Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant M. G., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv.., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 85P-4862361-T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste – Institucija) pareigūno M. G. surašytas dėl to, kad jis 2015 m. gruodžio 2 d., apie 11 val., T. T. viešbučio, adresu Vytauto g. 83, Tauragė, naudodamasis UAB „A“ reklamos informacija, supirkinėjo gintaro dirbinius, neturėdamas tam reikiamų dokumentų. Automobilyje „Peugeot 307“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriuo atvyko M. G., buvo rasta dėžutė, kurioje buvo gintaro ir jo dirbinių. Taip pat jis buvo patalpinęs skelbimą internetinėje svetainėje skelbiu.lt, kad superka gintarą ir jo gaminius. Tokiais savo veiksmais M. G. kaltinamas T. T. rajono savivaldybės tarybos 2011-05-25 sprendimu Nr. 1-42 „Dėl prekybos ir paslaugų T. T. rajono savivaldybės viešosiose vietose“ VI skilties, 4.32 punkto taisykles, bei įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2015-12-02 su draugu buvo atvažiavę T. T. viešbučio. Jis nuėjo į bandelinę ir kazino. Nieko tą dieną G. nenupirko. Gintaro dirbinių dėžutę M. G. turėjo pasiėmęs iš namų. Žino, kad M. G. superka gintarą tik sau, kitų tauriųjų metalų nesuperka. UAB „A“ nepersekioja. M. G. tik paprašydavo pavairuoti ir tiek. Važiavo keletą kartų. Paaiškinime ne jo žodžiai apie perpardavimą.

L. M. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie du jaunuolius, kurie eina prie žmonių ir klausinėja ar nepardavinėja gintaro ar kitokių tauriųjų metalų. Apieškojo mašiną ir rado dėžutę su gintarais, dar buvo šiek tiek sidabrinių dirbinių, juos galėjo gauti tik supirkinėdamas. Asmenis parsivežė į komisariatą ir tikrino aplinkybes. Nustatė, kad jie prekiauja gintaru be jokių leidimų. Prašė vaikinų pateikti sertifikatus ir licenciją, bet jie nieko neturėjo. Jie paaiškino, kad gintarą perka su tikslu, kad perpardavinėti. Su pareiškėju išsiaiškino, kad vaikinai atvyksta į tas supirkinėjimo vietas, kur jie būna. Kad vaikinai supirkinėja gintarus, rėmėsi ir pareiškimu. Gavo pareiškėjo atsiųstų nuotraukų, kad jie sveria svarstyklėmis gintarą. Jis pats nenustatė, kad nuotraukose apžiūrinėjamas gintaras. Buvo skelbimas internete, kad M. G. supirkinėja gintarą. Gintaro ir tauriųjų metalų supirkinėjimui reikia pažymėjimo iš probacijos rūmų, o po to mokesčių inspekcijoje reikia įteisinti tą veiklą. Dėžutėje buvo ir sidabrinių dirbinių, todėl teigia, kad ir tauriųjų metalų supirkimui jis turėjo turėti licenciją. Tai neteisėtas vertimasis komercine veikla.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Pažymėtina tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.

Paminėtina ir tai, kad anot Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėta per se (pačią savaime). Šią išvadą nuosekliai pagrindžia ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalies dispozicija, visų pirma nurodanti, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Licencijos (leidimas) gavimas teisės aktuose nustatomas kaip būtina ir imperatyvi prielaida atitinkamos veiklos vykdymui (žr., be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 str. 1 d.), todėl veiklos vykdymas neturint licencijos (leidimo) yra pats savaime ir kaip toks neteisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-3884/2009).

Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad kaltinimą dėl vertasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu Institucija M. G. grindžia tik prielaida, neturint jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi Institucija yra UAB „A“ vadybininko L. J. pareiškimas, kad jaunuoliai automobiliu „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juos seka po Lietuvą, ir naudodamiesi jų reklama iš asmenų superka auksą, sidabrą, antikvariatą, gintarą bei jiems sakė, kad visą gintarą parduoda kauniečiams ir pateiktos fotonuotraukos. M. G. neigia 2015-12-02 Tauragėje nupirkęs ar pardavęs gintarą ar tauriuosius metalus. Tvirtina gintarą perkąs tik sau, o rasta dėžutė automobilyje buvo atvežta iš namų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. K.. Liudytojas policijos pareigūnas M. K. taip pat nepatvirtino, kad buvo užfiksuota kaip M. G. nuperka ar parduoda gintaro gaminius. Teigia tik radęs automobilyje dėžutę su gintaro gaminiais, tačiau M. G. aiškino ją atsivežęs iš namų. Byloje pateiktos T. L. J. nuotraukos, tačiau neaišku kokia vieta, laikas ir kas užfiksuota. Matyti, kad jaunuolis su moterimi pritūpę apžiūrinėja kažką, tačiau ką konkrečiai daro neaišku, todėl į bylą pateiktos fotonuotraukos nelaikytinos įrodymu.

ATPK 173 straipsnio norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nurodyti kokius teisės aktus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. G. supirkinėdamas gintarą T. T. rajono savivaldybės tarybos 2011-05-25 sprendimu Nr. 1-42 „Dėl prekybos ir paslaugų T. T. rajono savivaldybės viešosiose vietose“ VI skilties, 4.32 punkto taisykles (teismo posėdyje liudytojas M. K. parodė, kad netiksliai nurodė punktą – turi būti 43.2).

Minėtų taisyklių VI skyriuje „Prekiautojų ir pardavėjų pareigos“, 43.2 punkte numatyta, kad prekiautojai ne maisto produktais ir paslaugų teikėjai prekybos ar paslaugų teikimo vietoje privalo turėti: įmonės registravimo dokumento kopiją, verslo liudijimą (asmenims, kuriems pagal Lietuvos respublikos teisės aktus verslo liudijimas yra privalomas), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, prekių įsigijimą ir prekių kokybę liudijančius dokumentus, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kaip matyti, nurodytas teisės aktas apima veiklą tik dėl prekybos ir paslaugų T. T. rajono savivaldybės viešosiose vietose. Tačiau teisės aktai, kurie nustato, kad veiklai, kurios vykdymu kaltinamas M. G., užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją, nėra nurodyti. Pažymėtina, kad prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę ne pagal ATPK 173 straipsnį, o pagal 167 straipsnį, tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. būtų vykdęs prekybą, tai yra pardavinėjęs produkciją prekyvietėje, todėl jo veikos perkvalifikuoti į minimą straipsnį pagrindo nėra.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-11-24 įsakymu Nr. VA-116 patvirtinta veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatorius. Viena iš veikų, kodas 025, yra dirbinių iš gintaro ir jo pakaitalų gamyba. Byloje nėra nustatyta, kad M. G. vertėsi būtent tokia veikla. Net jei daryti išvadą, kad M. G. į Tauragę kaltinime nurodytą dieną atvyko tikslu įsigyti gintaro dirbinių, ką įrodo jo paties paaiškinimas teisme bei jo rašytinis paaiškinimas Institucijai, minima veikla nepatenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad M. G. kaltinime nurodytą dieną T. T. viešbučio aplamai nupirko kokį gintaro gaminį, juo labiau, kad jis ketino tai padaryti versliškai, kad iš minimos veiklos gavo kokių tai pajamų. M. G. ir liudytojo E. K. rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 5-10) nurodytos aplinkybės, kad M. G. į Tauragę atvyko norėdamas įsigyti gintaro ir tauriųjų metalų dirbinių tikslu juos perparduoti (E. K. paaiškinimas) ar jų įsigyti (M. G. paaiškinimas), jų pačių paneigti duodant paaiškinimus teisme, iš kurių matyti, kad M. G. niekada neužsiminėjo tauriųjų metalų supirkimu, o gintaro gaminius norėjo įsigyti tik asmeniniams tikslams. Minima aplinkybė nėra paneigta, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad M. G. būtų pardavęs gintaro dirbinius, t.y. kad būtų gavęs kokių tai apmokestinamųjų pajamų, kas leistų teigti, jog yra pagrindas teigti, jog M. G. vykdo individualią veiklą. Mokestiniai įstatymai apmokestinamą veiklą, o tokia laikytina ATPK 173 straipsnio dispozicijoje nurodyta veikla, identifikuoja pagal du aspektus: pirma, tai veikla, kuria versdamasis fizinis ar juridinis asmuo siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos; antra, ši veikla yra tęstinio, pastovaus pobūdžio (vertimasis). Aplinkybė, kad M. G. buvo pasiskelbęs, jog superka gintaro gaminius (b.l. 16), nepaneigia jo parodymų, kad tai darė tikslu įsigyti šių dirbinių savo reikmėms. Nors tiek iš T.L. J. pareiškimo, tiek iš M. G. ir E. K. paaiškinimų matyti, kad M. G. keletą kartų lankėsi tose pačiose vietose, kur UAB „A“ supirkinėja gintarą ir tauriuosius metalus, apie tai sužinoję iš minimos įmonės reklaminių lankstinukų, duomenų, kad tais atvejais M. G. būtų įsigijęs gintaro dirbinių, juo labiau – juos kam nors pardavęs, nėra, be to, kaltinime M. G. minimi tik jo veiksmai T. T. viešbučio, taigi Institucija ir pati jo nekaltina tai darius sistemingai.

Teismas negali asmens kaltės grįsti spėliojimais, prielaidomis, abejonėmis. Norint asmenį pripažinti kaltu, byloje turi būti neginčijami įrodymai, įrodantys jo kaltę. Esant minėtoms aplinkybėms, administracinė byla prieš M. G. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos ATPK 173 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Dėžutė su gintaro dirbiniais, paimta 2015-12-02 iš M. G., grąžintina, nes nėra jokių įrodymų, kad M. G. jais disponuoja neteisėtai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p., teismas

nutarė:

Nutraukti administracinę bylą, nesant M. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

G. M. G. dėžutę su gintaro dirbiniais, paimtą 2015-12-02 poėmio protokolu (T. T. AVPK pagal kvitą Nr. 0061425).

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.