- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 2YT-22810-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16952-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank A
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmeny Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, BUAB „Senamiesčio vystymo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Versluva“, antstolis Vytautas Mitkus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. R. pateikė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0240/13/00183 ir Nr. 0240/13/00302, kuriuo prašo panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prieštaravimus ir atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę vykdomosiose bylose Nr. 0240/13/00183 ir Nr. 0240/13/00302; skirti (įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų skirti) pakartotinę ekspertizę pareiškėjai priklausančioms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainoti.
Nurodė, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo išieškojimo veiksmus iš įkaitos davėjos I. R. įkeisto nekilnojamojo turto. Antstolis siekia priverstinai realizuoti patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis atliko minėtų patalpų įkainojimą ir 2019 m. kovo 29 d. patvarkymu pranešė, kad patalpos vertos 205 000 Eur ir 115 000 Eur. pareiškėja, nesutikdama su nustatytomis vertėmis, pateikė prieštaravimus. Antstolis 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti prieštaravimus. Pareiškėjos teigimu, antstolio nustatyta patalpų vertė neatitinka tikrosios situacijos rinkoje. Laisvoje rinkoje parduodamų panašaus ploto patalpų kainos yra didesnės. Antstolis privalėjo atsižvelgti į realias kainas rinkoje, tačiau to nedarė. Turto vertintojas neįvertino unikalių ir išskirtinių vertinamų patalpų savybių, taip pat netinkamai įvertino rinkos sąlygas. Pareiškėjos nuomone, patalpos vertos mažiausiai 3000 Eur/m². Pareiškėja neturėjo galimybės ekspertui pareikšti nušalinimo, nes antstolis nenurodė konkretaus turto vertintojo – fizinio asmens. Iki pat patalpų apžiūros antstolis nepranešė pareiškėjai, koks vertintojas – fizinis asmuo – atliks patalpų vertinimą. Patalpų apžiūrų metu atvykęs Osvaldas Inčiūra nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jis dirba UAB „Verslavita“. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Verslavita“ su išieškotoju bendradarbiauja, todėl yra susijęs.
Antstolis 2019 m. gegužės 30 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0240/13/00302 ir Nr. 0240/13/00183 medžiagos nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo išieškojimą iš įkeisto pareiškėjos (skolininkės ir įkaito davėjos) I. R. nekilnojamojo turto.
Antstolis 2018 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. S2-100992 vykdomojoje byloje Nr. 0240/13/00302 skyrė skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto – 44,31 m² ploto administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Verslavita“ (v. b. Nr. 0240/13/00302, b. l. 389–390). 2018 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. S2-100994 vykdomojoje byloje Nr. 0240/13/00183 antstolis skyrė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto – 78,32 m² ploto administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti turto vertintojui UAB „Verslavita“ (v. b. Nr. 0240/13/00183, b. l. 288–289).
2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktu UAB „Verslavita“ turto vertintojas Osvaldas Inčiūra nustatė, kad viso vertinamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2019 m. vasario 14 d.), apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 320 000 Eur (patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 115 000 Eur, o patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 205 000 Eur).
Antstolis 2019 m. kovo 29 d. patvarkymu informavo, kad areštuoto Turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė – patalpų vertės yra atitinkamai 205 000 Eur ir 115 000 Eur (v. b. Nr. 0240/13/00183, b. l. 408).
2019 m. balandžio 12 antstolio kontoroje gauti skolininkės prieštaravimai dėl nustatytos Turto vertės, kuriuose skolininkė su nustatytomis Turto vertėmis nesutiko ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti (v. b. Nr. 0240/13/00183, b. l. 419-420).
Antstolis 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prieštaravimus dėl nustatytos Turto vertės.
Pareiškėja tiek antstoliui teiktuose prieštaravimuose, tiek skųsdama antstolio 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymą, kuriuo netenkinti pareiškėjos prieštaravimai, nurodo nesutinkanti su nustatyta Turto vertė. Pareiškėjos teigimu, nustatyta Turto vertė neatitinka realios rinkos vertės, todėl Turtas vykdomosiose bylose buvo įkainotas per maža kaina. Pareiškėja taip pat teigia, kad Turto vertė nustatyta neatsižvelgiant į jo unikalias ir individualias savybes, be to, turto vertinimą atlikusi UAB „Verslavita“ yra susijusi su išieškotoju, todėl Turtas galėjo būti įvertintas neobjektyviai.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).
Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis matyti, jog pareiškėja, išskyrus skelbimus ir straipsnius iš interneto tinklapių, nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog turto vertintojo atiliktame nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta. Pareiškėjos nurodyti straipsniai iš interneto svetainių apie prognozuojamus kainų kilimus ir ekonomikos raidą bei perspektyvas nepatvirtina, kad ekspertizės akte nustatyta turto kaina yra iš esmės pasikeitusi. Pareiškėja taip pat pateikė kelis skelbimus iš nekilnojamojo turto objektų pardavimo svetainių, kurie, pasak jos, pagrindžia, kad eksperto nustatyta turto vertė nepagrįstai maža. Tačiau minėti skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo internetinių puslapių nepaneigia nustatytos vertės pagrįstumo, nes minėtuose skelbimuose pateikta informacija apie nekilnojamųjų objektų kainas yra informacinio pobūdžio, paremta siekiu parduoti turtą kuo aukštesne kaina. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog atliktos ekspertizės išvada dėl bendros 320 000 Eur Turto vertės būtų neteisinga.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai kyla abejonių dėl turto vertinimą atlikusios UAB „Verslavita“ bei ekspertizės aktą pasirašiusio turto vertintojo Osvaldo Inčiūros sąžiningumo ir objektyvumo.
Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad UAB „Verslavita“ yra įrašytas į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, o Osvaldas Inčiūra – į vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, administruojamą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Aptariamu atveju Turtas buvo apžiūrėtas, padarytos jo nuotraukos, ekspertizės akte išsamiai aprašytos individualios Turto savybės, į kurias buvo atsižvelgta atliekant Turto vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs ekspertizės akto turinį, teismas neturi pagrindo abejoti nei UAB „Verslavita“ turto vertintojo Osvaldo Inčiūros kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės akto išvadoje nurodytos Turto rinkos vertės teisingumu. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad UAB „Verslavita“ savo interneto tinklapyje yra nurodžiusi, jog bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos bankų ir kredito įstaigų, įskaitant ir Danske Bank A/S, kuris šiuo atveju antstolio vykdomose vykdomosiose bylose yra išieškotojas, savaime nerodo šio turto vertintojo neobjektyvumo, juolab, kad tiek išieškotojai, tiek skolininkai turi bendrą interesą areštuotą turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Išskyrus pareiškėjos teiginius, kurie grindžiami išimtinai jos abejonėmis ir spėjimais, jokių objektyvių duomenų apie turto vertintojo šališkumą ar nepakankamą kvalifikaciją pareiškėja teismui nenurodė ir nepagrindė.
Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi pareiškėja turėjo pareigą pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie didesnę areštuoto Turto vertę, kaip minėta, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatė antstolis, tačiau ji šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl antstolis pagrįstai, nustatydamas Turto rinkos vertę, atsižvelgė į teismo ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę. Teismas taip pat sutinka su antstolio teiginiu, kad Turto įkainojimas dar nereiškia, kad būtent už tokią kainą Turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, nes, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis, priimdamas skundžiamą 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymą, pagrįstai netenkino pareiškėjos prieštaravimų ir atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę, tuo nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.