Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1129-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-05
Bylos Nr.
2A-1129-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
UAB „Snoro lizingas“
Atsakovas
P. P.
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1129-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 42.9., 42.11.1., 50.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,dalyvaujant atsakovo atstovui Tomui Vagnoriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovo P. P. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-02-25 sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui P. P. dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2009-05-26 kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. P. 8565,42 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas. Savo reikalavimą grindė tuo, kad 2008-05-19 šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kurios terminas 60 mėnesių. Šia sutartimi UAB „Snoro lizingas“ suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini), o pastarasis įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytus mokėjimus, kuriuos įvykdžius jam pereitų nuosavybės teisė į minėtą automobilį. Automobilis 2008-05-19 buvo perduotas atsakovui, kuris nustatytu mokėjimų grafiku privalėjo mokėti priklausančius mokėjimus, tačiau nustatytais terminais savo įsipareigojimų nevykdė, nuolat vėluodavo mokėti eilines įmokas ir tuo iš esmės pažeisdavo sutarties sąlygas. Be to, automobiliu be bendrovės žinios ir sutikimo naudojosi ne pats atsakovas, kaip nuomininkas, bet kiti asmenys, nebuvo sumokėtos draudimo įmokos. Todėl sutartis buvo vienašališkai nutraukta, apie ką atsakovas buvo informuotas 2009-04-03 pranešimu, juo pareikalavus grąžinti ginčo automobilį. Kadangi atsakovas gera valia automobilio negrąžino, bendrovės atstovai jį perėmė savo iniciatyva. Automobilis buvo prastos techninės būklės, todėl atsakovas privalo atlyginti skirtumą tarp jo rinkos vertės ir neapmokėtos vertės jo grąžinimo momentu. Ieškovas atpirkimo sutartimi automobilį pardavė už 28 654,10 Lt, o jo neapmokėta vertė sutarties nutraukimo momentu buvo 33 154,09 Lt, tai atsakovas privaląs sumokėti 4499,99 Lt skirtumą bei 4065,43 Lt baudą.

Atsiliepimas

Atsakovas P. P. pateikė teismui priešieškinį (b.l. 41-43), kuriuo prašė ieškinį atmesti, o išperkamosios nuomos sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Teigė, kad iki vienašališko sutarties nutraukimo visos piniginės prievolės buvo įvykdytos, sutarties iš esmės jis nepažeidė, todėl nesuprantami ir atmestini yra jos nutraukimo argumentai. Tvirtino, jog ieškovo atstovai be pagrindo 2009-04-14 išgabeno iš jo kiemo automobilį, kuris paėmimo metu buvo stipriai apgadintas: tempiamas per jėgą ant autovežio buvo nuplėštas jo bamperis, automatinei pavarų dėžei esant „parkingo“ padėtyje. Dėl to visos priverstinio automobilio nutempimo pasekmės tenka ieškovui.

Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atsiliepimu į atsakovo priešieškinį (b.l. 73-75) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, kad atsakovas nuolat iš esmės pažeisdavo sutarties sąlygas, dėl savo finansinės padėties neturėjo galimybių toliau vykdyti sutartį, dėl to ji ir buvo nutraukta, o tai neprieštarauja CK 6.217 str. ir 6.219 str. reikalavimams.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2010-02-25 sprendimu ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo P. P. priešieškinį tenkino visiškai: priteisė iš P. P. 2032,71 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Snoro lizingas“ naudai; pripažino neteisėtu 2009-04-03 UAB „Snoro lizingas“ pranešimą Nr. 05-04-037/09 P. P. dėl sutarties nutraukimo; priteisė iš UAB „Snoro lizingas“ 70 Lt žyminio mokesčio P. P.; iš UAB „Snoro lizingas“ bei P. P. lygiomis dalimis priteisė 50,15 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei įvertinęs šalių paaiškinimus, pripažino, kad ieškovas be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukė sutartį ir, nedalyvaujant atsakovui ar jo atstovui, pasiėmė automobilį, juo labiau, kad atsakovas finansiniu sunkmečiu, nors ir su nedideliais vėlavimais, mokėjo įmokas, reagavo į priminimus bei pašalino pažeidimus, kas rodė, jog sutartis ir ateityje bus vykdoma. Be to, atsakovas ir po sutarties nutraukimo prašė geranoriškai atstatyti jos galiojimą, kas yra galima pagal sutarties 15.13 p., grąžinant jam paimtą automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas, nepaisydamas prašymų, 2009-05-13 jį pardavė už 28 654,10 Lt (b.l. 21, 47, 65-66). Pripažinęs, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, teismas nevertino ieškovo rizikingai atsiimto automobilio būklės bei pripažino, kad pagal Sutarties 15.9 p. atsakovas neturi pareigos padengti skirtumo tarp mokėjimų, likusių įvykdyti pagal grafiką, ir turto realizavimo kainos, kuris ieškovo paskaičiavimu yra 4499,99 Lt. Teismas pripažino, jog ieškovas pagrįstai pareikalavo iš atsakovo sumokėti baudą (sutarties 12.5 p.), tačiau įvertinęs bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, teismas priteistinos ieškovui baudos dydį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sumažino pusiau - iki 5 proc., lyginant su sutartyje numatytąja.

Šalies argumentai

Atsakovas P. P. apeliaciniu skundu (b.l.119-120) prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-02-25 sprendimo dalį, kuria teismas patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2032,71 Lt baudos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo sumokėtą žyminį mokestį už priešieškinį ir bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Tvirtina, jog nesant esminio 2008-05-19 Išperkamosios nuomos sutarties pažeidimo, ieškovas iš viso neįgijo teisės į baudą pagal sutarties 12.5 p., todėl teismas nepagrįstai ją priteisė ieškovui. Pabrėžia, jog už nesavalaikį įmokų pagal sutartį mokėjimą ieškovas priskaičiavo, o atsakovas atitinkamai 2009-04-03 sumokėjo netesybas, t.y. delspinigius. Kitaip tariant, atsakovas buvo nubaustas už pavėluotus mokėjimus, o ieškovas gavo kompensaciją delspinigių forma. Galimybės bausti du kartus už tą patį pažeidimą teisės aktai nenumato.

Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ apeliaciniu skundu (b.l. 122-125) prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-02-25 sprendimą pakeisti – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas padarė klaidingą išvadą dėl sutarties 15.12.2. p. bei CK 6.889 str. 2 d. vartojamų žodžių „papildomas pranešimas“ prasmės, spręsdamas, ar prieš nuomininkui nutraukus sutartį jis buvo tinkamai informuotas apie susidariusią skolą. Joks teisės aktas nereikalauja konkretaus skaičiaus pranešimų, informuojančių apie pažeistą prievolę. Teisės aktai reikalauja, kad asmuo, kuris pažeidė prievolę, apie tai būtų informuotas ir turėtų galimybę pašalinti pažeidimą, jeigu tai yra įmanoma. Atsakovas apie pažeistą prievolę buvo informuotas ir sutartis nutraukta ne anksčiau nei po dviejų savaičių, sutarties nutraukimą 2009-04-03 įforminant raštu Nr. 05-04-037. Iki minėtos datos skolininkas buvo skolingas 2009 m. vasario bei kovo mėnesių įmokas. Net ir formaliai vertinant nuomotojo veiksmus aptartų įstatymų ir sutarties nuostatų prasme, būtina atsižvelgti į nuomininko pareigą rūpintis tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.200 str.). Be to, CK 6.219 str. numato šalies teisę nutraukti sutartį vienašališkai ir tuo atveju, jeigu iki sutarties termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numatyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Kadangi nuomininkas nuolat vėluodavo mokėti mėnesinius mokėjimus (esminis sutarties 15.2.6 p. pažeidimas), pažeidė reikalavimus, keliamus turto draudimui, t.y. turtas nebuvo draustas nuo 2009-01-28 (esminis sutarties 11.3 p., 15.2.9 p. pažeidimas), pažeidė įpareigojimą pateikti nuomotojui savo gyvenamosios vietos adresą, jo pasikeitimus bei kitus rekvizitus (sutarties 10.1 p., 17.1 p., 15.2.1 p.), yra pradelsęs vykdyti piniginius įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, iš jo perimtas turtas buvo labai blogos būklės (apgadintas po autoįvykio), visos šios išvardintos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad sutarties atsakovas nebevykdys ir toliau, t.y. neįvykdys sutarties tokia apimtimi, kaip joje susitarta. Dėl to sutarties nutraukimas neprieštarauja CK 6.219 str. nuostatoms. Pažymi, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką sutarties nutraukimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-368/2004). Tvirtina, kad teismas, spręsdama kausimą, dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normos, todėl sprendimas turi būti pakeistas.

Atsiliepimas

Atsakovas P. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.136-139) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-02-25 sprendimo dalį, kuria ieškovo 2009-04-03 pranešimas Nr. 05-04-037/09, adresuotas atsakovui P. P. dėl sutarties nutraukimo, yra pripažintas neteisėtu, priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių ir pagrindų nurodo, kad ieškovas jam reiškė pretenzijas tik dėl piniginių prievolių netinkamo vykdymo pagal sutartį, todėl kitų sutarties sąlygų netinkamo vykdymo pagrindai nurodomi nepagrįstai, juo labiau, kad iki vienašalio sutarties nutraukimo visos atsakovo piniginės prievolės ieškovui buvo įvykdytos. Tuo tarpu automobilis buvo apgadintas būtent jo paėmimo iš atsakovo metu, kas paneigia ieškovo argumentus dėl automobilio prastos techninės būklės. Atitinkamai visos 2009-04-14 vykdyto priverstinio automobilio nutempimo pasekmės tenka pačiam ieškovui. Pažymi, ir tai, kad ieškovui susidariusią situaciją buvo siūloma spręsti sutarties 15.3 p. nustatytu būdu, tačiau į pasiūlymus jis nereagavo, jokio atsakymo nepateikė. Dėl sutarties 15.12 p. nurodo, kad šiuo pagrindu nutraukti sutartį prielaidų nebuvo, nes atsakovas iki sutarties nutraukimo įvykdė visas pinigines prievoles ieškovui, be to, ieškovas nesilaikė sutarties 15.6 p. reikalavimų raštu informuoti atsakovą apie sutarties nutraukimą ir raštu pareikalauti per protingą terminą pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus. Dėl CK 6.219 str. nuostatų tvirtina, jog nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovas nevykdys sutarties. Dėl ieškovo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-368/2004 nurodo, jog šio ginčo ir ieškovo minimos bylos ratio decidendi visiškai nesutampa, kadangi atsakovas iki vienašališko sutarties nutraukimo įvykdė visas pingines prievoles pagal sutartį.

Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ atsiliepimu į atsakovo P. P. apeliacinį skundą (b.l.132) su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovo P. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgus į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl kiekvienos iš šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tinkamai taikė įrodinėjimo institutą ir teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, susijusius su šalių sudarytos sutarties vykdymo aplinkybėmis, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vienašališko nutraukimo atvejus, sąlygas bei tvarką, pagrįstai sprendė, kad šalių vartojimo kredito sutarčiai nutraukti dėl atsakovo padaryto esminio sutarties pažeidimo nagrinėjamu atveju prielaidų nebuvo. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai bei motyvai priešingai išvadai susiformuoti pagrindo nesudaro. Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai traktavo sutarties sąlygos, nustatančios baudines netesybas, taikymo galimybę atsakovui. Todėl šioje dalyje sprendimas pakeistinas (CPK 330 str.).

Byloje kilo ginčas dėl šalių 2008-05-19 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VB485192TBA vykdymo ir jos vienašališko nutraukimo nuomininko (ieškovo UAB „Snoro lizingas“) iniciatyva aplinkybių (b.l. 4-13). CK 6.217 str. 1 d. leidžia šaliai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kita sutarties šalis visiškai nevykdo arba netinkamai ją vykdo ir nevykdymas/netinkamas vykdymas gali būti pripažįstamas esminiu pažeidimu, kurių kriterijai yra išvardinti šio straipsnio 2 d., arba sutartis gali būti nutraukta joje tiesiogiai numatytais atvejais (5 d.). Nutraukti sutartį dėl jos įvykdymo termino praleidimo galima tik tuomet, kai kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą terminą. Šalių santykiams galiojanti speciali teisės norma – CK 6.889 str. – nustato dar ir papildomas garantijas vartojimo kredito gavėjui, kai sutartį ketina vienašališkai nutraukti kredito davėjas. Įstatymu leidėjo valia esant vartojimo kredito teisiniams santykiams kredito davėjui suteikta teisė inicijuoti sutarties nutraukimą bei ją nutraukti tik tada, kai įvyksta dvi privalomos sąlygos – 1) mokėjimas uždelstas daugiau nei vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip dešimt procentų bendros kredito sumos; 2) nebuvo sumokėta per dvi savaites nuo papildomo pranešimo įteikimo kredito gavėjui. Nors ieškovas tokias sąlygas inkorporavo į savo parengtą sutarties tekstą (Bendrųjų sąlygų 15.2. p., b.l. 11), tačiau jas nepagrįstai modifikavo, t.y. sumažino įstatymų nustatytos nesumokėtos sumos dydį, įtakojančios jo galimybę sutartį nutraukti, iki penkių procentų, ir uždelsimą sumokėti bei nesumokėtos sumos dydį įvardino kaip alternatyvą (arba viena ši sąlyga, arba kita), o ne kaip bendrai privalomas abi sąlygas. Tai traktuotina kaip nesąžininga ir apribojanti vartotojo (atsakovo P. P.) teises sąlyga CK 6.188 str. 2 d. 2 p. aspektu. Įstatyme (CK 1.5 str.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama teismo teisė vertinti vartojimo sutarties sąlygų atitikimą sąžiningumo kriterijams ex officio. Šiuo konkrečiu atveju abiejų imperatyvių sąlygų visetas, kaip pagrindas vartojimo sutarčiai nutraukti, nebuvo nustatytas. Nors eilinės įmokos 2009-03-31 priminimo Nr. 006/417 (b.l. 14) surašymo metu nebuvo sumokėtos daugiau nei 30 dienų (nuo 2009-02-19 iki 2009-03-19), tačiau tuo metu nesumokėta įmokų suma – 267,46 EUR, lyginant su bendra kredito suma 12 250,93 EUR (b.l. 4), sudarė vos 2,18 proc., nors dėl šios konkrečios sutarties nutraukimo būtų galima spręsti esant ne mažesniam, nei 10 proc., t.y. 1225,09 EUR atsakovo įsiskolinimui.

Neįvyko ir antroji įstatyme bei sutartyje numatyta sąlyga - įsiskolinimas neapmokėtas per skolininkui kredito davėjo (ar nuomotojo, kaip sutartyje vadinama) nustatytą papildomą 2 savaičių terminą. Viena vertus, nuo 2009-03-31 pranešimo išsiuntimo iki 2009-04-03 pranešimo apie jau įvykusį faktą – sutarties nutraukimą (b.l.19) dar nebuvo suėjęs ne tik 2 savaičių, bet ir sutartyje numatytas penkių dienų korespondencijos įteikimo terminas (sutarties 17.2. p.). Be to, ieškovas šiame atsakovui adresuotame priminime nei 2 savaičių termino, nei jo reikšmės ar neįvykdymo pasekmių neįvardijo. Tai reiškia, kad 2 savaičių papildomas terminas tuo metu buvusiam įsiskolinimui sumokėti iš viso nebuvo nustatytas, ką teisingai konstatavo ir apylinkės teismas. Ieškovas nepagrįstai papildomo termino reikšmę suteikia ankstesniam, 2009-03-15 priminimui ( b.l. 15), nes nuo 2009-02-19 nesumokėtos mažesnės – 133,73 EUR eilinės įmokos (ankstesnės visos buvo jau sumokėtos) nebuvo suėjęs vieno mėnesio uždelsimo atsiskaityti terminas, taigi ir teisinis pagrindas jį raginti susimokėti per papildomas dvi savaites, kaip tą numato CK 6.889 str., tuo metu dar neegzistavo.

Kita vertus, atsakovas 2009-04-03 ne tik sumokėjo 274,66 EUR skolą su delspinigiais, tokiu būdu visiškai atsiskaitydamas, bet ir 2009-04-07, t.y. dar iki pareigos sumokėti eilinę įmoką 2009-04-19 atsiradimo, sumokėjo ieškovui papildomai, į ateitį, 500 Lt (b.l. 76), tuo pagrįsdamas savo ketinimus sutartį vykdyti. Jo turtinės padėties aspektai, priešingai nei tą traktuoja ieškovas, savaime nesuponuoja vertinimo, kad atsakovas neketino sutarties vykdyti, kad susiklostė taip pat ir CK 6.219 str. sąlyga. Apie tokią priežastį sutarčiai nutraukti ieškinyje ar pranešimuose atsakovui nebuvo užsimenama, todėl dėl CPK 306 str. 2 d. ir 312 str. nustatytų ribojimų tokie argumentai nepriimtini. Be to, neatmestina ir tokia galimybė, kad skolinimasis iš kitų kredito įstaigų galėjo būti iš dalies nulemtas atsakovo noru pagerinti savo materialinę padėtį ir taip atsiskaityti būtent su ieškovu.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad sutarčiai vienašališkai nutraukti faktinio ir teisinio pagrindo nebuvo, taip pat akivaizdžiai buvo pažeista ir sutarties nutraukimo tvarka – nepranešta apie tai prieš 30 dienų (CK 6.218 str. 1 d.), nes sutartyje (15.3. p.15.6. p) tokio išankstino informavimo termino nebuvo nustatyta. Kitų pagrindų sutarčiai nuomotojo valia nutraukti ieškovas atsakovui pranešimuose dėl vėlavimo susimokėti nenurodė, taigi išankstinio pranešimo sąvokos jie neatitinka dar ir šiuo požiūriu. Todėl plačiau dėl to (eilinės draudimo įmokos 2009 m. sausio mėnesį nesumokėjimas, ko pasekoje buvo sustabdyta draudiminė apsauga, automobilio perdavimas naudotis be ieškovo sutikimo kitam asmeniui) teisėjų kolegija nepasisako, nes tai neapsprendžia kitokio sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios aplinkybės buvo įvardintos tik pačiam atsakovui iniciavus susirašinėjimą dėl nepagrįstai nutrauktos sutarties ir automobilio neteisėto iš jo paėmimo (b.l.47-66).

Konstatavus, kad 2008-05-19 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VB485192TBA nutraukta nesant jos sąlygų esminio pažeidimo ir pažeidus tokių sutarčių nutraukimo tvarką, kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog net ir teismo sumažintos baudos pagal sutarties 12.5 p. jis pareigos neturi mokėti. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai neįvardijo už kokį konkrečiai pažeidimą reikalavo ją priteisti iš atsakovo. To ginčijamame sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, pasisakęs tik buvus esminiam sutarties pažeidimui. Atsakovo delsimas (vėlavimas) sumokėti eilines įmokas ieškovui buvo kompensuojamas kita netesybų forma – delspinigiais, kuriuos šis sumokėjo ir paskutinės įmokos atveju 2009-04-03. CK normos nenumato baudinių netesybų, tą taip pat ne kartą savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, o dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti patirtų didesnių savo nuostolių bei jų dydžio, nei jam buvo kompensuota delspinigiais, ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant atsakovui pareigą sumokėti ieškovui 2032,71 Lt baudą ir visiškai atmetant ieškinį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovo priešieškinis buvo partenkintas pilnai, teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje šiek tiek kita forma, nei priešieškiniu reikalavo atsakovas, apgynė jo pažeistas teises, pripažindamas neteisėtu ne patį sutarties nutraukimą, o 2009-04-03 ieškovo pranešimą apie tai. Kolegija pripažįsta, kad priešieškiniu reikalavimas buvo suformuluotas tinkamai ir šią sprendimo dalį atitinkamai patikslina. Kadangi atsakovas priešieškiniu nepareiškė jokių kitų reikalavimų, susijusių su sutarties nutraukimo pasekmėmis, tvirtindamas, kad tokį savarankišką reikalavimą reiškia tikslu išvengti ieškovo nepagrįstai reikalaujamos sumokėti baudos ir skirtumo tarp automobilio neapmokėtos vertės bei naujos jo pardavimo kainos, teisėjų kolegija taip pat daugiau tuo klausimu nepasisako (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 320 str. 1 d.).

Sprendimą pakeitus tokiu būdu, kad ginčas išspręstas atsakovo naudai, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims bei valstybei, jas visas - žyminio mokesčio, procesinių dokumentų siuntimo abiejų instancijų teismuose (pašto) išlaidas priteisiant iš ieškovo atsakovui arba valstybei (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d.). Duomenų apie turėtų atstovavimo išlaidų dydį į bylą nepateikta, todėl jų priteisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

n u tarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti. Vienašališką UAB „Snoro lizingas“ 2008-05-19 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. VB485192TBA nutraukimą, įformintą UAB „Snoro lizingas“ 2009-04-03 pranešimu Nr. 05-04037/09, pripažinti neteisėtu.

Priteisti iš UAB „Snoro lizingas“ 131 (vieną šimtą trisdešimt vieną) litą žyminio mokesčio pirmosios instancijos tesime išlaidų P. P. naudai.

Priteisti iš UAB „Snoro lizingas“ 50 (penkiasdešimt) litų 15 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybės naudai.“

Priteisti iš UAB „Snoro lizingas“ 61 (šešiasdešimt vieną) litą žyminio mokesčio apeliacinės instancijos tesime išlaidų P. P. naudai.

Priteisti iš UAB „Snoro lizingas“ 5 (penkis) litus 80 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Dalia VišinskienėMarijonas Greičius