Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei M. O. dėl skolos, delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 679,88 Eur valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 24,48 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė M. O. su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2010 m. liepos 27 d. sudarė studijų sutartį Nr. S29-136 (toliau – Sutartis, Studijų sutartis). Pagal Sutartį, atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Tai patvirtina išrašas iš aukštosios mokyklos Fondui pateikto 2011-2012 studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Nurodyto akto nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad M. O. studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalimi, Aprašo 4.2 punktu bei Sutarties 4 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta Apraše. Atsakovei apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 679,88 Eur (2 347,50 Lt). Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovė privalėjo ieškovei lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Ieškovė, 2012 m. balandžio 4 d. išsiuntė jai įspėjimą Nr. IS 539, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2015 m. balandžio 4 d. Kadangi atsakovė pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jai skaičiuojami delspinigiai, kuriuos sudaro 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovės nurodyta delspinigių suma už paskutines 180 dienų apskaičiuota pagal prievolės dydį, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, yra lygi 24,48 Eur (el. medž. l. 1-3).

3. Ieškovės atstovė Sabina Zinovičienė teismo posėdžio metu iš esmės nurodė tas pačias aplinkybe, kurios nurodytos ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose. Papildomai nurodė, kad ieškovė laikydamasi Aprašo nuostatų išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl grąžintinų sumų sumokėjimo, tačiau lėšos nėra grąžintos. Pastebėjo, jog Aprašas numato, jog už negrąžintas lėšas yra skaičiuojamai 0,02 proc. delspinigiai, todėl ieškovė remdamasis šiomis nuostatomis bei vadovaujantis CK nuostatomis iš atsakovės prašo priteisti delspinigius už 180 dienų. Pažymėjo, kad ieškovė atsižvelgdama į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ištiesų atsakovė pasibaigus pirmajam semestrui pateikė prašymą asmeniui kuriuojančiam grupę dėl studijų nutraukimo, pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Mokymosi institucija dar kartą patvirtino, kad atsakovės studijos buvo nutrauktos 2011 m. rugsėjo 21 d. direktoriaus įsakymu dėl atsakovės nepažangumo, o ne pagal atsakovės pateiktą prašymą, kaip teigia atsakovė. Taip pat nurodė, jog atsakovė kolegijos raštu neinformavo dėl studijų nutraukimo, toks prašymas nebuvo gautas, todėl studijos buvo nutrauktos dėl nepažangumo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nėra gavusi duomenų, kurie paneigtų atsakovės pašalinimą iš aukštosios mokyklos faktą, tokių duomenų nepateikė nei aukštoji mokykla, nei pati atsakovė. Taip pat nei mokymosi įsitaiga, nei atsakovė, nepateikė duomenų, kurie patvirintinų, jog atsakovė atitinka bent vieną aplinkybę, kuri leistų atleisti atsakovę nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą (Aprašo 6 p.). Dėl atsakovės negauto įspėjimo, ieškovės atstovė pažymėjo, kad pasirašytos Studijų sutarties 4 punkte numatytos aplinkybės kuomet turi būti grąžintinos lėšos, tad atsakovė jau sudaryma sutartį turėjo žinoti ir galėjo žinoti, jog jai nebaigus studijų, ji privalės grąžinti tam tikrą pinigų sumą į valstybės biudžetą. Tad argumentas, jog atsakovė nežinojo apie prievolę grąžinti pinigines lėšas ir tik tai sužinoti galėjo iš siunčiamo įspėjimo yra nepagrįstas. Be to, ši informacija apie lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką yra viešai skelbiama internetinėje svetainėje ir kt. Įspėjimas atsakovei išsiųstas laikantis visų Aprašo nuostatų (9 punktas). Fondas siunčia įspėjimus būtent studijų sutartyje nurodytu studento gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais kai studijų sutartyje adresas nenurodytas, arba adresas kitame mokymosi įstaigos sąraše nurodytas skirtingas, tuomet įspėjimas yra siunčiamas paskutiniu fondui žinomu adresu. Šiuo atveju, atsakovei įspėjimas buvo išsiųstas studijų sutartyje nurodytu adresu, todėl laikoma, jog įspėjimas išsiųstas tinkamai. Teisės aktai nenumato, kiek kartų studentui turi būti siunčiamas įspėjimas. Taip pat atstovė pažymėjo, jog lėšų grąžinimas nėra mokestis už suteiktą paslaugą. Studijų įstatymas numato tik vieną nuostatą, jog grąžinama vieno einamojo studijų metų dalis kainos ir nėra svarbu ar studentas studijavo vieną ar dvejus ar trejus metus. Taip pat pažymėjo, jog įstatymas nenumato išimčių, jog atsakovė, turėdama įsiskolinimą valstybei už nutrauktas studijas, negali vėliau studijuoti kitas studijas, valstybės finansuojamoje vietoje, todėl tai, jog vėliau atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje vietoje, neatleidžia jos nuo prievolės grąžinti pinigų sumą už prieš tai nutrauktas studijas. Teigė, jog studentų sąrašų, kurie naujai įstojo studijuoti, bei kurie turi tam tikrų įsiskolinimų fondui, atskirai neturi. Fondas tik turi studentų sąrašus, kurie nutraukė studijas ir kuriems kyla prievolės grąžinti į valstybės biudžetą tam tikras pinigines lėšas.

4. Atsakovė M. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. įstojo į (duomenys neskelbtini), valstybės finansuojamą vietą. Pradėjusi rudenio semestrą studijavo tik iki pirmo semestro pabaigos. Išlaikiusi egzaminus, dar neprasidėjus pirmo kurso antram semestrui, informavo grupę kuruojantį asmenį, kad nebetęs studijų, pateikė paprastos formos prašymą nutraukti studijas. Pati išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir toliau jokios informacijos iš kolegijos negavo. Antro semestro studijų paslaugų negavo ir mokymosi procese nedalyvavo. Nurodė, jog maždaug po metų gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini), kad yra negrąžinusi bibliotekai vienos knygos, ją surado ir grąžino, tačiau jokios informacijos apie skolą ir išbraukimo datą iš studentų sąrašo negavo. Pažymėjo, kad Valstybinio studijų fondo laiškas jos nepasiekė, tai rodo ir Lietuvos pašto pateikti duomenys, kad laiškas nebuvo pristatytas. Apie priskirtą skolą nieko nežinojo. Nurodė, jog praėjus 13 metų turi tik pažymą iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad pirmo kurso antro semestro egzaminų nelaikė, tačiau kodėl nebuvo išregistruota po pirmo semestro atsakymo negavo. Nurodė, jog nesutinka mokėti už antro semestro paslaugas, kurios jai nebuvo suteiktos, taip pat ir už priskaičiuotas palūkanas. Praėjus tokiam ilgam laikotarpiui jai nesuteikiama galimybė apsiginti. Prašo panaikinti priskaitytą mokestį už paslaugas, kurios jai dalinai nebuvo suteiktos (el. medž. l. 16-17).

5. Atsakovė M. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Iš esmės parodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį. Papildomai atkreipė dėmesį, jog supratusi, jog jos netenkina studijų kokybė, apie tai informavo studijų kuratorę, ir abiejų bendru sutikimu, atsižvelgiant į studijų sutarties nuostatas, pabaigus pirmą pusmetį ir išlaikius egzaminus bei neturint skolų, prieš laikant paskutinį egzaminą, paprastu raštišku prašymu (buvo patikinta, kad to pakanka) informavo kuratorę, kad nutraukia studijas ir toliau nebestudijuos ir tuo viskas baigėsi. Tik praėjus kuriam laikui, kitų metų mokymosi pradžioje, jai paskambino iš (duomenys neskelbtini), ir buvo informuota, jog paaiškėjo, kad ji nėra grąžinusi vieno vadovėlio. Apie galimai atsiradusią skolą, neatliktus (ne)apmokėjimus, atsakovė nebuvo informuota. Teigė, jog 2012 m. siųsto įspėjimo, ji gauti negalėjo, nes tuo metu buvo išvykusį į užsienį. 2017 m. įstojo į (duomenys neskelbtini) ir, kadangi mokėsi puikiai, jai buvo suteikta valstybės finansuojama vieta. Taip pat studijuodama (duomenys neskelbtini) gavo net stipendiją. Tad atnaujinti jos duomenys studijų fondą tikrai turėjo pasiekti ir pasiekė. Su ieškiniu nesutinka, nes ji prašymą dėl studijų nutraukimo pateikė taip kaip tai numato studijų sutartis ir ji neprivalo pati ieškoti studijų fondo teikiamos informacijos apie skolos grąžinimą. Negalėjo ieškoti informacijos apie skolos grąžinimą ir jos dydį, nes manė, kad valstybinės įstaigos ir mokymosi įstaigos yra tos įstaigos, kuriomis galima pasitikėti. Teikdama prašymą nesvarstė galimybės daryti prašymo kopijos, nes manė, jog kolegija ir kitos institucijos yra orientuotos į studentus. Mano, kad šiuo atveju, ieškovė turėjo apie susidariusią skolą ją papildomai informuoti, juolab laiškas su įspėjimu, jos net nepasiekė. Pažymėjo, kad studijų fondas galimai neieško būdų informuoti studentą, galimai naudodamasis teisės aktais numatytais būdais, laukia senaties termino ir prieš pat jam baigiantis, siekia prisiteisti skolas. Mano, kad ji gavo iš (duomenys neskelbtini) netinkamą informaciją dėl apmokėjimą už studijas, niekas neinformavo, kad pateikus prašymą jis nebus pristatytas. Patikslino, jog studijų sutartyje nėra numatomas būdas kaip turi pateikti prašymą dėl studijų nutraukimo. Pati po pateikto prašymo grąžino vadovėlius, atsiskaitė su biblioteka ir išvažiavo. Teigia, kad studijų sutartis nutrūksta parašius jai prašymą dėl studijų nutraukimo. Tuo metu jai buvo 19 m. studijų sutartį perskaitė, tačiau buvo pasitikėjimas institucija, nes jie turi/turėjo pagelbėti studentams. Studijų sutartyje buvo nurodžiusi tą adresą, kuriame ji gyveno, ten buvo tėvų gyvenamosios vietos adresas. Po pirmo pusmečio 2011 m. balandį buvo išsiregistravusi iš Lietuvos ir buvo Anglijoje, o tėvai taip pat išsikėlė iš šio adreso ir jie ten nebegyveno. Baigiamųjų kalbų metu atsakovė patikslino, jog ji sutiktų sumokėti už suteiktas paslaugas, t. y. už vieno semestro dalį reikalautinos sumos.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti ir delspinigius. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai neprašė byloje taikyti ieškinio senatį, tačiau atkreipė dėmesį, jog nuo nutrauktų studijų iki bylos nagrinėjimo yra praėję beveik 13 metų, todėl nebėra galimybės gauti papildomų duomenų ar įrodymų, be to, teigė, jog galimai ieškovė tyčia visą šį laikotarpį delsė kreiptis su ieškiniu į teismą, taip sumažindama atsakovei galimybę tinkamai apginti savo teises. Taip pat atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes nurodė, kad ji buvo netinkamai informuota apie pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas, mano, kad nepagrįstai reikalaujama 50 procentų nuo metinės studijų kainos, nes paslaugas iš tiesų ji gavo tik pirmo kurso pirmą pusmetį.

7. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 27 d. sudarė (duomenys neskelbtini) ir studento, priimto į valstybės finansuojamą studijų vietą, sutartį Nr. S29-136 (el. medž. l. 4-5). (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. V11-263 Valstybiniam studijų fondui pateikė informaciją apie studentus, kurie yra nutraukę studijas ar pašalinti per 2011-2012 mokslo metų rudens semestą (el. medž. l. 15). Iš pateikto sąrašo matyti, kad M. O. pašalinta už nepažangumą, studijų nutraukimo data 2011 m. rugsėjo 21 d.. Einamųjų metų studijų programos metinė kaina – 4 700,00 Lt (1 361,21 Eur) (el. medž. l. 7). Valstybinis studijų fondas atsakovei Studijų sutartyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 4 d. raštu Nr. IS 539 išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą (toliau – įspėjimas). Minėtame įspėjime taip pat nurodyta, atsakovė buvo informuota, jog už laiku negrąžintą kainą ar likusią jos dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (el. medž. l. 9-10). Įspėjimas atsakovei neįteiktas, žyma – negyvena (el. medž. l. 11).

8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija, galiojusi nuo 2009-05-12 iki 2012-01-28, toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kadangi 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas (Žin., 2009, Nr. 120-5153).

Dėl senaties termino

9. Nors atsakovė tiesiogiai neįvardijo, jog prašo byloje taikyti ieškinio senaties institutą, tačiau atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, jog praėjus tokiam ilgam laikotarpiui jai nesuteikiama galimybė tinkamai apsiginti, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju yra tikslinga atskirai pasisakyti ir dėl ieškinio senaties instituto.

10. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

11. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė 2012 m. kovo 15 d. gavusi iš (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 12 d. raštą Nr. V11-263 su pateikta informacija apie studentus, kurie yra nutraukę studijas ar pašalinti per 2011-2012 mokslo metų rudens semestą (el. medž. l. 6), nepraleisdama Aprašo 9 punkto nuostatų, kur numatyta, kad Valstybinis studijų fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą, 2012 m. balandžio 4 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą (el. medž. l. 9-10). Minėtu įspėjimu atsakovė buvo informuota, kad per 3 metų laikotarpį (iki 2015 m. balandžio 4 d.) nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos privalo į ieškovės sąskaitą grąžinti valstybės lėšas, o negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Įspėjimas buvo išsiųstas tiek Studijų sutartyje, tiek (duomenys neskelbtini) pateiktame sąraše nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, jog nors, bylos duomenimis, atsakovei siųstas laiškas grįžo neįteiktas, nes atsakovė jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, tačiau, remiantis Aprašo 9 punktu, ieškovei išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Be to, pastebėtina, jog atsakovės su mokymosi įstaiga sudarytoje Studijų sutartyje, taip pat buvo nurodytos nuostatatos, kuriomis remiantis studentui kyla pareiga ir atsakomybė į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį (Studijų sutarties 4 punktas).

12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei išsiųstame įspėjime prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (3 metai skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 4 d.), tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, kuris buvo 2015 m. balandžio 4 d., kadangi iki šio termino pabaigos ieškovė galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta (CK 1.127 straipsnio 2 dalis) ir ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 4 d. ir baigiasi 2025 m. balandžio 4 d., todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškinys teismui pateiktas 2023 m. rugsėjo 25 d., nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (Aprašo 9 punktas, CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnis).

Dėl 679,88 Eur valstybės biudžeto lėšų priteisimo

13. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Be to, ir CK 6.158 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

14. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Aprašo 4 punkte numatyta, kad Valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu: 4.1. asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą; 4.2. asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Grąžintinų lėšų dydis apskaičiuotas Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka, kuris numato, kad Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta šiame punkte (toliau – kaina): 30 bazinės socialinės išmokos dydžių – asmenims, studijavusiems pagal pirmosios studijų pakopos bei vientisųjų studijų programas.

15. Atsakovės ir (duomenys neskelbtini) sudarytos Studijų sutarties 4 punkte nurodyta, kad LRV numatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, šios studijų sutarties 16 ir 17 punktuose nurodytais atvejais nutraukęs sutartį, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Studijų sutarties 3 punkte nurodyta, kad Kolegijos patvirtintose studentų priėmimo taisyklėse nustatyta metinė studijų kaina, sutarties pasirašymo metu yra 4 700 litų (1 361,21 Eur). Iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog 2011 m. rugsėjo 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-16 atsakovė išbraukta iš studentų sąrašų dėl nepažangumo (el. medž. l. 30, 32). Iš Studijų sutarties matyti, kad atsakovė buvo įregistruota į pirmą kursą į valstybės finansuojamą studijų vietą studijoms pagal Informacinių sistemų koleginių studijų programą (pirma studijų pakopa). Taigi, atsakovę pašalinus iš (duomenys neskelbtini) dėl nepažangumo, bei atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis Studijų sutarties 4 punktu, atsakovei kilo prievolė grąžinti 50 procentų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtų lėšų.

16. Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnyje reglamentuota, kad studijų kainą nustato aukštoji mokykla (1 dalis), normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina (4 dalis). Kaip jau buvo nurodyta sprendimo 15 punkte, t. y. Studijų sutarties 3 punkte numatyta, jog studijų kaina, sutarties pasirašymo metu buvo 4 700 litų (1 361,21 Eur) (el. medž. l. 4), taip pat jau buvo minėta, kad studijų kaina buvo pažymėta ir nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąraše (el. medž. l. 6-8). Taigi, studijų kaina yra metinė studijų kaina, kurią Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina kiekvienais metais iki sausio 15 dienos ir perveda aukštajai mokyklai už ateinančius studijų metus. Atsižvelgiant į tai, kad nei Mokslo ir studijų įstatymas, nei Aprašas, nei Studijų sutartis nenumato išimčių dėl studijų metinės kainos grąžinimo, kai studentai iš esmės lanko ir baigia tik vieną semestrą, o kito semestro metu nedalyvauja paskaitose; ar kai Studijų sutartis nutraukiama nebaigus visų studijų (mokslo) metų, laikytina, kad nepasaint to, kiek laiko atsakovė studijavo (duomenys neskelbtini), bei nesant duomenų apie aplinkybes, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo lėšų ar jų dalies grąžinimo, atsakovei atsirado pareiga grąžinti dalį valstybės biudžeto lėšų, t. y. 50 procentų einamųjų metų studijų programos metinės kainos (ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą), t. y. 679,88 Eur. Šioje apimtyje, pažymėtina, jog nei skolos dydžio, nei jos apskaičiavimo tvarkos atsakovė iš esmės neginčijo. Objektyvių, leistinų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl studijų kainos ir apskaičiuotos grąžintinos sumos, atsakovė teismui taip pat nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

17. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė tik deklaratyviai tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog pabaigus pirmą pusmetį ir išlaikius egzaminus bei neturint skolų, prieš laikant paskutinį egzaminą, paprastu raštišku prašymu (buvo patikinta, kad to pakanka) informavo kuratorę, kad nutraukia studijas ir toliau nebestudijuos ir tuo viskas baigėsi, todėl teigė, jog ji turėtų būti atleidžiama nuo lėšų grąžinimo. Tačiau rašytinių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog prašymas nutraukti studijas buvo surašytas ir tinkamai atsakingiems asmenims perduotas bei tinkamai užregistruotas ir t.t., atsakovė į bylą nepateikė (CPK 185 straipsnis). Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, jog galimai atsakovės prašymas buvo užregistruotas, (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų svarstytas, tačiau jos prašymas buvo (ne)patenkintas ar pan.. Priešingai iš pačios atsakovės pateiktos 2023 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie studijų įvertinimą matyti, jog joje nurodyta, kad M. O. studijavo vienerius metus, tačiau studijų nebaigė (el. medž. l. 18). Pastebėtina, jog ieškovė tikslindama duomenis po pateikto ieškinio teismui, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur mokymosi įstaiga patikslino aplinkybes bei nurodė, jog studentė M. O. pirmą studijų semestrą baigė laiku ir be akademinių įsiskolinimų, antro semestro metu paskaitų nelankė ir vertinimų neturi, bet raštu neinformavo kolegijos apie ketinimą nutraukti studijas, todėl 2011 m. rugsėjo 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-16 buvo išbraukta iš studentų sąrašų dėl nepažangumo (el. medž. l. 30). Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, jog nagrinėtinu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios atleistų atsakovę nuo jai kylančios prievolės grąžinti lėšas į valstybės biudžetą (atsakovė pripažino, jog pirmą semestrą pilnai baigė (todėl netaikytinas Aprašo 4.1 punktas)) ar egzistuotų kitos aplinkybės (Aprašo 6 punktas), kuriomis remiantis būtų galima atsakovę atleisti nuo lėšų grąžinimo (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog su ieškiniu nesutinka, nes apie galimai atsiradusią skolą, neatliktus (ne)apmokėjimus, nebuvo tinkamai informuota apie jai kylančią pareigą ir ji neprivalo pati ieškoti studijų fondo teikiamos informacijos apie skolos grąžinimą. Taip pat ji ir negalėjo ieškoti informacijos apie skolos grąžinimą ir jos dydį, nes manė, kad valstybinės įstaigos ir mokymosi įstaigos yra tos įstaigos, kuriomis galima pasitikėti.

19. Aprašo 9 punkte numatyta, kad įspėjimą dėl valstybės biudžetų lėšų gražinimo fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar šio Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas, ne nurodytasis studijų sutartyje, šio asmens gyvenamosios vietos adresas – paskutiniu fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Valstybiniam studijų fondui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

20. Studijų sutartyje atsakovė buvo nurodžiusi savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 12 d. raštu Nr. V11-263 ieškovei pateiktoje informacijoje apie studentus, kurie yra nutraukę studijas ar pašalinti iš studijų direktoriaus įsakymu, nurodyta, kad M. O. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 7). Nors AB „Lietuvos paštas” žyma patvirtina, kad pašto siunta atsakovei buvo neįteikta, nes atsakovė jos neatsiėmė, Aprašo 9 punkte numatyta, kad išsiuntus įspėjimą nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė laikėsi apraše nustatytų įspėjimo siuntimo taisyklių, t. y. siuntė įspėjimą paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, kurį atsakovė nurodė (duomenys neskelbtini) sudarydama studijų sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie kilusią pareigą grąžinti studijų kainą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, sudarydama studijų sutartį prisiėmė numatytus įsipareigojimus, todėl žinojo apie sąlygą, numatančią jos pareigą grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, esant atitinkamoms įstatymo nuotatoms ar Studijų sutartyje numatytiems atvejams. Šios bylos kontekste, teismas atkreipia atsakovės dėmesį, jog ji, būdama rūpestinga ir atidi sutarties šalis, kilus bent menkiausiems neaiškumams, susijusiems su studijų sutarties vykdymu/jos numatomu nutraukimu ir pan., visada galėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) ir pati su ja bendradarbiauti, tačiau tokių duomenų byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog sudarant Studijų sutartį jai tuo metu buvo 19 metų, ji sutartį perskaitė, tačiau buvo pasitikėjimas institucija, nes jie turi/turėjo pagelbėti studentams; pati negalėjo ieškoti informacijos apie skolos grąžinimą ir jos dydį, nes manė, kad valstybinės įstaigos ir mokymosi įstaigos yra tos įstaigos, kuriomis galima pasitikėti; taip pat teikdama prašymą nesvarstė galimybės daryti prašymo kopijos, nes manė, jog kolegija ir kitos institucijos yra orientuotos į studentus. Toks atsakovės elgesys (remiantis gana jaunu savo amžiumi; laikant save kaip silpnesne sutarties šalimi ir pan.) negalėtų būti vertinamas kaip rūpestingas, kadangi atsakovė sudarydama Studijų sutartį, bet kuriuo atveju, turėjo galimybę pilnai susipažinti su sutarties sąlygomis, taip pat galėjo pasikonsultuoti su kitais asmenimis (tėvais ar pan.), pilnai išsiaškinti jos nuostatas ir pan., todėl laikytina, jog atsakovė pilnai buvo supažindinta ir žinojo apie studijų sutartyje numatytą pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji tiesiogiai nebuvo informuota apie pareigą grąžinti atitinkamas lėšas į valstybės biudžetą, todėl ieškinys turėtų būti atmestinas, laikytinos nepagrįstomis.

21. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje vietoje ir buvo iš jos pašalinta dėl nepažangumo. Kitos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos vertinimu nekokybiškų studijų, nelankymo antrojo semestro ir toliau negautų paslaugų ir kt., pačios savaime negali būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo jos valios ir objektyviai sutrukdžiusios tinkamai bei laiku įvykdyti prievolę ieškovei.

22. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė negrąžino valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, taip pat į tai, jog ieškinys dėl šios skolos pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 679,88 Eur valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (CK 6.38, 6.59 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl 24,48 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

23. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 24,48 Eur delspinigius, taikant 0,02 procentų delspinigių dydį, skaičiuojant už paskutines 180 dienų nuo 2015 m. balandžio 5 d.. Atsakovė su delspinigiais nesutinka, konkrečiai neįvardindama savo motyvų, tačiau pažymėjo, jog praėjus tokiam ilgam laikotarpiui (13 metų) jai nesuteikiama galimybė apsiginti. Pažymėtina, jog konkrečiai dėl delspinigių dydžio ir apskaičiavimo tvarkos atsakovė neginčijo (CPK 187 straipsnis).

24. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą, kadangi reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas tokio susitarimo nedaro negaliojančio, o sukelia CK 1.93 straipsnio 2 dalyje ir 6 dalyje nustatytas pasekmes.

25. Sudarytos Studijų sutarties 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, nutraukęs sutartį arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį, tačiau sutarties nuostatos nereglamentuoja delspinigių apskaičiavimo tvarkos ir delspinigių dydžio. Aprašo (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) 10 punkte numatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Studijų sutarties 4 punkte yra nuoroda į Vyriausybės priimtus poįstatyminius teisės aktus, o nagrinėjamu atveju į Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas Aprašas, numatantis teisę skaičiuoti delspinigius įgyvendinant studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtų lėšų ar jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą pareigą. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, darytina išvada, kad ieškovė turi įstatyme numatytą teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius. Atsakovei, praleidus terminą mokėti studijų kainą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, yra pagrįstas.

26. Ieškovė nurodo, kad delspinigiai paskaičiuoti laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 5 d. už 180 dienų. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė per nustatytą terminą prievolės neįvykdė, t. y. negrąžino ieškovei valstybės biudžeto lėšų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiant 24,48 Eur delspinigius.

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku ieškovei negrąžino studijų kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti skirtų lėšų, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės į valstybės pajamas priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, 679,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 88 centų) valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 24,48 Eur (dvidešimt keturių eurų 48 centų) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (704,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,64 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 64 centų) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminis mokestis ir 6,64 Eur (šešių eurų 64 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, mokėtojo pasirinkimu į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.