Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-12-14 · Civilinė byla Nr. 2-683/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-14
Bylos Nr.
2-683/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
Ieškovas
Estijos bendrovės Ergo Kindlustuse AS
Atsakovas
draudimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos garantas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Satra“
Trečiasis asmuo
S. V.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-683/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Satra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2387-38/2006 pagal ieškovo Estijos bendrovės Ergo Kindlustuse AS ieškinį atsakovams draudimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos garantas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Satra“, trečiasis asmuo S. V., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Estijos bendrovė Ergo Kindlustuse AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams DUAB ,,Baltijos garantas“ ir UAB ,,Satra“ dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas UAB ,,Satra“, kaip vežėjas, yra atsakingas už krovinio praradimą, o kadangi jis buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš abiejų atsakovų. Ieškinio suma nurodė 244 075,80 Lt. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šį prašymą motyvavo nurodydamas, jog UAB ,,Satra“ turtas įkeistas, ieškinio suma yra didelė, todėl tikėtina, kad šis atsakovas gali neturėti pakankamai lėšų galimam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ vengia vykdyti savo įsipareigojimus neteisminiu keliu ir tikėtina, jog stengsis išvengti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino bei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštavo atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą 244 075,80 Lt sumai. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, kurio nepavyko išspręsti gera šalių valia, todėl atsakovai gali imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti ar perleisti savo turtą kitiems asmenims, o tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymą ar padarytų jį neįmanomu. Klausimas spręstas apie tai nepranešus atsakovams, nes, teismo nuomone, šalių pozicija kilusio ginčo atžvilgiu bei jų konfliktiškai susiklostę tarpusavio santykiai leidžia spręsti, kad toks pranešimas sukeltų realią grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar jų taikymas taptų neįmanomas (CPK 148 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Satra“ prašo panaikinti minėta nutartimi jo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę motyvavo tuo, kad šalys neišsprendė ginčo gera valia. Tokia išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms: iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas UAB ,,Satra“ negavo jokios ieškovo pretenzijos dėl žalos atlyginimo ir apie pateiktą reikalavimą sužinojo tik gavęs ieškinį. Be to, taikus ginčo neišsprendimas neįtakoja teismo sprendimo įvykdymo galimybės.

2. Teismas nepagrįstai taikė minėtas priemones, nes solidarus atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ yra finansiškai pajėgi įmonė, kurios įstatinis kapitalas pagal viešai skelbiamos 2006 m. I pusmečio finansinės atskaitomybės duomenis 2006 m. birželio 30 d. buvo 4 mln. Lt. Be to, pakankamas garantijas ieškovui suteikia specialūs teisės aktai, nustatydami šiam atsakovui tokias pareigas kaip privalomas draudimo techninių atidėjimų suformulavimas, draudimo rizikos persidraudimas, mokumo atsargos išlaikymas, finansinis auditas, privalomas teisių ir pareigų perleidimas ir pan.

3. Teismas pažeidė Draudimo įstatymo 35 straipsnio septintosios dalies reikalavimus, nes prieš taikydamas minėtas priemones, teismas turėjo paprašyti Draudimo priežiūros komisijos išvados dėl tokių priemonių taikymo būtinumo, nes atsakovo DUAB ,,Baltijos garantas“ turto areštas yra laikytinas intervencine priemone Draudimo įstatymo 122 straipsnio bei 2 straipsnio 36 dalies prasme. Minėtų priemonių taikymas gali sukelti grandininę reakciją draudimo rinkoje ir tiesiogiai paliesti kitų draudėjų interesus.

4. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Teismas privalo atsižvelgti į aplinkybę, kad sėkmingai draudiminę veiklą vykdančios draudimo įmonės turto areštas sukels atsakovui DUAB ,,Baltijos garantas“ daugybę finansinių problemų, nes Draudimo priežiūros komisija tokiu atveju nustatys papildomus reikalavimus šiam atsakovui dėl techninių atidėjimų, mokumo atsargų ir kitų garantijų draudėjams.

5. Teismas be pagrindo taikė minėtas priemones ir taip pažeidė teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Ieškovas nuostolius prašo priteisti iš atsakovų solidariai, todėl esant mokiam nors vienam atsakovui, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo DUAB ,,Baltijos garantas“ mokumu ir gebėjimu vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ sutinka su atsakovo AB ,,Satra“ argumentais dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo DUAB ,,Baltijos garantas“ atžvilgiu ir prašo panaikinti jo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad DUAB ,,Baltijos garantas“ yra finansiškai pajėgi bendrovė, atitinkanti visus teisės aktų reikalavimus, galinti tinkamai vykdyti draudimo veiklą. Įstatymų nustatytos specialios priemonės visiškai užtikrina DUAB ,,Baltijos garantas“ mokumą, o kartu ir tai, kad teismo priimtas ieškovui palankus sprendimas būtų greitai įvykdytas. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo gauti Draudimo priežiūros komisijos išvadą dėl galimo tokių priemonių poveikio draudimo įmonės finansinei padėčiai bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų interesams (Draudimo įstatymo 35 str. 7 d.).

Atiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Estijos bendrovė Ergo Kindlustuse AS prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti minėtą teismo nutartį. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, kurio nepavyko išspręsti gera valia, be to, vienas iš solidariųjų atsakovų, tai yra DUAB ,,Baltijos garantas“, kategoriškai atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieškovas nebandė išspręsti tarp šalių kilusio ginčo gera valia. Ieškovas 2005 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į DUAB ,,Baltijos garantas“ (Draudimo įst. 94 str.) dėl žalos atlyginimo, tačiau šis atsakovas 2006 m. vasario 22 d. raštu atsisakė atlyginti nuostolius. Ieškovas tinkamai ir sąžiningai elgėsi pirmiausia kreipdamasis į atsakovo UAB ,,Satra“ draudiką, nes pati draudimo teisinių santykių esmė apsprendžia efektyvų galimų nukentėjusiojo asmens nuostolių atlyginimą ne teismo tvarka. Be to, pats atsakovas UAB ,,Satra“ nesiėmė jokių veiksmų, kad padaryta žala būtų atlyginta ir kilęs ginčas išspręstas taikiai: nesikreipė į ieškovą dėl nuostolių atlyginimo ne teismo tvarka, nesidomėjo savo kontrahento padėtimi po įvykio, neparodė jokios iniciatyvos pradėti derybas dėl tarp šalių susiklosčiusių nuostolių atlyginimo santykių.

3. Atsakovo DUAB ,,Baltijos garantas“ veiksmai akivaizdžiai rodo, kad jis ginsis nuo jam pareikšto ieškinio nedraudiminio įvykio pagrindu, o tai suponuoja pagrįstą manymą, kad atsakingų už žalą asmeniu gali būti pripažintas tik atsakovas UAB ,,Satra“. Tuo tarpu šio atsakovo finansinė padėtis nėra stabili, nes pagal viešus Hipotekos registro duomenis jo turtas yra įkeistas.

4. Atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, todėl šio atsakovo įstatinio kapitalo dydis ar įstatymo numatytos garantijos, užtikrinančios šio atsakovo mokumą, neturi jokios reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Gera atsakovo finansinė padėtis negali būti laikoma pakankamu pagrindu netaikyti minėtų priemonių, nes net ir būdama finansiškai pajėgi įmonė gali imtis veiksmų, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomu ar pasunkėtų.

5. Didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ką patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika.

6. Nepagrįstas argumentas, kad pritaikytos priemonės yra neproporcingos ar neatitinka ekonomiškumo principo, nes buvo areštuotas apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas ir tuo apelianto įprastinė ūkinė veikla nėra ir negali būti sutrikdyta.

7. Atsakovo DUAB ,,Baltijos garantas“ turtas faktiškai nėra areštuotas, tai yra jo atžvilgiu jokios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos.

8. Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė Draudimo įstatymo reikalavimus, nėra svarbus UAB ,,Satra“ teisių gynimui, nes šio atsakovo teisių gynimui Draudimo įstatymas nėra taikomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jo, tai yra atsakovo UAB ,,Satra“, turto atžvilgiu. Dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas spręs skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą tik šioje dalyje (CPK 320 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.), tai yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas iš atsakovų reikalauja solidariai priteisti 244 075,80 Lt žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, nurodyta ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir todėl reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.). Kaip matyti iš atskirojo skundo, visi apelianto nurodomi argumentai, kuriais jis grindžia teiginį, jog nėra grėsmės realiam galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra susiję su kito atsakovo DUAB ,,Baltijos garantas“ gera finansine padėtimi bei galimybėmis lengvai patenkinti tokio dydžio reikalavimus iš šio atsakovo turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai taikė šias priemones UAB ,,Satra“ turto atžvilgiu. Kaip teisingai nurodė pats apeliantas, ieškovas nuostolius prašo priteisti iš atsakovų solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio ketvirtąją dalį, jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi ieškovas, jo reikalavimų patenkinimo atveju, turėtų minėtoje CK normoje nustatytą teisę pasirinkti iš ko ir kaip reikalauti atlyginti žalą. Dėl to turi būti užtikrinama abiejų atsakovų reali galimybė atlyginti žalą ar jos dalį pagal galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių jo galimybes įvykdyti nurodyto dydžio ieškinio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178, 185 str.).

Pažymėtina tai, kad atsakovas DUAB ,,Baltijos garantas“ atskirojo skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties nepateikė, tik atsiliepė į atsakovo UAB ,,Satra“ atskirąjį skundą, palaikydamas jame išdėstytus argumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vykdydamas šią teismo nutartį, areštavo tik atsakovo UAB ,,Satra“ turtą (b. l. 65-67).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši nutartis nepaneigia apelianto teisės bylos nagrinėjimo eigoje CPK 146 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą su prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Be to, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėMarytė Mitkuvienė