Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi K. J. skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma A. L. (A. L.) patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustato:

2013-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. J. skundas, kuriame prašoma A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.

Privataus kaltinimo bylos procesas pagal K. J. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1d., negali būti pradėtas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privatus kaltinimo bylų procesą, jeigu yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš 2013-05-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauto K. J. skunde aprašyto įvykio matyti, kad nusikalstama veika, kuria kaltinamas asmuo, padaryta viešoje vietoje- gatvėje, kur buvo žmonių. Pareiškėjas savo skunde nenurodė motyvų, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir A. L., tačiau pats pareiškėjas nurodo, kad A. L. veiksmai atlikti viešoje vietoje, todėl veiksmai turėtų būti kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė pagal minėtą BK straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. nulemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų gali patirti nepatogumų.

Kaip matyti iš skundo turinio, incidentas tarp pareiškėjo ir A. L. įvyko vėlai vakare, apie 23 valandą, gatvėje, tai yra vietoje, kuri atitinka visus viešajai vietai keliamus reikalavimus, ir minėtu incidentu buvo sutrikdyta kitų asmenų rimtis. Nusikalstamo elgesio padariniai, pagal BK 284 straipsnį, yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kada prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, nutraukiamas žmonių poilsis, darbas, renginys, padaroma žymi materialinė žala, arba sutrikdoma normali įstaigų ar įmonių veikla. Pažymėtina, kad kaltininko veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Yra pagrindo teigti, jog smurtas pareiškėjo atžvilgiu panaudotas turint mažareikšmę dingstį, ir yra pagrindas išvadai, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, jei savo asmeniniams santykiams aiškintis kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes skunde išdėstytos aplinkybės rodo, kad konfliktas, kurį išprovokavo A. L., sukėlė kitų žmonių, tame tarpe ir su A. L. buvusio asmens, reakciją bei nepatogumus. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis K. J. kreipdamasis į policiją dėl tyrimo pradėjimo konkrečiai nenurodė jį sužalojusio asmens, tik nurodė, kad jis susitiko su pažįstamu vardu Andrej, kuris buvo su draugu, nežinojo, kur rasti Andrejų ir jo draugą. Teismo medicinos ekspertui R.P. P. K. J. nurodė, kad jį sumušė du vyriškiai. Darytina išvada, kad A. L. veiksmai atlikti viešoje vietoje, gatvėje, matant aplinkiniams, galėtų būti vertinami kaip nepagarba aplinkai, įžūlumo demonstravimas, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai atitinka pareiškėjo aprašytą įvykį, t.y. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, nėra ta, dėl kurios baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka ar tik paties nukentėjusiojo iniciatyva. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pobūdžio byla yra viešojo, o ne privataus kaltinimo.

Iš nukentėjusiojo skunde nurodytų aplinkybių ir prie skundo pridėto 2013-05-15 tyrėjo Ž. M. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijos matyti, kad A. L. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pareiškėjas su skundu turi kreiptis į prokurorą dėl 2013-05-15 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1 PK VPS tyrėjo Ž. M. nepagrįsto ir neteisėto nutarimo panaikinimo ( BPK 168 str.4d.). Atkreiptinas dėmesys, kad tyrėjas Ž. M. nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, 2013-05-15 nutarime nurodo, kad „nenustatyta, kad A. L. įvykdė veiksmus, kurie būtų nukreipti į K. J. sužalojimus ir į viešosios tvarkos pažeidimą iš chuliganiškų paskatų“, tačiau nurodo, kad „ pagal K. J. pareiškime nurodytą faktą, kad jam buvo suduoti smūgiai, rankų kumščiais ir spardant kojomis, A. L. veikoje įžiūrimi nusikaltimo požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str 1d. ( fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas)“. Kaip matyti, tyrėjo nutarimas yra prieštaringas. Be to, tyrėjas Ž. K. nutarime nurodė, kad dėl 2013-05-07 K. J. sužalojimo teismo medicinos specialisto išvada dėl padaryto sveikatos sutrikdymo masto negauta, tačiau šiuo metu specialisto išvada yra gauta, ir sužalojimo laipsnis nukentėjusiajam nustatytas (2013-05-24 specialisto išvada Nr. G 1039/13(03).

Dėl išdėstytų motyvų, teismas daro išvadą, kad privataus kaltinimo bylos baudžiamasis procesas negalimas, nes yra aiškios baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės– nepadaryta veika, priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. , 412¹ str.

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. J. skundą, kuriame prašoma A. L. ( A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d., kadangi yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės– nepadaryta veika, priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.