- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- eI2-2547-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00677-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 4 d. raštą Nr. (8.2.2)26R-46 „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisto teisingo atlyginimo“ dalyje (toliau – ir Raštas), kurioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimo vykdymas perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir įpareigoti ministeriją išmokėti pareiškėjai likusią 803 Eur sumą.
Nurodo, jog EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu dėl teisingo atlyginimo byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)) už nuosavybės teisių pažeidimą dėl per ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso pareiškėjai priteisė 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei su tuo susijusius bet kokius taikytinus mokesčius. Šias sumas valstybė turėjo sumokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2020 m. vasario 19 d., tačiau per nustatytą terminą nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija), nei NŽT, likusios sumos, t.y. 803 Eur nesumokėjo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija be teisinio pagrindo perdavė teismo sprendimo vykdymą likusioje dalyje NŽT. Pagal įstatymą žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, atlyginti valdytojas yra Teisingumo ministerija.
Pažymi, kad NŽT 2020 m. vasario 14 d. sumokėjo pareiškėjai 803 Eur piniginę kompensaciją pagal NŽT 2020 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. G., kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės, atlyginant už ją pinigais 803 Eur, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavedimo neįvykdė ir likusios 803 Eur sumos pagal EŽTT sprendimą nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog 2020 m. sausio 20 d. NŽT priėmė sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. G.“, pagal kurį pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,2777 ha žemės, atlyginant už ją pinigais, t. y. 803 Eur. Tuo pačiu NŽT sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0.0009 ha, todėl NŽT atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises, atlyginant pinigais, sumokėdama ne 806 Eur, kaip paminėta EŽTT sprendime, o 803 Eur. Pati pareiškėja nurodo, jog NŽT pervedė jai 803 Eur sumą. Teisingumo ministerija pareiškėjai atlygino 1 197 Eur. Akcentuoja, jog iš viso pareiškėja gavo 2 000 Eur. Atsakovės manymu, pareiškėja yra gavusi visą jai EŽTT sprendimu priteistą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, tuo pat metu ir atlyginus turtinę žalą pagal EŽTT sprendimą ir užbaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo išvengta ir nepagrįsto praturtėjimo, kuris būtų galimas, jei pareiškėjai iš pradžių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos būtų sumokėtas turtinės žalos atlyginimas, pagal EŽTT sprendimą priteistas dėl neužbaigtos nuosavybės teisių atkūrimo dalies, o paskui dar ir būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Teisingumo ministerija neturėjo teisinio pagrindo perduoti kitos EŽTT sprendimo dalies vykdymą NŽT.
Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl EŽTT sprendimo tinkamo vykdymo, administraciniams teismams nėra priskirti ginčai dėl EŽTT sprendimų vykdymo, todėl ši byla turi būti nutraukta.
Pažymi, kad valstybė yra tinkamai įvykdžiusi EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl teisingo atlyginimo byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėja yra gavusi visą priteistą sumą. Tenkinus pareiškėjos skundą ir įpareigojus Teisingumo ministeriją pervesti pareiškėjai 803 Eur sumą, būtų sudarytos sąlygos asmens praturtėjimui bei pareiškėjai valstybės mokama suma neatitiktų teisingo atlyginimo paskirties.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog vykdant EŽTT sprendimą, NŽT parengė sprendimo projektą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises grąžinant žemę natūra sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), už likusią neatkurtą 0,2777 ha žemės dalį atlyginant pinigais bei pakvietė pareiškėją atvykti į posėdį, vyksiantį 2020 m. sausio 14 d., kad ji būtų supažindinta su sprendimu. Pareiškėja, susipažinusi su NŽT sprendimu, su juo sutiko (sprendimas buvo pasirašytas pačios pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d.). NŽT 2020 m. vasario 14 d. pareiškėjai pervedė 803 Eur kompensaciją.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. EI3-2340-596/2020 pagal pareiškėjos skundą NŽT, tretieji asmenys - Teisingumo ministerija dėl NŽT sprendimo dalies panaikinimo, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į 0,2786 ha atlyginant pinigais už 0,2777 ha 803 Eur.
EŽTT sprendimu priteisė 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimą, todėl sistemiškai įvertinus EŽTT sprendimo motyvus turtinės žalos atlyginimas tikėtina, kad buvo mažinamas tokia suma, kuri buvo nurodyta NŽT sprendime atkuriant pareiškėjos nuosavybės teises pinigais t. y. 803 Eur (1500 Eur - 803 Eur = 697 Eur (turtinė žala) + 500 Eur (bylinėjimosi išlaidos) =1197 Eur).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 4 d. rašto Nr. (8.2.2.)26R-46 „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisto teisingo atlyginimo“ dalyje, kurioje EŽTT sprendimo vykdymas perduotas NŽT bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją išmokėti pareiškėjai likusią 803 Eur sumą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai į buvusio savininko K. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.
EŽTT 2018 m. gruodžio 18 d. paskelbė sprendimą byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) dėl per ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir pareiškėjai priteisė 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. EŽTT taip pat paragino Vyriausybę ir pareiškėją susitarti dėl teisingo atlyginimo. Šalims nepasiekus susitarimo dėl galimo žalos atlyginimo, EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. paskelbė sprendimą dėl teisingo atlyginimo byloje G. prieš Lietuvą ir pareiškėjai priteisė 1500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei su tuo susijusius mokesčius.
Vilniaus miesto skyriuje gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT 2019 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. (8.2.2.)26R-527 „Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo G. prieš Lietuvą“, kuriuo prašoma atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai bus atkurtos nuosavybės teisės natūra į 9 kv. m ploto žemės sklypą bei vykdant EŽTT sprendimą dėl teisingo atlyginimo, kuriame buvo nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas atlyginant pinigais bus laikomas tinkamu nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimu ir nesant galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra prašoma priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į likusį plotą Vilniaus mieste, sumokant jai piniginę kompensaciją, tokiu atveju EŽTT galutiniam įvykdymui priteista 1500 Eur turtinės žalos dydis būtų mažinimas tokia suma, kokia bus nurodyta sprendime atkurti pareiškėjai nuosavybės teises pinigais. Pažymi, kad EŽTT sprendimas turi būti įvykdytas kaip įmanoma greičiau t. y. piniginė kompensacija turi būti sumokėta iki 2020 m. vasario 19 d.
NŽT, vykdydama EŽTT sprendimą, 2020 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 49S-62-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. G.“ atkūrė 0,0009 ha žemės natūra (duomenys neskelbtini) ir už 0,2777 ha atlygino pinigais.
2020 m. sausio 24 d. NŽT gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. (8.2.2.)26R-29 „Dėl EŽTT sprendimo byloje G. prieš Lietuvą vykdymo“, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad NŽT 2020 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-62-(14.49.3.), kuriuo nusprendė D. G. atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra 0.0009 ha, o už likusius 0,2777 ha žemės atkurti nuosavybės teises pinigais, sumokant jai 803 eurus
bei į tai, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2020 m. vasario 19 d., persiunčia teismo sprendimą byloje G. prieš Lietuvą (dėl teisingo atlyginimo) kartu su pareiškėjos Teisingumo ministerijai pateikto prašymo dėl teismo priteistos kompensacijos sumokėjimo kopija ir prašo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises pinigais sumokant jai 803 Eur kaip įmanoma greičiau.
Pagal NŽT sprendimą 803 Eur piniginė kompensacija 2020 m. vasario 14 d. buvo pervesta į pareiškėjos sąskaitą.
Ginčijamame Rašte, adresuotame pareiškėjai, nurodoma, kad vadovaujantis EŽTT 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu, Teisingumo ministerija 2020 m. sausio 30 d. pervedė pareiškėjai 1 197 Eur sumą turtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti į pareiškėjos sąskaitą. Taip pat Rašte atkreiptas dėmesys, kad kitos teismo sprendimo dalies, susijusios su turtinės žalos kompensavimu, vykdymas perduotas pagal kompetenciją NŽT.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų, priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, daro išvadą, kad juo pareiškėjai buvo suteikta informacija dėl 1 197 Eur turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vykdant EŽTT sprendimą, pervedimo į pareiškėjos sąskaitą bei tolimesnio vykdymo perdavimo pagal kompetenciją NŽT. Taigi, teismo vertinimu, ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, t. y. juo pateikta informacija dėl EŽTT sprendimo vykdymo, todėl minėtas Raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (2014 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-41/2014).
Pagal Konvencijos 46 straipsnio 2 dalį galutinis EŽTT sprendimas perduodamas Europos Tarybos Ministrų Komitetui, kuris prižiūri jo vykdymą. Pažymėtina, jog valstybių pareiga vykdyti EŽTT sprendimus yra besąlyginė, tačiau jos gali pačios rinktis būdus ir priemones, kaip juos įvykdyti. Iš į bylą pateiktų įrodymų (el. b. l. 16 – 21) matyti, jog Vykdymo departamentas buvo informuotas apie ginčui aktualaus sprendimo pareiškėjos byloje įvykdymo būdą. Pagal Vykdymo departamento parengtą informaciją - 2020 m. balandžio 1 d. duomenys apie bylas, kuriose teisingo atlyginimo kompensacija yra sumokėta laiku, pareiškėjos sprendimas nurodomas kaip tinkamai įvykdytas.
Pažymėtina, jog jei pareiškėja mano, kad valstybė netinkamai įvykdė EŽTT sprendimą, ji turi teisę teikti skundus Europos Tarybos Ministrų Komitetui, atliekančiam EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, jog teismas negali EŽTT sprendimų vykdymo tinkamumo įvertinimo aspektu pakeisti Europos Tarybos Ministrų Komiteto kompetencijos ir jurisdikcijos. Taigi, EŽTT sprendimų vykdymo kontrolė priklauso išimtinai Europos Tarybos Ministrų Komitetui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį asignavimų žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, atlyginti valdytojas yra Teisingumo ministerija. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėja, tai nereiškia, jog sprendimo vykdymo negalėtų, be kita ko, įvykdyti ir kitos nacionalinės valstybės institucijos. Šiuo atveju pagal Žalos įstatymą yra numatyta, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra asignavimų žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, atlyginti valdytoja, t.y. ministerija turi teisę teikti paraišką dėl lėšų gavimo teismų sprendimams dėl žalos atlyginimo. Be to, EŽTT žalą asmenims priteisia iš valstybės, o ne iš konkrečios institucijos.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti ginčijamo Rašto dalį atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS78-143/2016).
Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos D. G. skundo reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. G. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.