Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) pareigūnas 2007-10-30 surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas), už tai, kad 2007-10-30 operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (toliau – Bendrovės biuras), nustatyta, kad Bendrovės direktorius penkiems darbuotojams nuo 2007-06-20 iki 2007-09-21 tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 8800 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: M. N. (M. N.) Bendrovės biure 2007-07-21 išmokėta 650 Lt; J. B. Bendrovės biure 2007-07-24 išmokėta 650 Lt; E. K. Bendrovės biure išmokėta 2007-08-20 3000 Lt; R. S. Bendrovės biure 2007-08-20 išmokėta 3000 Lt, D. N. Bendrovės biure 2007-09-21 išmokėta 1500 Lt. Protokole nurodyta, kad tokia veika buvo pažeistos Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės) 4 punkto ir 7 punkto nuostatos. Pažymėta, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos įstatymo organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. R. J.. Protokole R. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.

II.

III.

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vien buvusių Bendrovės darbuotojų liudijimais bei neatsižvelgė į darbų vykdytojo A. Z., betarpiškai bendravusio su Bendrovės darbuotojais, parodymus, taip pat prašymą apklausti kitus Bendrovėje ilgą laiką dirbančius darbuotojus;

2. M. N. ir J. B., būdami moksleiviais, išdirbę Bendrovėje po du mėnesius bei neturėdami patirties teigė, kad jiems buvo pažadėtas 1200-1500 Lt atlyginimas. Minėti jaunuoliai dirbo Bendrovėje pagalbiniais darbininkais, jų apmokymo kaštai bei padaryti nuostoliai (M. N. darbo metu sugadino 1500 Lt vertės langą), viršijo jų sukurtą produktą. Pagal 2007 m. birželio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį, M. N. Bendrovėje dirbo 14 darbo dienų, tačiau realiai nedirbo, nes darbo metu naudodamasis mobiliojo ryšio operatoriaus akcija siuntė sms žinutes. J. B. kelias darbo dienas instaliavo vieno iš darbuotojų atsineštą nešiojamąjį kompiuterį, jokių savo darbo funkcijų neatliko. Nepaisant to, minėtiems asmenims buvo išmokėtas visas atlyginimas pagal darbo sutartis į kortelę per 3 kartus: 331,40 Lt, 436,40 Lt, 117,95 Lt, o ne vieną kartą 350 Lt, kaip nurodė liudytojai savo rašytiniuose paaiškinimuose bei teisme. Be to, nutarime neteisingai nurodyta, kad M. N. iš darbo išėjo pats, nes Bendrovė nemokėjo pinigų, kadangi darbo sutartys su jaunuoliais pasibaigė suėjus terminui;

3. E. K., D. N. ir R. S. buvo atleisti už pravaikštas, minėti asmenys Bendrovėje dirbo po keletą dienų per visą įdarbinimo laikotarpį;

4. E. K. dirbo Bendrovėje nuo 2008-07-23 iki 2008-09-17 (nuo 2007-09-01 iki 2007-09-17 pravaikštos), t.y. 24 darbo dienas, ir jau 2008-08-20 (po 13 darbo dienų), jo teigimu, jam buvo išmokėtas 3000 Lt nepaskaitytas darbo užmokestis. Pažymėjo, kad iš byloje esančio 2007-08-10 A. Z. pranešimo matyti, jog prieš išmokant tariamą neapskaitytą darbo užmokestį iš E. K. automobilio buvo pavogti Bendrovės instrumentai, kurių vertė - 1001,70 Lt (jokie asmeniniai daiktai nebuvo pavogti, tuo metu E. K. dirbo kartu su R. S. ir D. N.). E. K. ir R. S. negrąžino ne tik „pavogtų" daiktų, bet ir kitų jiems pasirašytinai perduotų įrankių (jų vertė 1384,55 Lt), dėl to Bendrovė su pareiškimu kreipėsi į policiją. Savo paskutiniame paliudijime teisme E. K. teigė, jog už darbą gavo 2000 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, nors ginčijame nutarime nurodyta, jog 3000 Lt;

5. R. S. dirbo Bendrovėje nuo 2007-08-07 iki 2007-09-17 (nuo 2007-09-03 iki 2007-09-17 pravaikštos), t.y. tik 15 darbo dienų (o iki tariamo neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo išdirbo tik 9 darbo dienas). Jo teigimu, už šias darbo dienas jam buvo išmokėta 3000 Lt neapskaityto darbo užmokesčio;

6. D. N. Bendrovėje dirbo nuo 2007-08-07 iki 2007-09-17 (nuo 2007-09-03 iki 2007-09-17 pravaikštos), t.y. tik 13 darbo dienų, o tariamo 1500 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo metu, t.y. 2008-09-21, iš viso nebedirbo;

8. Abejonių liudytojų sąžiningumu kelia aplinkybė, kad jie teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme prašė tikėti jų paaiškinimais, surašytais VAVMI, o ne duotais teismo posėdžio metu. Be to, E. K. ir R. S., nors ir teigė, kad jiems kartu su D. N. buvo išmokėta viena bendra suma, kurią pasidalino po lygiai, tačiau savo rašytiniuose paaiškinimuose ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė skirtingas gautas sumas, laiką bei vietą kurioje buvo išmokėtas neva neapskaitytas darbo užmokestis;

9. VAVMI, surašydama operatyvaus patikrinimo pažymą, rėmėsi duomenimis, kurie liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose neatsispindi;

10. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobūdžio bylose būtina tiksliai nurodyti, kas, kada ir kiek gavo neapskaityto darbo užmokesčio (2007-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1573/2007, 2007-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-811/2007). Tuo tarpu skundžiamas teismo nutarimas buvo priimtas remiantis liudytojų parodymais, kurių paaiškinimai apklausos metu kardinaliai skyrėsi nuo jų duotų paaiškinimų VAVMI;

11. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1351/07, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N5 -1428/2007, 2007-12-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. N10-2044/2007), liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nekeliantys abejonių, kadangi byloje nėra jokių neoficialių bendrovės dokumentų ar kitokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Bendrovės darbuotojams buvo mokamas buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytas darbo užmokestis;

12. Nė vienas buvęs Bendrovės darbuotojas nesikreipė į teismą dėl skolos iš R. J. priteisimo, o taip pat ir dėl atleidimo pagrindo pakeitimo, dėl ko šios bylos iniciavimas vertintinas kaip spaudimas apeliantui sumokėti Bendrovės buvusių darbuotojų manymu, jiems priklausančias sumas, o vėliau ir po 100 Lt. Skunde pažymėta, jog esant prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisme ir VAVMI, prioritetas turėtų būti teikiamas viešai teisme pateiktiems paaiškinimams;

13. Teismas skundžiamame nutarime, pažeisdamas ATPK 286 straipsnio 2 dalį, neargumentavo, kodėl rėmėsi buvusių Bendrovės darbuotojų paaiškinimais ir kodėl nesirėmė apelianto, liudytojo A. Z. parodymais, nevertino buvusių darbuotojų parodymų prieštaringumo, VAVMI tendencingumo. Teismas iš viso nemotyvavo, kodėl už M. N., J. B., E. K., R. S. tariamai išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį buvo paskirta po 10000 Lt bauda, o už D. N. -11000 Lt bauda;

14. Protokole nurodyta, kad visi neapskaityti darbo užmokesčiai buvo išmokėti Bendrovės biure, tačiau tik du buvę Bendrovės darbuotojai teismo posėdžio metu nurodė, jog jiems neapskaitytas darbo užmokestis buvo išmokėtas būtent ten. Apeliantas pažymėjo, kad vadovaujantis ATPK 281 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo M. N., J. B. bei R. S. turėjo išnagrinėti ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priimti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nes šie asmenys teigė, jog jiems neapskaitytas darbo užmokestis buvo išmokėtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

1. teismas, priimdamas 2008-05-22 nutarimą, rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais: Protokolu, VAVMI operatyvaus patikrinimo medžiaga, liudytojų M. N., J. B., E. K., R. S., A. Z. ir D. N. paaiškinimais ir parodymais, Bendrovės atlyginimų išmokėjimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinant byloje surinktus įrodymus, Bendrovės direktoriaus R. J. kaltė padarant jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta Protokolu, VAVMI operatyvaus patikrinimo pažyma, liudytojų M. N., J. B., E. K., R. S. ir D. N. paaiškinimais ir parodymais;

2. bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojai paaiškino, jiems dirbant Bendrovėje be darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio, buvo papildomai mokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, už kurį nereikėjo pasirašyti: M. N. iš viso išmokėta 650 Lt; J. B. iš viso išmokėta 650 Lt; E. K. iš viso išmokėta 3000 Lt; R. S. iš viso buvo išmokėta 3000 Lt; D. N. iš viso buvo išmokėta 1500 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus;

3. iš byloje esančių užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentų matyti, kad žiniaraščiuose nurodytos mažesnės išmokėtos sumos. Palyginus darbuotojų paaiškinimuose pateiktus faktus dėl įmonėje dirbto darbo ir gauto darbo užmokesčio su buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad Bendrovės darbuotojams laikotarpiu nuo 2007-06-20 iki 2007-09-21 buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis: M. N. - 650 Lt, J. B. - 650 Lt, E. K. -3000 Lt, R. S. - 3000 Lt, D. N. - 1500 Lt;

5. Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001-03-21 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-371/2001) pažymėjo, kad darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojui yra finansinė operacija. Ji pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. Minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Teismas nustatė, kad Bendrovės administracijos vadovas, t.y. direktorius, yra R. J.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja : IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vien Bendrovės buvusių darbuotojų - M. N., J. B., E. K., R. S., D. N., parodymus teisme bei jų paaiškinimus VAVMI sprendė, jog R. J. veikoje yra ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka bei pažymi, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp R. J. ir buvusių Bendrovės darbuotojų - M. N., J. B., E. K., R. S., D. N., vyko konfliktas dėl to, kas turi atlyginti Bendrovei padarytą žalą, taip pat dėl to, kad minėtų asmenų manymu, Bendrovė su jais pilnai neatsiskaitė (b.l. 3, 74-76, 79-81, 93-94, 112). Be to, apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme A. Z. nurodė, kad minėti asmenys siūlė jam sumokėti po 100 Lt, kad jie atsiimtų pareiškimus iš VAVMI (b.l. 100). Tuo tarpu R. S. jam nurodęs, kad ragino visus kreiptis į VAVMI (B.l. 100-101). Iš M. N., J. B., E. K., R. S., D. N. paaiškinimų teisme matyti, kad minėtų asmenų paaiškinimai nėra nuoseklūs, prieštarauja VAVMI paaiškinimuose, taip pat Protokole nurodytoms aplinkybėms: apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. K. paaiškino, kad jam į rankas Bendrovės biure R. J. sumokėjo apie 2000 Lt (b.l. 94). Tuo tarpu E. K. paaiškinime VAVMI bei Protokole nurodyta, kad Bendrovės biure R. J. 2007-08-20 jam sumokėjo 3000 Lt (b.l. 5, 9). R. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus pinigus visada mokėjo R. J. Bendrovės biure bei, kad jis gaudavo apie 2000 Lt (b.l. 94), nors VAVMI R. S. nurodė, kad Bendrovės biure 2007-08-20 R. J. jam sumokėjo 3000 Lt (b.l. 11). M. N. teisme nurodė, kad „juodus pinigus“ už birželio mėn. jam sumokėjo R. J. ir A. Z. prie objekto (duomenys neskelbtini) (b.l. 92-93). Nors paaiškinime VAVMI bei Protokole nurodyta, kad 650 Lt neapskaityto darbo užmokesčio jam 2007-07-24 Bendrovės biure sumokėjo R. J. (b.l. 5) ir t.t. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą byloje nėra, nes atlikę operatyvų patikrinimą mokesčių administratoriaus pareigūnai 2007-10-30 neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto neužfiksavo (b.l. 35). Todėl nei šis veiksmas, nei jo rezultatai niekaip nėra susiję su šioje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis. Įvertinusi minėtą teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog pagrindo abejoti liudytojų M. N., J. B., E. K., R. S., D. N. paaiškinimais teisme bei VAVMI nėra. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad tarp minėtų asmenų ir Bendrovės direktoriaus vyko konfliktas (dėl to, kad Bendrovei buvo padaryta žala, liudytojai teigė, kad su jais nebuvo laiku atsiskaityta). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad minėtų asmenų parodymai teisme yra nenuoseklūs, neatitinka Protokole bei VAVMI paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Be to, byloje nesant jokių tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti M. N., J. B., E. K., R. S., D. N. nurodytas aplinkybes, bylai reikšmingi faktai negali būti laikomi nustatytais abejonių nekeliančiais įrodymais.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai konstatuoti R. J. kaltę ir taikyti jam ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę atsakomybę. Byloje esančios abejonės dėl R. J. kaltės nėra pašalintos ir teisėjų kolegija sprendžia, kad galimybės surinkti papildomus įrodymus nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. J. atžvilgiu turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ATPK 250 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.