Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo V. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 350 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 11 d. V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 07.10 val., Kretingos r. sav., Kretingsodžio k., Sodžiaus g., ties pastatu Nr. 2B, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,53 promilės, įvertinus ± 0,017 promilės paklaidą – 1,50 promilės).

Nuvažiavus maždaug 400 metrų jie susiginčijo, kadangi jis paprašė A. B., kad šis nuvežtų jį ne į sodą Kretingoje, kaip buvo prašęs, o į Joniškį. Tai išgirdęs A. B. supyko ir pareiškė, kad tiek toli jo neveš, ir sustojęs kelkraštyje išlipo iš automobilio ir nuėjo link savo namų. Jis bandė vytis A. B. ir prašė, kad jį pavežtų, tačiau šis greitu žingsniu nuėjo. Grįždamas prie automobilio jis pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Privažiavę pareigūnai paprašė jo prieiti ir paklausė, kas vairavo automobilį „Wolkswagen Golf“ ir kur jo vairuotojas. Policijos pareigūnams jis nurodė, kad automobilio nevairavo, o vairavo kitas asmuo, kuris išėjo į namus. Tačiau policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į jo paaiškinimus bei nuvežė jį į policijos komisariatą blaivumui nustatyti bei protokolui surašyti.

Teisme apklaustas liudytojas A. B. patvirtino V. C. nurodytas aplinkybes ir parodė, kad 2016-09-11, apie 7 val., pas jį atvykęs draugas V. C. paprašė nuvežti jį jo automobiliu į „(duomenys neskelbtini)“ sodus Kretingos mieste. Kadangi jis, A. B., tą dieną nedirbo, todėl sutiko pavežti draugą. Važiuodamas link Kretingos jis matė, kad prasilenkė su priešais atvažiuojančiu policijos automobiliu, tačiau į jį nekreipė dėmesio, kadangi vairavo automobilį, laikydamasis Kelių eismo taisyklių. Policijos pareigūnai taip pat neatkreipė į juos dėmesio, kadangi automobilis nesukėlė įtarimų. Būtent šis liudytojas teisme patvirtino, kad V. C. paprašius nuvežti jį ne į sodą Kretingoje, o į Joniškį, tarp jų kilo ginčas, todėl jis sustojo kelkraštyje ir išlipęs nuėjo link namų. Teisme šis liudytojas patvirtino, kad aplink jokių žmonių ar automobilių nebuvo, taipogi jis nematė, kad atvažiuotų policijos automobilis. Taigi, apelianto teigimu, liudytojas A. B. paneigė policijos pareigūnų duotus parodymus, nes tuo metu, kai pastarasis, kaip nurodė, pastatęs kelkraštyje automobilį, nuėjo link namų, pareigūnų nebuvo, todėl jie negalėjo matyti, kas vairavo automobilį ir kiek buvo automobilyje asmenų.

Kadangi liudytojas A. B. patvirtino V. C. nurodytas aplinkybes, todėl, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėto liudytojo paaiškinimai neatitinka tikrovės ir vertinami kritiškai.

Be to, teismas nurodė, kad liudytojas A. B. negalėjo pavežti V. C., kadangi jis tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau V. C. atstovas advokatas A. Galminas pažymi, jog teismo posėdžio metu jis nurodė, kad A. B. minėtą dieną nedirbo, kadangi buvo susikeitęs darbo dieną su kolega. Tačiau teismas visiškai nereagavo į šią nurodytą aplinkybę ir rėmėsi byloje pateikta viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nepažymėta, kad tą dieną A. B. nedirbo. Apelianto nuomone, teismas iš anksto buvo susidaręs kritišką nuomonę apie V. C. ir visiškai nesigilino į jo bei liudytojo A. B. nurodytas aplinkybes.

Be to, apelianto nuomone, teismui nebuvo pagrindo netikėti ir liudytojos L. C. teisme duotais parodymais. Ši liudytoja nurodė, kad 2016-09-10 šventė su savo vyru V. C. vestuves Kretingsodžio k., Kretingos r., ir patvirtino, kad šventės metu tarp jų kilo barniai, nesutarimai. Nurodė, kad kitą dieną anksti pabudęs V. C. išėjo į lauką parūkyti, o grįžęs pareikalavo automobilio raktelių, tačiau jų ji geranoriškai nedavė, nes manė, kad jis nori vairuoti, todėl jis išplėšė iš jos rankų raktelius ir išėjo į lauką link stovėjusio automobilio. Tada ji nuėjo į kambarį susidėti daiktus, kadangi galvojo, kad kartu važiuos į namus. Susidėjusi daiktus išėjo į lauką ir ėjo link stovėjusio automobilio, tačiau pamatė, kad automobilis jau išvažiuoja į pagrindinę gatvę link Kretingos. Tuo metu liudytoja padarė prielaidą, kad jos vyras V. C. išvažiavo su automobiliu, kadangi ji nematė bei nežinojo, kad automobilį vairavo jo draugas A. B.. Visiškai atsitiktinai važiuojančius policijos pareigūnus pamačiusi L. C. juos sustabdė ir šalia sėdintis pareigūnas išlipo iš tarnybinio automobilio pasikalbėti, kas nutiko. Bendraudama su pareigūnu lauke L. C. pasakė, kad susipyko su vyru V. C. ir šis automobiliu išvažiavo link Kretingos. Liudytoja L. C. teisme nurodė, kad pareigūnas jos klausė, ar jos vyras vienas išvažiavo su automobiliu, kokios markės automobilis, prašė nurodyti valstybinį numerį ir t. t. Pokalbis užtruko apie 5 minutes. Taigi ši liudytoja, priešingai nei nurodė pareigūnai, teigė, kad su pareigūnu bendravo lauke, kai šis išlipo iš tarnybinio automobilio, tuo tarpu pastarieji nurodė, kad nebuvo išlipę iš automobilio ir bendravo neva per atidarytą automobilio langą, nurodydami, kad pokalbis truko apie 10 sekundžių. Be to, liudytoja L. C. patvirtino, kad tuo metu, kai bendravo su policijos pareigūnu, V. C. automobilio jau nebuvo matyti.

Nors policijos pareigūnas M. G. nurodė: „Kai prasilenkėme su priešais atvažiuojančiu automobiliu jis buvo visą laiką matomumo zonoje.“, tačiau apeliantas, nesutikdamas su šia pareigūno nurodyta aplinkybe, pažymi, kad policijos pareigūnams nekilo jokių įtarimų dėl priešais atvažiuojančio automobilio, t. y. jie nekreipė jokio dėmesio į automobilį, o visą dėmesį buvo sutelkę į juos stabdžiusią L. C. bei vėliau į jos nurodomas aplinkybes. Policijos pareigūnai nežinojo, kad L. C. juos sustabdė būtent dėl automobilio, su kuriuo važiuodami jie prasilenkė. Tik išsiaiškinę su L. C. visas aplinkybes pareigūnai išvažiavo ieškoti nurodyto automobilio. Be to, pareigūnas nurodė, kad kai privažiavo prie automobilio, kuris stovėjo kelkraštyje, aplink buvo plynas laukas. Tačiau, priešingai nei nurodė pareigūnai, kelkraštyje, kur stovėjo automobilis, aplink buvo pilna medžių, krūmų, netoliese matėsi pastatai bei žvyrkelis. Be to, V. C. pažymi, kad tą dieną matomumas buvo blogas, matėsi rūkas. Tai patvirtina pažyma iš meteorologinės stoties, kurioje nurodyta, kad minėtą dieną buvo rūkas.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. N9-62-677/2006, Nr. N15-l56/2007).

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT 2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliantas prašo panaikinti skundžiamą Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. C. nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto V. C. atstovas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. C. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. C. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o apelianto keliama versija, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl V. C. kaltės, t y., kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, o kaip liudytojų apklaustų jo žmonos L. C. bei policijos pareigūnų M. G. ir I. K. parodymai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas išsamiai išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo V. C., tiek kaip liudytojų apklaustų jo žmonos L. C., policijos pareigūnų M. G. ir I. K., taip pat liudytojo A. B. parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo V. C. atstovas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi kaip liudytojos apklaustos V. C. žmonos L. C. 2016-09-11 pirminiu paaiškinimu policijai, kuriame ji aiškiai nurodė, kad jai susipykus su vyru, jiems būnant lauke, pastarasis, būdamas girtas, išplėšė jai iš rankų automobilio raktelius, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Būtent ji, pamačiusi atvažiuojančius policijos pareigūnus, kurie prasilenkė su jos vyro vairuojamu automobiliu, juos sustabdė ir paaiškino situaciją, tada pareigūnai apsisuko, o tuo metu jos vyro vairuojamas automobilis sustojo ir jis išlipo iš automobilio (b. l. 7). Nors ši liudytoja, apklausiama teisme, skirtingai nei nurodė savo 206-09-11 rašytiniame paaiškinime, jau teigė nemačiusi, kad būtent jos vyras vairavo automobilį, teigė dėl to padariusi tik prielaidą, nes tuo metu, kai vyras vidiniame kiemelyje išplėšė jai iš rankų automobilio raktelius ir nuėjo į aikštelę, o ji nuėjo pasiimti daiktų, daugiau nieko aplinkui nebuvo, o ji grįždama pamatė, kad automobilis išvažiuoja, tačiau tvirtino: „<...> aš nemačiau, kaip jis užsiveda automobilį. Aš taip pamaniau, nes aplinkui nieko daugiau nebuvo. Mačiau, kaip apsisuka ir išvažiuoja. Kaip vyras vairavo, aš nemačiau.“ (b. l. 23), tačiau teismas pagrįstai šios liudytojos teisme duotus parodymus vertino kritiškai, kaip pastarosios siekį padėti vyrui V. C. išvengti administracinės atsakomybės, nes ji parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė. Be to, liudytoja L. C. teisme teigė, kad tuo metu, kai ji sustabdė pareigūnus, vienas iš jų buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio ir su ja bendravo apie 5–7 minutes, nors kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai I. K. ir M. G. nurodė, kad su V. C. buvo bendrauta per tarnybinio automobilio langą, neišlipus iš automobilio, ir, kaip nurodė liudytojas M. G., – apie 20 sekundžių (b. l. 23). Tai matyti ir iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato teismui pateiktų policijos ekipažo judėjimo duomenų, pagal kuriuos sustojęs policijos automobilis prie L. C. pradėjo apsisukinėti po trijų sekundžių, tai atitinka L. C. pirminius parodymus, taip pat ir policijos pareigūnų parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti V. C.. Be to, priešingai apelianto tvirtinimui, policijos pareigūnų I. K. ir M. G. teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, jų esminės detalės sutampa ne tik tarpusavyje bei atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis, bet ir su kaip liudytojos teisme apklaustos V. C. žmonos L. C. pirminiu paaiškinimu (būtent ji pranešė pareigūnams apie tai, kad jos vyras, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, ir pastarieji, reaguodami į jos pranešimą, netrukus sulaikė V. C.). Kad V. C. pripažino, jog būdamas neblaivus vairavo automobilį, užfiksuota ir policijos pareigūno M. G. 2016-09-11 tarnybiniame pranešime, nurodant: „V. C. elgėsi ramiai su padarytu pažeidimu nesutiko, bet išeidamas iš komisariato pripažino, kad susipykęs su žmona sėdo vairuoti minėtą automobilį, tik teigė, kad pavažiavęs tik keletą šimtų metrų.“ (b. l. 6). Tai M. G. patvirtino ir apklausiamas kaip liudytojas teisme, nurodydamas: „Po visos apklausos jis man dar asmeniškai pasakė, kad susipyko su žmona ir kad tik kelis metrus nuvažiavo.“ (b. l. 23). Tokie pareigūno M. G. parodymai visiškai sutampa su liudytojos L. C. pirminiu paaiškinimu.

Tuo tarpu V. C. parodymais teismas pagrįstai nesirėmė ir juos vertino kaip pastarojo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia minėti liudytojos V. C. pirminiai parodymai, kai ji policijos pareigūnams aiškiai nurodė, kad būtent jos vyras V. C. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (kad ji matė, kaip vyras išvažiavo, patvirtino ir kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas I. K., nurodydamas: „Ji pasakiusi, kad vyras būdamas neblaivus išvažiavo su automobiliu ir prašė jį sustabdyti.“ (b. l. 22), ir pastarieji, reaguodami į šį L. C. pranešimą, apsisukę pradėjo vytis nurodytą automobilį, kuris, kaip nurodė pareigūnai, nuo jų buvo nutolęs apie 200–300 metrų atstumu, tačiau visą laiką buvo jų matymo zonoje, tuo metu kitų automobilių kelyje nebuvo ir jie aiškiai matė, kad automobilyje kitų asmenų, išskyrus vairuotoją, nebuvo (kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas I. K. nurodė ir tai, jog jis, dar jų tarnybiniam automobiliui prasilenkiant su minėtu automobiliu, matė, kad jame buvo tik vienas vairuotojas (b. l. 23). Be to, policijos pareigūnai I. K. ir M. G. teisme patvirtino, kad jie aiškiai matė, jog iš kelkraštyje sustojusio automobilio išlipo tik vienas asmuo ir nuėjo į kelio dešinėje esantį lauką, pašaukus pastarąjį, jis sugrįžo, tačiau neigė vairavęs automobilį, tačiau kas vairavo automobilį, nenurodė (V. C. paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole tik abstrakčiai nurodyta, kad automobilį vairavo kolega (b. l. 2); apklausiamas teisme V. C. taip pat pripažino: „Pareigūnams nenurodžiau kas vairavo <...>“ (b. l. 22), į policijos pareigūno klausimą, kodėl bėgo, jei automobilio nevairavo, atsakyti nesugebėjo (b. l. 5). V. C. tik teisme iškėlė versiją, kad automobilį vairavo A. B., taip apklausiamas kaip liudytojas teisme aiškino ir pastarasis, tačiau teismas pagrįstai jų parodymus atmetė kaip prieštaraujančius bylos duomenims, nes, kaip matyti iš byloje esančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ darbo apskaitos žiniaraščio ir darbo grafiko, A. B. buvo darbe nuo 2016-09-10 09.00 val. iki 2016-09-11 09.00 val. (b. l. 32, 33), taigi akivaizdu, kad 2016-09-11 07.10 val., t. y. pažeidimo padarymo metu, A. B. buvo darbe, o ne vairavo V. C. automobilį. Nors V. C. atstovas advokatas A. Galminas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į jo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodytą aplinkybę, jog A. B. nurodytą dieną nedirbo, nes buvo susikeitęs savo pamainą su kolega, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu. Be to, pažymėtina, kad tokios aplinkybės apklausiamas teisme kaip liudytojas nenurodė ir pats A. B., jis tik teigė: „Tą rytą buvo ne darbo diena. Aš dirbu slenkančiu grafiku. <...> Tada galėjo būti diena prieš budėjimą <...>.“ (b. l. 23). Tačiau tokius liudytojo A. B. parodymus paneigia jo darbdavio teismui pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad tą dieną, kai buvo padarytas pažeidimas, jis dirbo. Analizuojant šio liudytojo parodymus, matyti, jog jis teigė, kad V. C. žmonos jis nematė, nors pastaroji nurodė: „Raktelius jis išplėšė mums būnant lauke. <...> Iki raktelių išplėšimo mes bendravome apie 5–10 min.“ (b. l. 24). Tiek V. C., tiek L. C. nurodė, kad automobilio raktelius V. C. iš L. C. rankų išplėšė kieme, todėl nelogiška, kad sėdėdamas automobilyje A. B. būtų jos nematęs. Abejonių kelia ir tas faktas, kad, pasak A. B., jis įsėdo į atrakintą automobilį, o V. C. tik tada nuėjo paimti automobilio raktelių. Nelogiškas ir A. B. paaiškinimas, kad pavažiavęs apie 200 metrų, supykęs, kad V. C. jau prašė nuvežti jį ne į sodus, o į Joniškį, išlipo iš mašinos, tačiau negrįžo į namus keliu, o nuėjo per rasotą pievą, nors, kaip pats nurodė, buvo pavažiavęs tik apie 200–400 metrų. Pasak V. C., išlipus A. B. iš automobilio jis nuėjo jam iš paskos, tačiau, kaip minėta, policijos pareigūnai I. K. ir M. G. nurodė aiškiai matę automobilio sustojimo momentą ir kad iš jo išlipo vairuotojas, kaip vėliau nustatė – V. C., ir kad daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo. Kita vertus, jeigu būtų tikima, kad iš tiesų automobilį vairavo A. B., kaip teigė jis ir V. C., lieka neaišku, kodėl pastarasis pareigūnams nenurodė automobilio vairavusio asmens ir kur jis nuėjo išlipęs iš automobilio, juolab, kad apklausiamas teisme V. C. nurodė: „Draugas buvo blaivas.“ (b. l. 22), nors kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas M. G. parodė, kad, pasak V. C., automobilį vairavęs asmuo buvo neblaivus, todėl jis nenorėjo jo išduoti, tačiau kartu teigė, kad jo nepažįsta, o po apklausos policijos komisariate galiausiai pripažino, kad automobilį vairavo jis (b. l. 23). Be to, liudytojas A. B. teismui negalėjo paaiškinti, kaip jis būtų grįžęs į namus po to, kai, pasak jo, būtų nuvežęs V. C. į sodus, tik nurodė: „Dėl mano grįžimo iš sodų, nesitarėm, gal draugas būtų parvežęs, nespėjom susitarti.“ (b. l. 23). Šių duomenų kontekste laikyti V. C. ir liudytojo A. B. parodymus patikimais pagrindo nėra. Todėl teismas pagrįstai V. C. parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos versiją, o A. B. parodymus kaip siekį padėti pažįstamam V. C. išvengti administracinės atsakomybės ir 2016 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė A. B. administracinę bylą pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 46).

Atsakydamas į apelianto skundo argumentą, kad pareigūnai negalėjo matyti, kas vairavo automobilį, nes tą dieną matomumas buvo blogas, matėsi rūkas, apygardos teismas pažymi, jog iš byloje esančių meteorologinių duomenų matyti, kad 2016-09-11 saulė tekėjo Kretingoje 06.21 val. ir meteorologinio matomumo nuotolis tuo metu buvo 3,5 km. Šie duomenys paneigia apelianto skundo argumentus, jog pareigūnai negalėjo matyti, kas vairavo automobilį. Policijos pareigūnai I. K. ir M. G. teisme patvirtino aiškiai matę, kad automobilį vairavo V. C. ir kad daugiau asmenų automobilyje nebuvo.

Remiantis aptartų duomenų visuma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas V. C. atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus. Skundžiamas teismo nutarimas yra motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti V. C. kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. C. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. C. nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. C. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.