- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 1-97-445/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- R. A.
išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros A. apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš savo nepilnametę dukrą sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: 2017-04-03 apie 23 val. namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių girtumas), tyčia spyrė vieną kartą sėdinčiai kambaryje ant lovos savo nepilnametei dukrai G. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), į dešinės kojos kelį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. A. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat R. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2016-05-05 apie 15 val. savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,36 promilių girtumas), smurtaudamas artimoje aplinkoje, tyčia asmeninio konflikto metu vieną kartą įspyrė į kairį šoną, vieną kartą delnu trenkė į galvos kairę pusę ir viena kartą įspyrė į kairę koją savo nepilnametei dukteriai G. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. A. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Nukentėjusiosios G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), parodymais, kad R. A. yra jos tėtė, jie abu nelabai sutaria, nes tėtė priekaištauja, kad ji namuose nieko nedirba. 2016-05-05 apie 14.30 val. į namus sugrįžo girtas tėvas R. A.. Ji tuo metu buvo viena namuose. Jai paskambino mama, ji su šia kalbėjosi telefonu. Tuo metu į jos kambarį iš virtuvės atėjo tėvas, ėmė priekaištauti, kad ji nedaro jokių namų ruošos darbų. Ji tėvui pasakė, kad gali išnešti šiukšles ir, jeigu reikia, išplauti indus. Tėvas jai priekaištavo, kad ji neklauso, vaikšto po miestą. Ji pradėjo verkti. Tėvas atėjo prie jos ir spyrė jai į kairį šoną, įspyrė stipriai, jai labai skaudėjo. Ji vis dar kalbėjosi su mama telefonu. Kai tėvas jai įspyrė, ji užrėkė, tai per telefoną išgirdo mama. Kai ši paklausė, kas jai atsitiko, ji pasakė, kad tėvas vėl prie jos lenda. Prie jos vis dar stovėjęs tėvas pasakė, kad ji niekur neis iš namų, nei į kiemą, nei į būrelį, liepė atiduoti jam savo mobilųjį telefoną. Ji telefono neatidavė ir pasakė, kad neatiduos. Tėvas delnu vieną kartą trenkė jai į galvą, pataikė į kairę pusę ties smilkiniu ir skruostu. Ji pajuto po šio smūgio skausmą. Ji nežiūrėjo, todėl nematė ir nežino, ar sumušta vieta buvo paraudusi, kraujosruvos neliko. Tada tėvas išplėšė jai iš rankų telefoną, išėjo iš jos kambario ir uždarė duris. Ji išgirdo, kad į namus sugrįžo mama, atrakino mamai buto duris. Tėvas atėjo pasižiūrėti, kas atėjo. Ji dar vis verkė, su mama nuėjo į kambarį. Tėvas atėjo į kambarį, ėmė ją užgaulioti, įspyrė jai į kairę koją, ėmė bartis su mama. Ši prie smakro laikė savo mobilųjį telefoną. Tėvas gal pagalvojo, kad mama jį telefonu filmuoja, atėjęs prie mamos, klausinėjo, kam ši jį filmuoja, išmušė mamai telefoną iš rankų ant žemės. Mama paskambino bendruoju pagalbos telefono Nr. 112 ir iškvietė policiją. Labai greitai atvažiavo policininkai ir tėvą išsivežė. Jai po tėvo suduotų smūgių neliko jokių kraujosruvų nei ant veido, nei ant kojos ir šono. Gydytojų ji nebuvo apžiūrėta, nes neliko sumuštose vietose kraujosruvų, tačiau galvą skaudėjo. Ji buvo tuo metu labai susijaudinusi ir išsigandusi (t.1, b.l.59-60).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 477/2016 (06), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji teismo medicinos apžiūrai neatvyko, medicinos dokumentai nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyti objektyvias trauminio poveikio žymes ir tuo pačiu nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mąstą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (t.1, b. l. 66).
Liudytojos A. A. parodymais, kad 2016-05-05 apie 12 val. ji išėjo į darbą, po to buvo parduotuvėje, apie 14 val. mobiliuoju telefonu ji paskambino vyresniajai dukteriai G.. Atsiliepusi duktė pasakė, kad girtas tėvas R. A. prie jos kabinėjasi ir ant jos šaukia. Ji greitai sugrįžo į namus. Lipdama laiptais, ji išgirdo, kad bute šaukia ant dukters vyras R. A., o duktė verkia. Įėjusi į butą, ji pamatė, kad girtas vyras įžeidinėja dukterį G., šaukia ant šios. Kai ji paklausė, kas vyksta, duktė jai pasakė, kad tėvas rankomis sudavė per galvą, įspyrė į šoną. Duktė buvo išsigandusi, verkė, bet tėvas toliau ant šios šaukė, vadino įžeidžiančiais žodžiais, todėl ji bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai vyrą išsivežė. Duktė aprimo, tik skundėsi, kad jai skauda galvą. Dukteriai medikų pagalbos neprireikė. Pati ji įvykio aplinkybių nematė, žino tiek, kiek papasakojo duktė ( t.1, b. l. 86-87).
A. apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS prevencijos poskyrio vyresn. tyrėjo Giedriaus Raulušaičio 2016-05-05 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-05-05 apie 14.10 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), nuvykę įvykio vietoje rado verkiančią G. A., g. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad neblaivus tėvas R. A. namuose mėtė, daužė įvairius daiktus, pradėjo ant jos rėkti, sudavė du smūgius ranka jai į galvą, įspyrė į šoną ir į koją (t.1, b. l.30-33).
A. duomenimis, kuriais R. A. 2016-05-05 14.25 val. buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas (t. 1, b. l. 109).
Įtariamojo R. A. parodymais, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš dukrą. Jis su žmona A. A. ir dviem dukterimis G. ir D. gyvena (duomenys neskelbtini). Su vyresne dukterimi G. nesutaria nuo 2015 m. vasaros. Kai jie susipyksta, tai žmona G. visada užstoja, dėl tos priežasties barasi ir su savo žmona. 2016-05-05 apie 15 val. į namus jis sugrįžo girtas. Namuose buvo tik vyresnė duktė G., su šia jis susibarė dėl nesutvarkytų kambarių, neišplautų indų ir dėl to, kad duktė nėjo tvarkytis, o sėdėjo prie kompiuterio. G. jam priešgyniavo ir atsikalbinėjo, abu susibarė. Ji kažkam skambino telefonu, jo visiškai neklausė. Tada jis ranka griebė už dukters mobiliojo telefono, kuris tuo metu buvo prie jos ausies, gal taip ir trinktelėjo jai prie ausies. Duktė ėmė verkti ir šaukti ant jo. Jis neprisimena, kad būtų šiai tyčia trenkęs du smūgius ir dar įspyręs, tačiau jis buvo stipriai girtas, todėl gali ir neatsiminti šių aplinkybių. Jeigu duktė sako, kad jis šią mušė, tai jis to neneigia ir labai gailisi, kad taip pasielgė. Jis buvo labai ant dukters supykęs ir nesusitvardė. Tuo metu į namus sugrįžo žmona. Šiai duktė pasiskundė, kad jis mušė. Tada ant jo ėmė šaukti žmona, kodėl tokiu būdu jis auklėja dukrą, abu susibarė. Žmona iškvietė policiją. Labai greitai atvažiavo policininkai ir jį išsivežė. Po to su dukterimi jis susitaikė, šios atsiprašė ( t.1, b. l.138-140).
Nukentėjusiosios G. A. parodymais, kad 2017-04-03 vakare, būdama namuose su sese D. A., ji išgirdo už buto durų tėvo R. A. balsą, suprato, kad šis girtas, todėl jo neįsileido. Po kiek laiko tėvas atėjo su savo motina T. A., ji šiuos įsileido, nes nebijojo. Apie 23 val., jai būnant savo kambaryje ant lovos, tėvas užėjęs vieną kartą spyrė jai į dešinį kelį. Jai skaudėjo, bet žymių neliko, medikų pagalbos nereikėjo. Jos močiutė tėvui iškvietė medikus, kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Šiems ji pasakė, kad tėvas jai spyrė, policijos pareigūnai tėvą išsivežė. Įvykį galėjo matyti sesuo D. A.. Močiutė įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Prieš metus laiko tėvas jai buvo sudavęs į galvą ir šoną, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po to su tėvu susitaikė (t.1, b.l. 70-72).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 330/2017 (06), kurioje nurodyta, kad, esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusį liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė t.1, b. l. 77).
Liudytojos A. A. parodymais, kad su vyru R. A. ji gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių nuomojamam bute. Su vyru R. santuokoje kartu ji gyvena apie 16 metų, turi dvi nepilnametes dukteris - G. A., g. (duomenys neskelbtini), ir D. A., g. (duomenys neskelbtini). Vyras dirba pagal verslo liudijimą, tačiau pajamų į namus neparneša. Jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. 2017-04-03 apie 23 val. ji grįžo į namus iš seminaro, kuris vyko Vilniaus mieste, namuose rado savo dukteris G. ir D., taip pat buvo grįžęs neblaivus vyras R., dar buvo atėjusi jo motina T. ar T. A.. Dukterys buvo kambaryje, pati ji buvo vonios kambaryje, persirenginėjo, kai išgirdo kažkokį triukšmą, G. verkė. Ji matė, kad vieno iš kambarių tarpduryje stovėjo R. ir bandė įeiti į kambarį, o G. tėčio nenorėjo įsileisti į kambarį. G. ji paklausė, kas atsitiko, ko ši verkia. G. sakė, kad tėtis jai vieną kartą spyrė į koją, į kurią koją sakė, kad įspyrė, dabar gerai neprisimena, lyg į dešiniąją. Ant dukters kojos jokių sužalojimų nesimatė, ši tik sakė, kad skaudėjo, kai įspyrė. Ar kita duktė D. matė įvykį, ji nežino. T., pamačiusi, kad G. verkia, o jos sūnus R. neblaivus yra agresyvus, paskambino medikams, norėdama, kad šie atvažiuotų ir R. išvežtų priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo. Po kelių minučių į namus atvyko medikai kartu su policijos pareigūnais. Medikai klausė, kam reikalinga pagalba. T. medikų prašė, kad sūnų vežtų gydyti nuo alkoholizmo, tačiau šie atsisakė tai padaryti. G. medikai neapžiūrėjo, nes šiai sužalojimas nebuvo padarytas. Tuo tarpu policijos pareigūnai R. sulaikė ir išsivežė. G. į priėmimo skyrių ji nevežė. Ji nenori, kad duktė būtų vežama pas teismo medicinos ekspertus, nenori G.traumuoti. Ji nori, kad R. atsakytų įstatymo nustatyta tvarka. R. jau kuris laikas kasdien vartoja alkoholinius gėrimus, būna agresyvus, dukterys savo tėčio bijo, su šiuo nesutaria. 2015 m. ar 2016 m. taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes R. taip pat smurtavo prieš G. (t.1, b. l. 92-94).
Liudytojos D. A. parodymais, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su tėčiu R. A., mama A. ir sese G.. Po įvykio tėtis į namus negrįžo, šiuo metu gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Jos pačios santykiai su tėčiu geri. 2017 m. balandžio mėn. pradžioje, tai galėtų būti balandžio 3 ar 4 d. apie 23 val. tėtis skambino į buto duris. Tuo metu namuose mamos nebuvo, ši buvo Vilniuje darbiniais reikalais. Ji su sese G. tėčio į namus neįsileido, nes matė, kad šis neblaivus. Sesuo G. tėčio neblaivaus bijo, jiedu nesutaria. Anksčiau tėtis prieš G. taip pat yra smurtavęs. Po kelių minučių paskambino močiutė T., tėčio mama, ir liepė tėtį įsileisti į namus. Močiutė sakė, kad ji taip pat ateis pas jas į namus. Ji su sese tėtį įsileido į namus, greit atėjo ir močiutė. Tėtė šaukė ant G., kodėl jo neįsileido, jiedu apsižodžiavo. Po kokių 10 min. į namus grįžo ir mama. Kai visi buvo jau namuose, ji su sese G. buvo savo kambaryje. Tėtis, atėjęs prie jų kambario, tarpduryje spyrė jos sesei G., sėdinčiai ant lovos, į dešinės kojos kelį. Sesės lova kambaryje yra pastatyta prie pat kambario durų, durys net negali užsidaryti. Tėtė spyrė vieną kartą. G.verkė, sesei sužalojimo neliko. Ar dar kažkas matė tą momentą, kai tėtė spyrė G., ji nežino, mama nematė. Po kelių minučių į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Atvykusiems policijos pareigūnams ar močiutė, ar mama pasakė, kad tėtis spyrė G. į koją, ir tėtį pareigūnai išsivežė. Medikai kalbėjo su tėčiu, sesės jie neapžiūrėjo. Kas paskambino policijai ir medikams, ji nežino, gal močiutė. Močiutė norėjo, kad tėtį vežtų gydyti. Paskutiniu metu tėtis dažnai į namus grįžta neblaivus, kartais ir triukšmauja (t.1, b. l. 100-102).
Liudytojos T. A. parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus R. A. su žmona A. ir dukterimis gyvena (duomenys neskelbtini). Anūkės G. ir D. yra nepilnametės. Sūnus R. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. 2017-04-03 apie 22 val. jai paskambino R. ir pasakė, kad jo niekas neįsileidžia į namus. R. klausė, kur jo žmona A., ji šiam pasakė, kad A. išvažiavusi darbiniais reikalais į Vilnių. Tada ji paskambino anūkėms ir klausė, kodėl tėčio neįsileidžia. D. ar tai G. jai sakė, kad jos negirdėjo, kad tėtis būtų skambinęs į duris. Mergaitės prižadėjo, kad duris tėčiui atidarys. Ji R. pasakė, kad ateis pasižiūrėti. Apie 22.30 val. ji nuėjo į R. namus, R. jau buvo bute, dukterys taip pat buvo namuose. R. buvo neblaivus, piktas. Po kelių minučių į namus grįžo ir A. iš Vilniaus. R. A. pradėjo priekaištauti, kodėl ir su kuo ši buvo Vilniuje. R. labai pavyduliauja savo žmonos. Tarp A. ir R. įvyko žodinis konfliktas. Ji taip pat R. sakė, kad negertų, labai jo to vis prašo, tačiau šis jos neklauso. Mergaitės buvo kambaryje. Po kelių minučių atbėgo iš kambario verkdama G., sakė, kad tėtis šiai spyrė, kur pataikė, nerodė. Sužalojimų ji nematė. Ji paskambino Nr. 112 ir paprašė, kad atvažiuotų medikai, nes norėjo, kad šie priverstinai R. nuvežtų gydymui nuo alkoholizmo. Į namus atvyko medikai ir policija. Medikai R. nevežė, nes R. atsisako gydytis nuo alkoholizmo. R. išsivežė policijos pareigūnai. Kai R. būna blaivus, jis geras tėtis ir vyras, bet paskutiniu metu labai geria ir to nepripažįsta, atsisako gydytis ( t.1,b. l. 105-107).
A. apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus vyr. patrulio Ramūno Keršio 2017-04-03 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-04-03 apie 23.10 val., pagal pranešimą nuvykus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prieš nepilnametę G. A., g. (duomenys neskelbtini), galimai smurtavo neblaivus tėvas R. A., mergaitė nurodė, kad tėvas jai įspyrė į koją. R. A. nustatytas alkotesteriu 2,47 promilių girtumas (t. 1, b. l. 42-45).
Įtariamojo R. A. parodymais, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, pripažįsta vieną kartą spyręs koja savo nepilnametei dukteriai G. A. į koją. Galvos traumų jis neturėjo, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, įskaitoje neįrašytas. Su žmona A. A. santuokoje jis kartu gyvena 16 metų, turi dvi nepilnametes dukteris D. A., g. (duomenys neskelbtini) ir G. A., g. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamam dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Jis dirba pagal verslo liudijimą. Žmona taip pat dirba. Jis nežino, dėl kokių priežasčių, bet nesutaria su vyresniąja dukterimi G. A.. Su dukterimi D. jis sutaria. 2017-04-03 apie 22 val., būdamas neblaivus, jis parėjo iki buto, buto durų niekas neatidarė, nenorėjo jo įsileisti į namus. Jis skambino dukterims, šios kategoriškai atsisakė jį įsileisti į namus dėl to, kad jis buvo neblaivus. Tada jis paskambino žmonai A., kuri tuo metu buvo Vilniuje, ši paskambino dukterims, kad jį įsileistų į namus, tuomet šios jį įsileido į vidų. Į namus po kelių minučių atėjo ir jo motina T. A., grįžo ir A.. Jis norėjo įeiti į mergaičių kambarį,tačiau duktė G. jo nenorėjo į savo kambarį įsileisti. Jis G. kambario tarpduryje vieną kartą spyrė, pataikė jai į dešinę koją, kažkur į kelį. Ar duktė G. verkė, jis neprisimena, sužalojimo nuo spyrimo dukteriai neliko. Tame pačiame kambaryje lovoje buvo ir kita duktė D., ši gal taip pat matė, kaip jis spyrė G.. Kur tuo metu buvo žmona ir jo mama, jis nežino. Po kelių minučių į jų namus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė ir kokiu tikslu, jis nežino. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,47 promilių girtumą, jį sulaikė dėl to, kad smurtavo prieš dukterį G.. Jis gailisi, kad smurtavo dukters atžvilgiu ( t.1, b. l. 179-181).
Įtariamojo R. A. papildomais parodymais, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi smurtavęs prieš savo nepilnametę dukterį G. A.. Jis prisipažįsta smurtavęs prieš dukrą G. 2016 m. gegužės mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. Jis dukters sužaloti nenorėjo, nenorėjo šiai sukelti fizinio skausmo, norėjo ją paauklėti, nes jo žodžių visiškai neklauso, jam atsikalbinėja. Jis pasižada ateityje daugiau nenusikalsti. Veikas jis padarė, būdamas neblaivus ( t. 2, b. l. 6-7).
Kaltinamojo R. A. veika 2016-04-03 tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį šeimos nariui – dukrai. Kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena ir yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis smūgį nukentėjusiajai į dešinės kojos kelį sudavė tyčia, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika baigta.
Kaltinamojo R. A. veika 2017-05-05 tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį šeimos nariui – dukrai. Kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena ir yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis smūgius nukentėjusiajai į kojas ir galvą sudavė tyčia, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika baigta.
Nukentėjusioji buvo informuota dėl sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, 2017-05-25 išsiųstas pranešimas (t 2, b. l. 11).
2017-05-19 kaltinamajam buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašomos skirti bausmės, taikant BK 64 ¹ straipsnį, bausmės dydį sumažinti 1/3 dalimi. Kaltinamasis sutiko su siūloma laisvės apribojimo bausme ir prašė, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kitų prašymų neturėjo (t. 2, b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tokia būsena turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamasis R. A. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, jog jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitas, dirbantis pagal verslo liudijimą, turi legalų pajamų šaltinį.
BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.
Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, tokiais pagrindais parenkami ir taikomi draudimai, įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.
R. A. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio pagrindu 2016-05-05 (t. 1, b. l. 126-127), paleistas iš sulaikymo 2016-05-06 (t. 1, b. l. 144-145), taip pat buvo sulaikytas 2017-04-04 (t. 1, b. l. 169-171), paleistas iš sulaikymo 2017-04-04 (t. 1, b. l. 190-191).
2017-04-04 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (t. 1, b. l. 187-189). Vadovaujantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 421 straipsnio 4 punktu ši kardomoji priemonė, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina. Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės nėra laikinai apribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsnio 1-5 dalimis, BK 48 str.6 d. 4,5 p., 65 str. 1 d. 1 p. b. P.p., 66 str.1,2 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72 ² str., teismas
nusprendžia:
R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dukrai G. A. fizinio skausmo sukėlimo 2016-04-03) skirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl dukrai G. A. fizinio skausmo sukėlimo 2016-05-05) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. A. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir trims (3) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę: gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka ir šį įpareigojimą vykdyti visą paskirtos bausmės laiką; neatlygintinai išdirbti 90 valandų per tris (3) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šią priemonę vykdyti visą paskirtos bausmės laiką.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti, kad R. A. paskirta bausmė laisvės apribojimas dešimčiai (10) mėnesių, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę: gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka ir šį įpareigojimą vykdyti dešimt (10) mėnesių; neatlygintinai išdirbti 90 valandų per tris (3) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šią priemonę vykdyti dešimt (10) mėnesių.
Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2017-04-04 (viena diena), nuo 2017-05-05 iki 2017-05-06 (dvi dienos), taikant bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, įskaitant šešias dienas laisvės apribojimo į paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios – taikyti iki pradės vykdyti paskirtą bausmę.
Išaiškinti R. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei R. A. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.