- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 2YT-893-887/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00006-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- J. N., N. F., A. P., L. T.
- Advokatai
- Sigita Černienė
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
dalyvaujant pareiškėjo J. N. atstovams Ž. N. ir advokatei Sigitai Černienei, suinteresuotiems asmenims J. N., N. F., A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. N., N. F., A. P., L. T. dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. N. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims J. N., N. F., A. P., L. T., prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas ir jo tėvas B. N., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po motinos ir sutuoktinės Jadvygos A. N., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami jį valdyti. Taip pat, kad pareiškėjas J. N. priėmė palikimą po tėvo B. N., mirusio (duomenys neskelbtini,) mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė penki vaikai. J. A. N. ir B. N. santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno kartu su tėvais, tėvams priklausančiame name. Pareiškėjo motina J. A. N. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko. Pareiškėjas, kiti vaikai ir palikėjos sutuoktinis B. N. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas ir tėvas B. N. toliau liko gyventi tame name, naudojosi visais motinos daiktais, rūpinosi visu turtu, mokėjo mokesčius, priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjo tėvas B. N. mirė (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, nes turtu toliau naudojosi, jį prižiūrėjo ir turtą paveldėjo pareiškėjas (b. l. 1-4).
Pareiškėjo atstovas Ž. N. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas iki 2010 metų buvo kaimynas, gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties sodyboje liko gyventi pareiškėjas ir tėvukas, jie abu ūkininkavo, augino gyvulius. Po tėvuko mirties pareiškėjas sumažino ūkį, tačiau ir toliau augino gyvulius, sodino daržus, remontavo namus. Pareiškėjas 2010 metais išvyko gyventi į užsienį, tačiau sodyba rūpinasi. Realiai jis prižiūri sodybą, šienauja žolę, sumoka mokesčius. Pareiškėjas planuoja sodybą rekonstruoti (b. l. 57).
Pareiškėjos atstovė advokatė Sigita Černienė teismo posėdyje pareiškimą palaikė visiškai, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas iki šiol naudojasi nekilnojamuoju turtu. Nors pareiškėjas šiuo metu užsienyje, tačiau paliko įgaliotą asmenį prižiūrėti sodybą (b. l. 57).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys N. F., J. N., A. P. su pareiškimu sutinka visiškai. Teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas gyveno su tėvais. Po motinos mirties toliau ūkininkavo, savo veiklą tęsė ir po tėvo mirties (b. l. 41, 42, 44, 57).
Suinteresuotas asmuo L. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, po tėvo mirties nori gauti jai priklausančią palikimo dalį, kuri jai turėtų būti išmokėta pinigais (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad B. N. su Jadvyga A. K. (N.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), pareiškėjas yra B. N. ir J. A. N. sūnus (b. l. 11). J. A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), B. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto naudotoju įregistruotas B. N., Testamentų registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų ir įregistruotų sudarytų testamentų po palikėjo B. N. mirties (b. l. 32). Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis ir jo miręs tėvas B. N. po motinos J. A. N. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Taip pat, kad pareiškėjas J. N. po tėvo B. N. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau - CK1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad po motinos, sutuoktinės J. A. N. mirties jos palikimu, taip pat likusiu paveldimu nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojosi, jį valdė pareiškėjas J. N. ir B. N., o po B. N. mirties – pareiškėjas J. N.. Pareiškėjas J. N. turtu disponuoja ir šiuo metu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir B. N. po motinos, sutuoktinės J. A. N. mirties, taip pat pareiškėjas po tėvo B. N. mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys N. F., J. N., A. P. neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjo prašomi juridiniai faktai. Nors suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, tačiau įrodymų, prieštaraujančių pareiškime nurodytoms aplinkybėms nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas J. N. ir B. N. po J. A. N. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Taip pat pripažintina, kad J. N. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo B. N. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). B. N. ir pareiškėjas J. N. po motinos, sutuoktinės J. A. N. mirties, ir pareiškėjas J. N. po B. N. mirties laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po J. A. N., pareiškėjas J. N. – po B. N. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos priteistinos 14,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė J. A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.
Priteisti iš pareiškėjo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.