- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2049-657/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15667-800/2018, kuria buvo nuspręsta bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. J. P. ir R. Š. 4 814,29 Eur turtinės žalos atlyginimo, 28,36 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai prašė bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodydami, kad abu gyvena Vilniuje, prižiūri našlaičiu likusį anūką, butas (duomenys neskelbtini) yra parduotas.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. J. P., R. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Teismas nurodė, kad tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Fizinio asmens gyvenamoji vieta turi būti nurodoma laikantis CK 2.16-2.17 straipsniuose numatytų taisyklių. Teismas išklausęs atsakovo atstovo pozicijos, atsakovės paaiškinimų, ieškovės atstovės paaiškinimų darė išvadą, kad byla perduotina nagrinėti pagal abiejų atsakovų faktinę gyvenamąją vietą. Ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovams, ir teismas iškėlęs civilinę bylą nežinojo ir negalėjo žinoti faktinės atsakovų gyvenamosios vietos, todėl paaiškėjus atsakovų gyvenamajai vietai Vilniaus mieste ir esant abiejų atsakovų prašymui bylą perduotina nagrinėti jų gyvenamosios vietos teismui, prašymas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde apeliantė AB „Lietuvos draudimas“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą atmesti. Atskirajame skunde nurodė:
5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas. Ieškinys teismui pareikštas dėl žalos, atsiradusios 2016 m. sausio 11 d. įvykio metu, kuomet iš atsakovams priklausiusio buto vandeniu buvo sulietos ieškovės apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškinys Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams buvo pateiktas vadovaujantis CPK 33 straipsnio nuostatomis. Tokį ieškovės pasirinkimą lėmė tai, jog atsakovės A. J. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), įvykis yra įvykęs Kaune, visi bylai reikšmingi įrodymai yra Kauno mieste ir dėl tos priežasties byla būtų ekonomiškiau bei operatyviau. Ieškovė ieškinyje dėl papildomų įrodymų ar liudytojų apklausų ieškinyje nėra pasisakiusi, tačiau prašys apklausti liudytojus, žinančius reikšmingas įvykio aplinkybes, o jų gyvenamoji vieta yra Kaune. Užpylimas, dėl kurio yra reiškiamas ieškinys, yra ne pirmas įvykis. Analogiškas įvykis įvyko 2014 m. vasario 17 d. ir atsakovė A.J. P. žalą pagal jai į (duomenys neskelbtini), siųstą pretenziją atlygino.
5.2. Prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui išreiškė tik atsakovas R. Š., atsakovė A. J. P. šį prašymą tik palaikė. Teismas šį prašymą tenkino CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau šis punktas taikomas tik tokiems atsakovų prašymams, kurių gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Taigi, tenkinti R. Š. prašymo šiuo pagrindu nebuvo teisinio pagrindo. Be to, nėra pagrindo teigti, kad A.J. P. gyvenamoji vieta ieškinio padavimo metu nebuvo žinoma. Pagal Gyventojų tarnybos duomenis A. J. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigdami, kad jie abu gyvena Vilniaus mieste, ar kad A.J. P. ekonominiai, socialiniai, turtiniai interesai yra Vilniuje, nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Santuokos liudijimas, kuris buvo pateiktas posėdžio metu, nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad atsakovės A.J. P. gyvenamoji vieta yra būtent Vilniuje. Atsakovei A.J. P. siunčiami procesiniai dokumentai į jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą būdavo iš karto įteikiami, didžioji dalis atsakovės turimo turto yra būtent Kauno apskrityje. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės A. J. P. ekonominių ir turtinių interesų vieta labiausiai yra Kauno mieste.
Atsiliepimas
5.3. Kartu su atsiliepimu pateikė išrašus iš www.post.lt, Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2014 m. vasario 17 d. įvykio pranešimą – apskaičiavimą ir pretenziją.
2. Atsakovas R. Š. prašė ieškovės skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad R. Š. ir A. J. P. yra susituokę, o R. Š. gyvenamoji vieta yra deklaruota Vilniuje. Tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra deklaruota Kaune, nereiškia, jog ji kartu su savo sutuoktiniu negyvena Vilniuje, kur prižiūri nepilnametį atsakovo našlaičiu likusį anūką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
7. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas teismingumo klausimą nevertino ieškovės pateiktų išrašų iš www.post.lt, Nekilnojamojo turto registro, 2014 m. vasario 17 d. įvykio pranešimo – apskaičiavimo ir pretenzijos. Šie įrodymai yra teisiškai reikšmingi, sprendžiant bylos teismingumo klausimą, todėl jie priimtini ir vertintini, nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą.
Dėl bylos teismingumo
9. Apeliacijos objektą sudaro keliami klausimas dėl teismingumo, t. y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, prašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui.
11. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi gyvenamosios vietos principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). CPK 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reiškė ieškinį Kauno apylinkės teisme atsakovams A. J. P. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodė jam žinomas atsakovų gyvenamąsias vietas: R. Š. – (duomenys neskelbtini) ir A.J. P. – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis atsakovas R. Š. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nesikeitė.
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, rėmėsi tik atsakovo R. Š. prašymu ir atsakovės A.J. P. paaiškinimu, kad jie yra susituokę, abu gyvena Vilniuje, prižiūri R. Š. anūką, o butas (duomenys neskelbtini) yra parduotas, ir darė išvadą, kad jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, prašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
14. Pažymėtina, kad CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat ir gyvenamąją vietą (Gyventojų registro įstatymo 3 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).
15. Sutiktina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Net jei asmuo gyvena keliose vietose, pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį jis deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti tą atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje šis turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad patys atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingas gyvenamąsias vietas – atsakovės A. J. P. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, bei byloje esančių pažymų apie dokumentų įteikimą, matyti, kad siunčiamu adresu procesiniai dokumentai A. J. P. buvo įteikti. Taigi, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovų gyvenamosioms vietoms esant ne toje pačioje vietoje, ieškovė reikšdama teismui ieškinį turėjo teisę rinktis ir ieškinį pareikšti pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą (šiuo atveju pagal atsakovės A.J. P.).
16. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai rėmėsi vien tik žodiniais šalių paaiškinimais, Gyventojų registrų tarnybos nerodytais duomenimis apie atsakovės A.J. P. gyvenamąją vietą, ir nepagrįstai laikė, kad tiek R. Š., tiek A. J. P. gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo momentui nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovei žinomas vieno iš atsakovų gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) patenka į Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p. 338 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.