Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiasis asmuo S. A., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo S. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad nuo paskutinį kartą atsakovą matė 1996 m. lapkričio mėnesį, kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos, tuomet pas notarą buvo pasirašytas jo sutikimas dėl santuokos nutraukimo. Daugiau šalys nebendravo ir nesimatė. Ieškovė pati užaugino vaikus, atsakovas prie jų išlaikymo neprisidėjo. Ieškovė nežino jokių asmenų, kurie palaikytų kokį nors ryšį su atsakovu ar ką nors apie jį žinotų. Šiuo metu šeimos kaip tokios nėra, jokių santykių nepalaiko, prašė santuoką nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės I. D. ir atsakovo A. D. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Saratovo m. Leninskij rajono tarybos vykdomojo komiteto CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. 299. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu negyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad abi šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, kadangi ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o atsakovė išvyko iš Lietuvos Respublikos ir gyvena kitoje šalyje, visiškai nutraukė su ieškovu santykius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

Teismas sprendžia, jog yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo: sutuoktiniai buvo nepakankamai atidūs vienas kitam, lojalūs, rūpestingi ir siekiantys stiprinti šeiminius santykius, visapusiškai rūpintis šeimos gerove ir šeimos išsaugojimu, todėl neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai,).

Ieškovės I. D. prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina turėta pavardė – „D.“, atsakovui – „D.“ pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiama santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovei I. D. ir atsakovui A. D. nereikalaujant išlaikymo vienai iš kitos, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė su atsakove santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi.

Ginčo dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekilo, nes ieškovė I. D. ir atsakovas A. D. gyvenant santuokoje jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto neįgijo, tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro pažyma bei Valstybės įmonės Regitra pažymos. Po santuokos nutraukimo ieškovė lieka asmeniškai atsakinga pagal 2006-06-05 Panaudos sutartį.

Teismo turėtos pašto išlaidos (po 3,32 Eur iš kiekvienos šalies) neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Saratovo m. Leninskij rajono tarybos vykdomojo komiteto CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. 299, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką A. D. palikti pavardę „D.“, I. D. palikti pavardę „D.“.

Po santuokos nutraukimo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka asmeniškai atsakinga pagal 2006-06-05 Panaudos sutartį.

Atsakovui teismo sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje tokio turinio pranešimą:

“Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2023-11-30 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7300-420/2023, iškeltoje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D., trečiasis asmuo S. A., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo A. D. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje paskelbimo dieną. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas, per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali sprendimą apskųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8 385) 30864.“

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.