Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2S-2432-436/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-27Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2S-2432-436/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01692-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
J. M.
Civilinė byla Nr. 2S-2432-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01692-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.3.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2015-737/2014 pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad M. J., F., pareiškėjo J. M. gimimo liudijime Nr.377619 nurodytas grafoje „Tėvas“, ir M. J., J. M. gimimo liudijime Nr.247400 nurodytas grafoje „Tėvas“ bei O. V., pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta kaip motina, ir T. V., J. M. gimimo liudijime nurodyta kaip motina, yra tie patys asmenys; 2) kad pareiškėjas J. M. yra J. M. brolis; 3) kad pareiškėjas palikimą po brolio J. M. mirties priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą.

Teismas 2014 m. liepos 21 d. rezoliucija pareiškimą priėmė ir nustatė 20 dienų terminą suinteresuotiems asmenims atsiliepimams į pareiškimą pateikti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, šioje nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka LR CPK 111 str., 443 str., 447 str., reikalavimų, nes: 1) pareiškėjas, prašydamas nustatyti giminystės faktą, nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyriuje numatyta tvarka arba dėl jų atkūrimo šių taisyklių XII skyriaus tvarka; 2) pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis brolio palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, todėl turi nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas yra ketvirtos eilės paveldėtojas pagal įstatymą, dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu įtraukė palikėjo sutuoktinę G.-S. M.. Tačiau iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dokumentų matyti, kad G.S. M. yra nurodžiusi su J. M. turinti du vaikus – Ž. M. ir R. M.. Duomenų ar yra ir kitų prašomu nustatyti faktu suinteresuotų asmenų, t.y. pirmos – trečios eilės įpėdinių pagal įstatymą, pareiškėjas nenurodė; 3) pareiškėjas nurodo, jog palikimą priėmė faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą, tačiau nenurodė kada brolis J. M. mirė ir nepateikė tai patvirtinančio dokumento, todėl neaišku nuo kada ir kokiais veiksmais (kokių daiktų valdymu) pasireiškė brolio palikimo valdymas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. M. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą priimti, o jeigu atskirasis skundas būtų atmestas, nustatyti papildomą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Nurodo, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas teismui yra nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo brolio J. M. palikimą faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus (duomenys neskelbtini)., tačiau nustatyti šį faktą nenustačius giminystės ryšio yra neįmanoma, kadangi CK nustato, jog pagrindas paveldėti turtą yra giminystės ryšys bei laipsnis. Todėl kiti reiškiami reikalavimai yra šalutinio pobūdžio. Remiantis proceso koncentruotumo bei operatyvumo principais bei tuo, kad pareiškėjo pareikšti reikalavimai teismui yra glaudžiai tarpusavyje susiję, kadangi nenustačius giminystės ryšio tarp pareiškėjo ir jo brolio, pareiškėjas neturėtų galimybės paveldėti turto, kurį jau yra pradėjęs faktiškai valdyti, pareiškėjo nuomone giminystės ryšio klausimą turėtų išspręsti teismas, o ne metrikacijos įstaiga. Tokios praktikos, kai nereikalaujama kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyriuje numatyta tvarka arba dėl jų atkūrimo šių taisyklių XII skyriaus tvarka, laikomasi Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, nes atskirajame skunde reiškiami reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija ir skundo patenkinimas ar atmetimas Nacionalinei žemės tarnybai nesukels neigiamų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui terminą pareiškimo dėl juridinių faktų nustatymo trūkumams pašalinti, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta.

Pagal CPK 442 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (1 punktas), taip pat bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (9 punktas). Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl giminystės santykių ir palikimo priėmimo faktų nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai), o bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą - CPK XXXII skyriaus normos.

Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą ( CPK 442 straipsnio 7 punktas).

Pareiškėjas pareiškimu prašo ne tik nustatyti giminystės santykių faktą, bet ir pakeisti duomenis pareiškėjo bei J. M. gimimo liudijimuose.

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius).

Tokiu būdu tiek vienu, tiek kitu atveju prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą, o taip pat, esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo.

Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 296 straipsnio 1 punktas). Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl dokumentų gavimo ar atkūrimo arba dėl įrašų pakeitimo, papildymo ar ištaisymo ( CPK 137 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, bylos nenutraukė, o nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo trūkumus teismas konstatavo po to, kai priėmė pareiškimą, teismo procesiniai veiksmai, nustatant terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, šiuo konkrečiu atveju atitiko CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Be to, bylos nutraukimas apeliacinės instancijos teisme reikštų draudimo priimti apeliantui blogesnį procesinį sprendimą pažeidimą (CPK 313 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą dėl šios nutarties atmeta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) šia nutartimi pareiškėjui nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.)., nurodant, kad pareiškimo trūkumai turi būti pašalinti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui J. M. 30 dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos pareiškimo trūkumams, nurodytiems Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, pašalinti.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas