas yra pvz. ant sėdynės, tai jis negalėtų greitai įsigerti iššovus oro pagalvei, nebent ta dėmė labai šviežia, nes kraujas greitai kreša. Nė iš vienos nustatytos tame automobilyje vietos, kur rastas kraujas, oro pagalvė negalėtų išsitepti. Jos funkcija yra užfiksuoti pėdsakus, bet jų kilmės netiria. Jie turi apšvietimą, miltelius, specialias priemones pėdsakams fiksuoti.
Specialistė Ž. V. (buvusi R.) teismui paaiškino, kad ji atliko tyrimus ir pateikė 2013-09-12 specialisto išvadą Nr. 140-(8501)-ISI-4485 bei 2013-09-13 specialisto išvadą Nr. 140-(1868)-ISI-4500. Šias išvadas tvirtina. Jiems tyrimui buvo pateikta vairuotojo oro pagalvės iškarpa, su rudos spalvos dėme, tai buvo kraujo dėmė. Ji turėjo detalų aprašymą, pagal aprašymą matė, kad buvo rudos spalvos dėmė netaisyklingos formos, ant oro pagalvės, buvo padaryta iškarpa su dėme iš oro pagalvės. Dėmių susidarymo mechanizmo tyrimo jie neatlieka, tam yra kiti specialistai. Jiems buvo pateiktos iškarpos iš dviejų oro pagalvių. Kraujo dėmė buvo rasta ant vairuotojo oro pagalvės, ant keleivio-nerasta kraujo dėmių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti genotipą. Nesvarbu, kada atsirado kraujo dėmė, pėdsakai gali išsilaikyti labai ilgai, svarbu, kad dėmė nebūtų paveikta išorinių sąlygų. Labiausiai DNR suardo cheminių junginių, saulės, lietaus poveikis. Šiuo atveju DNR nebuvo pakitusi. Kraujyje esantys DNR pėdsakai teoriškai gali būti pernešami nuo vieno objekto ant kito.
2010-11-01 Apžiūros protokole nurodyta, kad pažiūrėjus įvykio vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie pastato Nr. 3, (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (t. 1, b.l. 17-19)
Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus buvo gauta medžiaga dėl tiriamo eismo įvykio, įvykusio 2010-11-01 d. 04.58 val. Narbuto gatvėje, Vilniuje, iš kurio pasišalino eismo įvykyje dalyvavusio automobilio BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (t. 1, b.l. 51).
Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos apžiūros protokoluose: 2010-11-01 ir 2010-11-04 automobilio BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK KTS specialistams, buvo paimti įvairus pėdsakai - stiklo šukės, biologiniai pėdsakai, iškirpta vairuotojo ir keleivio oro pagalvių medžiaga su galimais biologiniais pėdsakais, paimtos nuoplovos (t. 1; b.l. 20-24, 36-39).
Biologinio tyrimo specialisto išvadose 2013-09-12 Nr. 140-(8501)-IS1-4485 ir 2013-09-13 Nr. 140-(1868)-IS1-4500 nurodyta, kad „….Ant tampono, laboratorijoje pažymėto Nr. 3, su nuoplova ir vairuotojo oro pagalvės iškarpos, paimtų 2010-11-04 apžiūrint automobilį BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), Minsko pl. 21, Vilniuje, rasto žmogaus genotipas sutampa su D. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. M. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000002%…..“ ( t. 1; b.l. 131-134, 139-140)
Atlikus mobiliojo ryšio telefono abonentų analizę nustatyta, kad 2010-11-01 d. V. O. naudojosi mobiliojo ryšio telefono (toliau MRT) abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); D. M. 2010-11-01 d. naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal 2010-11-04 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros priimtą ir teismo sankcionuotą nutarimą gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių apie buvusius telekomunikacijų įvykius, buvo gautos V. O. ir D. M. naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentų išklotinės. Išanalizavus gautas išklotines buvo nustatyta, kad V. O. 2010-11-01 d. 3.39 val. iš savo MRT (duomenys neskelbtini) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2 bokštelis 3G 0206 Saltoniškių g. 19, Vilnius). Po ko V. O. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išjungtas. Taip pat nustatyta, kad iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) V. O. 2010-11-01 d. 3.41 val. skambino į MRT (duomenys neskelbtini) (Bite bokštelis VL196B Konstitucijos pr. 23 ); 05.49 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) (Bite bokštelis VL004A Laisvės pr. 60 ); 06.04 siuntė SMS žinutę į MRT (duomenys neskelbtini) (Bite bokštelis VL004A Laisvės pr. 60 ). Nustatyta, kad 2010-11-01 d. 04:27 val. iš D. M. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas skambutis į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (Bitė bokštelis VL006UC Kalvarijų g. 125). 2010-11-01 d. 04:06 ir 04:20 val. į D. M. MRT (duomenys neskelbtini) užfiksuoti įeinantys skambučiai iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (Tele2 bokšteliai B04E Konstitucijos pr. 23 ir A17e Ozo g. 14a, atitinkamai).
BK 178 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė inter alia už svetimo automobilio pagrobimą. D. M. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d., 3.00 val. iki 2010 m. lapkričio 1 d., 4.58 val., iš namo kiemo pagrobė V. O. priklausantį automobilį BMW 323 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko vairuodamas pagrobtą automobilį pateko į eismo įvykį. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo neigė ir nurodė, kad eismo įvykio metu V. O. priklausančio automobilio nevairavo, bet kartu su pastaruoju vakarojo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vėliau nuėjo miegoti. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir liudytojas V. O..
Teismo vertinimu, byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo D. M. versiją, kad jis kaltinime nurodytu laiku nevažiavo V. O. priklausančiu automobiliu ir nebuvo eismo įvykio vietoje. 2013-09-13 biologinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(1868)-IS1-4500 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova ir vairuotojo oro pagalvės iškarpos, paimtų 2010-11-04 apžiūrint automobilį BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), Minsko pl. 21, Vilniuje, rasto žmogaus genotipas sutampa su D. M. genotipu. Kaltinamasis D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jo kraujo V. O. automobilyje galėjo atsirasti anksčiau, kadangi jam dažnai bėgdavo kraujas iš nosies, tokių atvejų pasitaikydavo ir jam būnant V. O. automobilyje. Kaltinamasis teismui pateikė versiją, kad eismo įvykio metu iššovus vairuotojo pusės oro pagalvei, ši galėjo prisiliesti prie automobilyje likusių jo kraujo dėmių ir tokiu būdu ant oro pagalvės atsirado jo DNR pėdsakai. Tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. G. ir D. K. parodymai bei transporto priemonės BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolų duomenys. Teismo posėdyje apklausta automobilio apžiūrą atlikusi specialistė J. G. paaiškino, kad automobilyje rastos kraujo dėmės, pagal jų spalvą ir konsistenciją, nebuvo senos. Ši liudytoja taip pat paaiškino, kad kraujas greitai kreša, todėl į iššovusią oro pagalvę galėjo įsigerti tik šviežio kraujo dėmė. Nė iš vienos tame automobilyje nustatytos vietos, kur buvo rastos kraujo dėmės, oro pagalvė negalėtų išsitepti. Teismo posėdyje apklausta specialistė Ž. V. nurodė tik teorinę galimybę, kad kraujyje esantys DNR pėdsakai gali būti pernešami nuo vieno objekto ant kito, tačiau pabrėžė, kad tokiai išvadai padaryti reikia objektyvių duomenų. Be to, teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. K. paaiškino, kad V. O. savo automobilį labai prižiūrėjo, jis visada buvo tvarkingas, salonas švarus. Dieną iki įvykio jis buvo pasiskolinęs V. O. automobilį, važiavo į kaimą, tačiau jokių dėmių automobilio salone nepastebėjo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Š. nurodė, kad tarp tų asmenų, kuriuos matė po eismo įvykio išlipančius iš automobilio BMW 323 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamasis D. M. bei liudytojas V. O.. Šiuos asmenis atpažino iš veido bruožų pamatęs teisme gyvai, todėl yra tvirčiau įsitikinęs. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyta atpažinti iš nespalvotų nuotraukų, todėl minėtų asmenų jis neatpažino. Tai, kad kaltinamasis D. M. 2010 m. lapkričio 1 d., 3.00 val. iki 2010 m. lapkričio 1 d., 4.58 val. galėjo būti eismo įvykio vietoje – T. Narbuto gatvėje - patvirtina ir duomenys, gauti atlikus mobiliojo ryšio telefono abonentų analizę. Tuo tarpu kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai - A. Z., M. S. ir D. K. paties eismo įvykio nematę, apie jį sužinojo vėliau, D. K. su kaltinamuoju bendravo tik kitą dieną, todėl šių liudytojų parodymai negali nei paneigti, nei patvirtinti fakto, kad D. M. eismo įvykio metu vairavo V. O. priklausantį automobilį.
Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, jog D. M., vairuodamas V. O. priklausantį automobilį, 2010 m. lapkričio 1 d., apie 4.58 val., važiuodamas Narbuto gatve, Vilniuje pateko į eismo įvykį. Pažymėtina, kad teismas šiame nuosprendyje nepasisako dėl paties eismo įvykio aplinkybių, D. M. ir kitų asmenų kaltės sukėlus eismo įvykį, nes tai nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, šių aplinkybių nustatymas išeitų už D. M. pareikštų kaltinimų, dėl kurio byla perduota teismui, ribų.
Visgi, teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad D. M. padarė jam inkriminuotą BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, t. y. pagrobė V. O. priklausantį automobilį BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis neteisėtai, neatlygintinai užvaldo svetimą – kitam asmeniui priklausantį turtą (šiuo atveju – automobilį), kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala ir to nori. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Iš paties kaltinamojo ir liudytojo V. O. parodymų nustatyta, kad jų santykiai buvo draugiški. Kaltinamasis, V. O. leidus, dažnai naudodavosi pastarojo automobiliu. Liudytojas V. O. teisme nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam D. M. dėl pagrobto automobilio neturi, atsisako ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, kadangi nemato, kad jo automobilį BMW 323 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė būtent kaltinamasis. Liudytojas V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai tvirtino, kad po eismo įvykio iš automobilio išlipo 4-5 asmenys, visi vyrai. Įvertinus šio liudytojo parodymus bei kitus bylos duomenis, neatmestina galimybė, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo ir pats V. O.. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina, jog D. M. V. O. automobilį užvaldė neteisėtai, prieš pastarojo valią, turėdamas tikslą jį pagrobti, todėl jis iš kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. išteisintinas.
D. M. kaltinamas ir tuo kad apklausiamas 2010 m. lapkričio 11 d, būdamas liudytoju ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė apie tai, jog 2010 m. spalio 31 d., apie 24 val. kartu su V. O., pastarajam vairuojant automobilį BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važinėjosi po miestą, po ko atvykę adresu (duomenys neskelbtini) paliko minėtą automobilį ir su V. O. nuėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur jie užmigo ir išbuvo iki 2010 m. lapkričio 1 d. ryto.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 str. 1 p. prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma (kasacinė nutartis Nr. 2K–225/2009). Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K–183/2009, 2K-305-788/2015).
Pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 str. 1 d.). EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).
Akcentuotina ir tai, kad veikos, kurios pagal Lietuvos teisę turi administracinių teisės pažeidimų statusą, EŽTT praktikoje iš esmės pripažįstamos „baudžiamojo pobūdžio“ pagal Konvencijos 6 straipsnį (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgement of 4 November 2008), todėl teismų praktikoje suformuota nuostata, kad asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus ir apie savo paties galimai padarytą veiką už kurią numatyta ne baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 2K-168/2011).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D. M., kaip liudytojo statutas nebuvo neutralus, nes jam davus teisingus parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, iškiltų grėsmė būti patrauktam administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2010-11-01 d. 04.58 val. Narbuto gatvėje, Vilniuje, iš kurio pasišalino eismo įvykyje dalyvavusio automobilio BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Todėl vien šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad D. M. kaltinime nurodytos apklausos metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, t. y. egzistavo pagrindas, šalinantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 235 str. 1 d.
Be to, pažymėtina ir tai, kad pačiame kaltinime nurodyta, jog D. M. davė melagingus parodymus atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01603-10 dėl V. O. automobilio BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo. Būtent šiame ikiteisminiame tyrime 2015-12-21 D. M. buvo įteiktas pranešimą apie įtarimą padarius tiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., dėl kurios jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Apklaustas įtariamuoju D..M. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes automobilio BMW 323 I, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. O., nevogė. Dėl šio fakto parodymus duoti atsisako, visus paaiškinimus duos vėliau, pasitaręs su advokatu (t 2; b.l. 13, 14-15). Taigi, vertimo duoti parodymus prieš save situacija D. M. buvo kilusi ne tik administracinio teisės pažeidimo byloje dėl eismo įvykio, bet ir ikiteisminiame tyrime, kuriame jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad po apklausos D. M. atžvilgiu buvo atliekami procesiniai veiksmai, susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu – priimti prokuroro nutarimai gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių bei paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui.
Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2010 m. lapkričio 11 d. vykusios D. M. apklausos metu buvo BPK 80 str. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, išskyrus atvejus, kai jie sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Taigi, remiantis imperatyvia BK 235 str. 4 d. nustatyta taisykle, D. M. negali atsakyti už melagingų parodymų davimą, todėl jis pagal BK 235 str. 1 d. išteisintinas.
D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t 2; b. l. 29-30, 31-32), naikintinos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.) – vokas su stiklo šukėmis (atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių), dėžė Nr. 1 su 3 tamponais, degtukais, kamšteliu, dviem oro pagalvių iškarpomis, raktu, V. K., V. O. ir V. S. seilių pavyzdžiais (2013 m. spalio 7 d. atiduota saugoti pagal kvitą B serija BBB Nr. 046708), vokas su M. S. ir D. M. seilių pavyzdžiais (2013 m. spalio 28 d. atiduotas saugoti pagal kvitą B serija BBB Nr. APGTS000037), sunaikintini (t. 1; b. l. 24, 25, 136, 137, 142, 143).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– voką su stiklo šukėmis, dėžę Nr. 1 su 3 tamponais, degtukais, kamšteliu, dviem oro pagalvių iškarpomis, raktu, V. K., V. O. ir V. S. seilių pavyzdžiais, voką su M. S. ir D. M. seilių pavyzdžiais, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.