Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB ir Bendrovė) „A. m.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) buvęs vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., būdamas UAB „A. m.“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei 29 135,92 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, privalėjo, tačiau neužtikrino, kad bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kreditoriais, kai skola VMI buvo 26 940,10 Eur:

1. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos didžiausios sumos:

1.1. 2021 m. kovo 18 d. pervedė 2 300 Eur UAB „L.“ (mokestinė nepriemoka siekė 401,56 Eur);

1.2. 2021 m. kovo 28 d. pervedė 2 945,99 Eur UAB „V.“ (mokestinė nepriemoka siekė 629,56 Eur);

1.3. 2021 m. kovo 29 d. pervedė 2 000 Eur UAB „L.“ (mokestinė nepriemoka siekė 629,56 Eur);

1.4. 2021 m. balandžio 15 d. pervedė 3 000 Eur UAB „L.“ (mokestinė nepriemoka siekė 783,84 Eur);

1.5. 2021 m. gegužės 13 d. pervedė 3 110,60 Eur UAB „K.“ (mokestinė nepriemoka siekė 3 486,47 Eur);

1.6. 2021 m. gegužės 26 d. pervedė 2 701,30 Eur UAB „K.“ (mokestinė nepriemoka siekė 2 887,23 Eur).

2. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos didžiausios sumos:

2.1. 2021 m. kovo 19 d. pervedė 900 Eur kreditoriui „(duomenys neskelbtini) J. Tiskeviciaus g. 22 Vilnius LTU“ (mokestinė nepriemoka siekė 401,56 Eur);

2.2. 2021 m. kovo 19 d. pervedė 1 850 Eur kreditoriui „(duomenys neskelbtini) Klevu al. 4, Lentvaris LTU“ (mokestinė nepriemoka siekė 401,56 Eur);

2.3. 2021 m. kovo 30 d. pervedė 2 300 Eur kreditoriui „(duomenys neskelbtini) J.Tiskeviciaus g. 22 Vilnius LTU“ (mokestinė nepriemoka siekė 629,56 Eur);

2.4. 2021 m. kovo 11 d. 1 800 Eur pervedė kreditoriui „(duomenys neskelbtini) J.Tiskeviciaus g. 22 Vilnius LTU“ (mokestinė nepriemoka buvo 633,35 Eur);

2.5. 2021 m. gegužės 5 d. pervedė 2 000 Eur kreditoriui „(duomenys neskelbtini) J.Tiskeviciaus g. 22 Vilnius LTU“ (mokestinė nepriemoka siekė 3 336,78 Eur);

2.6. 2021 m. gegužės 26 d. pervedė 1 900 Eur kreditoriui „(duomenys neskelbtini) J.Tiskeviciaus g. 22 Vilnius LTU“ (mokestinė nepriemoka siekė 2 887,23 Eur).

Tokiu būdu L. K. pažeidė kreditorės VMI teises, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

L. K. teisme sutiko, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, atkreipė dėmesį, kad didesni mokėjimai buvo padaryti tik gegužės mėnesį. Taip pasielgė siekiant, kad nesustotų visiškai įmonės veikla. Prašė skirti minimalią baudą. Parodė, kad pagrindinė įsiskolinimo suma VMI susidarė per 2020 metus, kai prasidėjo pandemija, įmonės metinė apyvarta per 2020 m. siekė tik 185 000 Eur, o tai yra tris kartus mažesnė apyvarta nei buvo prieš tai. 2021 m. pradžioje VMI visiems suteikė atidėjimus per 2020 m. susidariusioms skoloms iki 2021 m. pabaigos. 2021 m. iki gegužės mėnesio įsiskolinimas VMI buvo 3 000 Eur, buvo daromi daliniai mokėjimai, buvo mokamas darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, daliniai mokėjimai VMI, kurie yra antros eilės mokėjimai. Mokėjimai įmonėms „L.“, „V.“ ir „K.“ buvo daryti 2021 m. kovo – gegužės mėnesiais, kai VMI dar nevykdė išieškojimo, nebuvo užblokuotos sąskaitos, tačiau tuo pačiu metu buvo daromi ir daliniai mokėjimai VMI. Suma, kuri buvo pervesta minėtoms įmonėms buvo gamybinis būtinumas, nes įmonė turėjo nusipirkti bent minimalų kiekį žaliavų, kad galima būtų judėti į priekį. Ta suma nesudaro daugiau nei 25 procentus nuo visų mokamų sumų, kurios turėjo pirmumo teisę, per tą laikotarpį buvo sumokėta apie 50 000 Eur. Be to, per laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio įmonės darbuotojų atlyginimams buvo išmokėta 38 000 Eur, o tai yra pirmos eilės mokėjimai. Antros eilės mokėjimai atlikti VMI sudarė 2 650 Eur, o Sodrai – 8 000 Eur. Sumos pervestos to laikotarpio pradžioje, iki gegužės mėnesio, kai einamųjų įsiskolinimų bendrovė neturėjo. Įsiskolinimai atsirado nuo gegužės mėnesio. Pervestos sumos po gegužės mėnesio sudaro tik 5 800 Eur įmonei „K.“. Nurodė, kad, kai jau buvo įsiskolinimas, pinigai įmonėms jau nebuvo pervesti. Kaip ir nurodo VMI, mokėjimai buvo padaryti tik iki gegužės 26 d. Šiuo metu bendrovė yra likvidavimo procese. Darbuotojai atleisti nuo 2022 m. kovo pabaigos, jiems išmokėtos išeitinės. Taip pat pripažįsta, kad žinojo, jog nepakaks lėšų atsiskaityti su M. D. susidariusios situacijos paaiškino, kad verslas yra sezoniškas. Gruodį, sausį, vasarį ir kovą gamyba ir pardavimai sumažėja. Nuo 2020 m. kovo mėnesio prasidėjus pandemijai, neteko daug stambių klientų. Bendrovė gamino konteinerius bendrai Lietuvos-Vokietijos įmonei „G. B.“, kuri sustabdė veiklą, o tai sudarė apie 50 procentų visos apyvartos. Be to, kai kurios statybinės bendrovės sumažino apimtis. 2020 m. apyvarta krito tris kartus. Anksčiau metinė apyvarta siekė apie pusę milijono, o tuo metu siekė tik 180 000 Eur. Teko atleisti darbuotojus. Šiai dienai įsiskolinimas VMI nėra padengtas, nes nėra iš ko jį padengti.

Iš Bendrovės banko sąskaitų išrašų kopijų ir Operatyvaus patikrinimo matyti, kad bendrovės vardu nėra ir nebuvo registruoto nekilnojamojo turto, bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. bendrovė turi dvi banko sąskaitas: (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyriuje ir (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyriuje. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis 2021 m. kovo 1 d. (Pastaba. Operatyvaus patikrinimo pažymoje klaidingai nurodyta data, vietoje 2021 m. kovo 1 d., nurodyta 2022 m. kovo 1 d.) buvo 1,72 Eur; įplaukos iš veiklos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. (Pastaba. Operatyvaus patikrinimo pažymoje klaidingai nurodyta data, vietoje 2021 m. kovo 1 d., nurodyta 2022 m. kovo 1 d.) iki 2022 m. kovo 21 d. sudarė 54 075,10 Eur; išlaidos – 54 073,80 Eur, iš kurių: 1) nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. – 9 800 Eur UAB „L.“, nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. – 27 736 Eur pervedimai į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. birželio 16 d. – 679 Eur UAB „Circle K Lietuva“, 2021 m. kovo 28 d. 2 945,99 Eur UAB „V.“, 2021 m. gegužės 13 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. – 5 811,90 Eur UAB „K.“, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 28 d. iki 2021 m. birželio 18 d. – 405,17 Eur UAB „Bitė Lietuva“, 2021 m. birželio 8 d. – 1 000 Eur R. E. individualiai įmonei (toliau – IĮ) „R.“, laikotarpiu 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. spalio 26 d. – 1 932,53 Eur VMI, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. spalio 26 d. – 1 429,41 Eur VSDFV, 2021 m. birželio 7 d. ir 2021 m. birželio 16 d. – 1 548,11 Eur L. K.. Sąskaitos likutis 2022 m. kovo 21 d. buvo 3,02 Eur. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutis 2021 m. kovo 1 d. buvo 6,50 Eur. Įplaukos laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 21 d. sudarė –27 829,29 Eur, iš kurių: 27 736 Eur iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); išlaidos – 27 835,79 Eur, iš kurių: nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. – 23 750 Eur grynųjų pinigų nurašymas kortele, 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. birželio 26 d. – 2 318 Eur į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 19 d. – 500 Eur UAB „L.“, 2021 m. kovo 19 d. – 450 Eur UAB „G.“, 2021 m. kovo 19 d. – 648,11 Eur L. K. (atlyginimas), 169,58 Eur kt. Sąskaitos likutis 2022 m. kovo 21 d. buvo 0,00 Eur. Nurodyta, jog bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas (t. 1, b. l. 5-6, 7-56).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu bendrovės „A. m.“ vadovas buvo L. K. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. Tai patvirtino ir pats L. K. teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į L. K. duotus paaiškinimus teisme, jog žinojo, kad nepakaks lėšų atsiskaityti su VMI, darytina pagrįsta išvada, kad L. K. būdamas bendrovės vadovas, žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir, kad turimų lėšų nepakas atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. L. K. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu nevykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, tokiais savo veiksmais pažeidė savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

l. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020).

L. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, šiai dienai įsiskolinimas biudžetui nėra padengtas. Kita vertus teismas nenustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus. Priešingai, tiek iš byloje esančių duomenų bei paties L. K. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog Bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną (nuo 2020 m. kovo 26 d.) ir nesugebėjus pelningai tęsti veiklos. Pasak L. K., 2020 m. prasidėjus pandemijai metinė Bendrovės apyvarta siekė 185 000 Eur , kas yra tris kartus mažiau nei įprastai, nei buvo iki tol (pasak L. K. iki karantino Bendrovės pelnas buvo apie 500 000 Eur), neteko daug stambių klientų, kai kurie klientai sustabdė savo veiklą, sumažino apimtis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog daryti daliniai mokėjimai tiek VMI, tiek VSDFV, nors iki šiol visas įsiskolinimas nėra padengtas. Taip pat matyti, kad darbuotojams buvo mokami atlyginimai. Taigi, matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. piktybiškai nesiekė neatsiskaityti su VMI, manė, kad įmonė bus pajėgi tęsti verslą nors ir mažesnėmis apimtimis.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir L. K. asmenybė. Pasak L. K., jis nuo 2022 m. gegužės 3 d. nedirba, šiuo metu yra bedarbis, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 2022 m. rugsėjo 20 d. duomenimis per 5 metus administracine tvarka baustas du kartus, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai susiję su automobilio vairavimu, paskirtas baudas sumokėjo, taigi spręstina, jog L. K. nėra linkęs pažeisti įstatymų, o šis nusižengimas nulemtas iš dalies dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos kilus pandemijai. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog asmuo pripažino savo kaltę bei geranoriškai teisme paaiškino susiklosčiusios padėties, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias L. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti L. K. pakaks skirti 700 Eur baudą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes mano, kad L. K. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam 700 (septynių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti L. K., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke L. B., AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-451-1133/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.