Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria teismas tenkino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. RV-23-7197 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. U. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus, jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, A. U. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 10 d., pabaiga – 2025 m. birželio 10 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 24 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-7197 nutarta taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. rugpjūčio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Priimdama tokį sprendimą lygtinio paleidimo Komisija akcentavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstama rizika išlieka vidutinė, tačiau turinti mažėjimo tendenciją. Nuteistasis šiuo metu įstaigoje užsiima individualia veikla. Nuteistasis aktyviai lanko pozityvaus užimtumo priemones ir tikslines programas, jis kreipėsi į psichologus siekdamas lavinti savianalizės įgūdžius, taip pat kreipėsi dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas.

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei R. U. apskundus minėtą Komisijos nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi prokurorės skundas buvo patenkintas ir skundžiamas Komisijos nutarimas pakeistas nutariant nuteistajam A. U. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismo vertinimu, nors nuteistasis A. U. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Šiuo atveju apylinkės teismas tenkino prokurorės skundą, pakeitė nuteistojo A. U. naudai priimtą Komisijos nutarimą ir netaikė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apygardos teismas šiam apylinkės teismo sprendimui pritaria.

9. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. A. U. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nuteistojo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tik prokurorės skundo argumentus, tačiau nieko nepaaiškino, kodėl palaiko prokurorės skundą. Su tokiais skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka, kadangi apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl pritaria prokurorės skundui ir nepritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui, t. y. buvo aptartos lygtinio paleidimo taikymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos ir A. U. asmens bylos medžiagos neatitikimas šioms nuostatoms. Apygardos teismas sutinka, jog šiuo metu tikėtis sėkmingos nuteistojo probacijos kol kas dar nėra pagrindo. Nuteistasis A. U. teistas penkis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius už keturias nusikalstamas veikas, susijusias su poveikiu nukentėjusiajam asmeniui, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu platinti, o taip pat be tikslo jas platinti, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. Be to, praeityje du kartus teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir vieną kartą už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Be to, jis, būdamas laisvėje, 12 kartų buvo baustas administracine tvarka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nuteistojo elgesio istoriją matyti, kad teisės pažeidėjas nusikalsta pakartotinai. Nors ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis nesugebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. A. U. bausmės vykdymo atidėjimo metu darė naujas nusikalstamas veikas, nusikaltimus pagal paskutinį teistumą padarė būdamas recidyvistu. Visa tai nuteistąjį charakterizuoja kaip įstatymus ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta, tačiau stengiasi sumenkinti savo atsakomybę už savo veiksmus, bando pateisinti savo elgesį, kaltina pandeminę situaciją Lietuvoje, nuo kurios, jo vertinimu, prasidėjo visos problemos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis praeityje turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, šios problemos buvo tiesiogiai susijusios su A. U. nusikalstamu elgesiu. Pateikta išvada, kad nuteistajam nevaldant šios priklausomybės, tai gali paskatinti pakartotinį nusikalstamumą. Be to, ankstesni nuteistojo teistumai taip pat yra tiesiogiai susiję ir su alkoholio vartojimu bei smurtinio elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis baigė AA / AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Nežiūrint į tai, pateikiama išvada, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys bei nuostatos laisvėje buvo gerokai nutolę nuo visuomenėje priimtino veikimo standarto, nuteistasis taisosi, tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ne minimalius, o esminius, akivaizdžius elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiuo atveju akivaizdūs tokie pokyčiai nėra nustatyti.

11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui taip pat nekyla, kadangi A. U. laisvės atėmimo įstaigoje užsiima individualia veikla (kuri nėra prilyginta darbinei veiklai), lanko pozityvaus užimtumo priemones, baigė AA / AN užsiėmimų ciklą, kreipėsi į psichologus siekdamas gerinti asmens savianalizės įgūdžius, dalyvavo teisinio-socialinio švietimo programoje. Vieną kartą buvo skatintas. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau visgi, aukštesnio teismo vertinimu, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad yra ir prieštaringai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Nors A. U. užsiima individualia veikla, tačiau ji nėra prilyginta darbinei veiklai, paklaustas ar neieško darbo kreipdamasis į įkalinimo įstaigos administraciją, nurodo, kad kam jam kreiptis, jei užsiima individualia veikla, kuri, tikėtina, bus prilyginta darbinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog įkalinimo įstaigoje yra gauti duomenys apie A. U. atžvilgiu išduotus vykdomuosius raštus dėl priteistų skolų išieškojimo, tačiau pagal šiuos raštus iš nuteistojo per visą bausmės laikotarpį išieškota 0,00 Eur, savarankiškai dengta – 0,00 Eur. Duomenų, kad A. U., turintis aukštąjį išsilavinimą ir tam tikros darbinės patirties būnant laisvėje, dėtų pastangas laisvės atėmimo metu užsiimti darbine veikla, mokėti iš jo priteistas skolas, nenustatyta. Be to, nors nuteistasis ir buvo skatintas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis skatintas buvo tik vieną kartą per ganėtinai netrumpą 2 metų 9 mėnesių bausmės atlikimo laikotarpį (bausmę atlieka nuo 2021 m. vasario 10 d.). Be to, per šį laikotarpį jam vieną kartą buvo skirta ir nuobauda. Tad skatinimų ir nuobaudų santykis yra 1:1. Darytina išvada, kad nors yra duomenys, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Juolab iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. U. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra mažėjanti, bet visgi išlieka vidutinė, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Šių duomenų kontekste aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir tai, kad atlikus didesnę dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Keturi statiniai veiksniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos sąlygų pažeidimas/ bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai), ir net dvidešimt trys dinaminiai, tokie kaip skolų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, smurtinis elgesys, susijęs su narkotikų bei alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų bei alkoholio vartojimą, būdingas impulsyvus bei agresyvus / kontroliuojantis elgesys, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, kriminalinių nuostatų palaikymas ir kiti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad apsauginių veiksnių nenustatyta.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.